Lūkesčiai dėl atlyginimo

Šalyje nė viena institucija nestebi ir neanalizuoja samdomų darbuotojų lūkesčių dėl atlyginimo dydžio, todėl pabandėme pasidomėti, kiek skiriasi samdomo darbo ieškančių Šiaulių apskrities gyventojų ir darbdavių lūkesčiai dėl atlyginimo dydžio. Galimybė nurodyti pageidaujamą darbo užmokestį žmonėms suteikiama, pildant gyvenimo aprašymą ar skelbimus darbo paieškos puslapiuose ar darbo biržos svetainėje.

Savaitės pradžioje Šiaulių apskrityje darbo ieškojo daugiau kaip 15 tūkst. žmonių. Dažniausiai (2841 atvejais) ieškoma nekvalifikuoto darbo pardavimo, pirkimų, rinkodaros srityse. Analizuojamu metu darbo birža Šiaulių apskrityje buvo užregistravusi 670 laisvų darbo vietų. Dažniausiai darbo pasiūlymų galėjo tikėtis transporto, ryšių srities darbuotojai.

Godžiausi dėl atlyginimų – informacinių technologijų (IT) specialistai ir elektronikos inžinieriai. Net ir darbo patirties neturintys šių sričių specialistai nurodė pageidaujantys „ant popieriaus“ gauti 1000–1200 Eur dydžio atlyginimą. Galima pastebėti, kad lūkesčius dėl atlyginimo lemia ir žmonių gyvenamoji vieta. Panevėžyje gyvenantys tos pačios srities specialistai pageidavo gauti 500–600 Eur mėnesinį atlyginimą. Tiesa, elektronikos inžinierių ir IT specialistų poreikio šiuo metu Šiaulių apskrityje nėra. Savaitės pradžioje darbo birža šiems specialistams neturėjo nė vieno darbo pasiūlymo.

Šiaulių apskrityje samdomo darbo ieškantys žmonės didelių lūkesčių dėl atlyginimų nekelia. Neretai jie nurodo pageidaujantys gauti 10–25 proc. mažiau, nei tokios srities specialistams ar darbuotojams yra siūloma darbo pasiūlymuose. Tarkim, vidutiniškai apskaitininkai kasininkai nurodo pageidaujantys gauti 325–350 dydžio mėnesinį atlyginimą, nors kai kurios Šiaulių apskrityje veikiančios įmonės šiems darbuotojams jau gali pasiūlyti ir 400 Eur atlyginimą. Statybininkai vidutiniškai per mėnesį tikisi uždirbti 700 Eur. Yra darbdavių, kurie šiems darbuotojams jau gali pasiūlyti ir 830 Eur per mėnesį.

Vidutiniškai 500 Eur dydžio atlygio per mėnesį norintys gauti šaltkalviai taip pat gali tikėtis uždirbti daugiau, nei planavo. Yra įmonių, kurios jiems gali pasiūlyti ir 530 Eur siekiančius atlyginimus. Be to, daugelyje darbo pasiūlymų šios srities darbuotojams dėl atlyginimo dydžio jau siūloma derėtis patiems.

Ieškantieji administratoriaus darbo nurodo, kad pageidauja gauti 325–400 Eur per mėnesį siekiantį darbo užmokestį. Ne viena Šiaulių apskrityje veikianti įmonė šios srities specialistams žada ir iki 500 Eur siekiantį atlyginimą.

Situacija dėl nekvalifikuoto darbo ir kai kurių kitų darbų aptarnavimo srityje yra kiek kitokia. Tokio darbo ieškančių žmonių lūkesčiai praktiškai visais atvejais atspindi darbdavių pasiūlymus. Padavėjams, pardavėjams, pakuotojams, valytojams, sargams ir kt. darbdaviai tegali pasiūlyti minimalų darbo užmokestį.

