J. Narkevičius pridūrė, kad susitikime su pašto bendrovės profesinėmis sąjungomis iš esmės kalbėta apie darbo sąlygas. Pagrindiniai išskirti elementai, anot jo, tai atlyginimų kėlimas, kolektyvinės sutarties aptarimas, taip pat kalbėta apie darbo dienų mažinimą nuo 6 iki 5 per savaitę.
„Neprimetame, kokių veiksmų imtis. Lūkesčiai yra orientuoti socialiai. Valdyba (bendrovės. – ELTA), manau, bendraus su kolegomis ir sieks, kad pradėtos reformos, ir mobilus laiškininkas, ir skyrių reorganizacija, vyktų dialogo būdu“, – sakė susisiekimo ministras.
Jo teigimu, susitikime kalbėta ir apie pašto skyrių uždarymą.
„Be abejo, kalbėjome apie skyrius, kad reikėtų dar kartą pažiūrėti, kur skyrių neverta uždarinėti. (...) Kad dar procesas vyktų, būtų galima tampriau bendrauti su kolektyvu ir bendruomene“, – aiškino J. Narkevičius.
Kaip ELTA jau rašė, Užimtumo tarnybai paskelbus, kad AB „Lietuvos paštas“ lapkritį apie atleidimą įspėjo 120 žmonių, susisiekimo ministras J. Narkevičius teigė, jog ši įmonė turėtų vengti skubotų sprendimų dėl darbuotojų atleidimo.
„Bendrovės administracija turėtų užtikrinti aukščiausius socialinės atsakomybės standartus įmonėje, siekti tvaraus augimo užtikrinant viešojo intereso paslaugas