Prieškrizinio laikotarpio nepasiekėme

Jekaterina Rojaka
Vyr. ekonomistė Baltijos šalims Ekonominių tyrimų padalinio vadovė Jekaterina Rojaka pastebi, kad per pastaruosius metus, darbo užmokestis Lietuvoje augo sparčiau nei BVP arba darbo našumas.

„Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, atlyginimai kas ketvirtį augo po 4,5 proc. Kadangi vidutinės vartojimo prekių ir paslaugų kainos per pastaruosius metus nedidėjo, realaus darbo užmokesčio augimas buvo spartesnis už nominalų. Pavyzdžiui, pirmąjį 2015 m. ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, bruto darbo užmokestis ūgtelėjo 4,3 proc., o realusis – 5,8 proc. Tačiau nepaisant gan spartaus darbo užmokesčio augimo tempo, lyginant su kitomis Euro zonos šalimis, darbo užmokesčio lygis Lietuvoje išlieka vis dar žemas“, – pastebi J. Rojaka.

Statistikos departamento duomenims, darbo užmokestis pirmąjį 2015 m. ketvirtį siekė 700 Eur, o „į rankas“, arba „į sąskaitą“, vidutiniškai buvo pervedama 544 Eur. Ekonominių tyrimų padalinio vadovė pagrindine augančių atlyginimų priežastimi įvardija augantį spaudimą darbo rinkoje. Visgi didesni atlyginimai dar nereiškia, kad žmonės gyvena geriau.

„Nors darbo užmokestis didėja ir nominalia apimtimi jau viršijo prieškrizinę viršūnę, bet atsižvelgus į infliaciją, realusis darbo užmokestis tebėra daugiau negu 5 proc. mažesnis, palyginti su prieškrizine viršūne“, – pastebi SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė. Artimiausiu metu norintieji gyventi bent jau taip pat, bus priversti ieškoti galimybės uždirbti daugiau.

„Nors Lietuva pagal vidutinį bruto darbo užmokestį užimą trečią vietą ES nuo galo, prekių kainos vejasi ES vidurkį, ypač juntama atkreipus dėmesį į drabužių ir elektronikos prekes. Esant laisvam prekių ir paslaugų judėjimui ES jų kainų supanašėjimas yra užprogramuotas“, – teigia SEB banko atstovė. Patys žmonės pastebi, kad brangsta kasdienės prekės, kirpyklų, batų, drabužių taisyklų ar kavinių paslaugos. Kaip pastebi V. Tauraitė, šios kainos dar nepasiekė lubų.

„Ateityje ši tendencija dar labiau ryškės“, – prognozuoja SEB banko atstovė.

Jie galės darbdaviams diktuoti sąlygas

Skirtingų ekonomistų prognozės dėl atlyginimų skiriasi. Daugelis teigia, kad šalies gyventojai turėtų gyventi geriau.

Finansų ministerija prognozuoja, kad darbo užmokestis augs sparčiau nei infliacija ir turės teigiamą įtaką gyventojų perkamajai galiai. Kiek stipriai turėtų šoktelėti atlyginimai, įvardija ekonomistai.

„Per ateinančius dvejus metus, Lietuvoje prognozuojamas gan spartus 4–6 proc. darbo užmokesčio augimo tempas, t. y. atlyginimai augs tris kartus sparčiau nei vidutiniškai euro zonoje“, – teigia vyr. ekonomistė Baltijos šalims V. Rojaka. Jos nuomone, artimiausioje ateityje savo sąlygas darbdaviams galės diktuoti IT specialistai ir kai kurių kitų sričių aukštos kvalifikacijos darbuotojai.

Remiantis SEB banko prognozėmis, 2015–2016 m. nominalus vidutinis darbo užmokestis didės maždaug po 4–5 proc.

Darbdavių manipuliacijos

Menkai apmokamų samdomų darbuotojų profsąjungos stebi ne tokią teigiamą situaciją.

„Kalbant apie didelių įmonių, tokių kaip prekybos tinklų, žemutinės grandies darbuotojus – erdvės deryboms tiesiog nėra skirta. Įmonės siūlo minimalų arba vos didesnį atlyginimo tarifą ir priedų sistemas, kurios yra neskaidrios ir neapibrėžtos. Darbdaviai manipuliuoja šiuo neapibrėžtumu: vakar priedas buvo mokamas, o šiandien – nebe. Neprivaloma atsakyti, kodėl pinigų plėtrai yra, o atlyginimams – pasibaigė. Smulkusis verslas yra orientuotas į Vyriausybės patvirtintą minimalų mėnesinį atlyginimą. Čia, galimai, deramasi tik dėl motyvacijos – skatinamojo priedo, kuris priklauso, pavyzdžiui, nuo pardavimų“, – pastebi Samdomų darbuotojų profsąjungos pirmininkė Irina Judina. Jos teigimu, atlyginimų dideliais šuoliais niekas nekelia.

„Esame susidūrę, kad net esant darbuotojų trūkumui – toks yra rinkos atsakas į minimalų atlyginimą mokančias įmones – jų vadovai neskuba kelti atlyginimų. Tiesiog padidinami krūviai esamiems darbuotojams. Viršvalandžiai dažnai yra norma, o ne išimtis. Atlyginimai pajuda tik tiek, kiek padidėja nustatyta minimali mėnesinė alga“, – tvirtina I. Judina. Ji pastebi, kad stiprių profsąjungų, galinčių atstovauti mažai apmokamų dirbančiųjų teises ir derėtis dėl adekvačių atlyginimų privačiame sektoriuje, kol kas yra nedaug.

„Vadinasi, ir perspektyva realių kolektyvinių derybų dėl algų yra nelabai artimos ateities klausimas“, – teigia Samdomų darbuotojų profsąjungos vadovė.

Šiaulių pramonininkų asociacijos Tarybos narys, verslininkas Stanislovas Grušas turi kitokią nuomonę nei I. Judina.

„Atlyginimai Šiaulių apskrityje yra tokie, kokie yra, kad nei darbdavys, nei darbuotojas nesukuria produkto ar paslaugų tiek, kiek reikia“, – mano S. Grušas. Kitavertus, verslininkas sutinka, kad didesnis įmonių pelnas nebūtinai reiškia didesnius darbuotojų atlyginimus.

Didesni atlyginimai – įgyvendinamas scenarijus

Galimybes samdomiems darbuotojams uždirbti daugiau regi VšĮ Laisvosios rinkos instituto vadovas Žilvinas Šilėnas.

„Tai galėtų nutikti per investicijų pritraukimą, investuojant į naujesnes mašinas, įrenginius. Jie leistų padaryti daugiau ir darbuotojams pakelti atlyginimus“, – mano Ž. Šilėnas. Kol kas tai atrodo sunkiai įgyvendinama.

„Ne iki galo sukurta investicijų sistema. Ją padėtų kurti nulinis pelno mokesčių tarifas“, – įsitikinęs Ž. Šilėnas. Projektas dėl šios lengvatos verslui kelią nesėkmingai skinasi jau bene dešimtmetį. Artimiausiu metu jis vėl turėtų būti svarstomas iš naujo. Mažoms įmonėms taikyti nulinį pelno tarifą siūlo socialdemokratai Gediminas Kirkilas ir Birutė Vėsaitė. Jie pasiūlę skatinti smulkųjį verslą. Siekiama, kad lengvata būtų taikoma toms įmonėms, kuriose dirba iki 10 žmonių ir kurių metinės pajamos neviršija 45 tūkst. Eur. Minėta lengvata galiotų tik toms įmonėms, kurios nebūtų pridėtinės vertės mokesčio mokėtojos. Skaičiuojama, kad įmonių, kuriose dirba iki 10 žmonių ir kurių pajamos neviršija 300 tūkst. Eur. pelnas apmokestinamas 5 proc. tarifu.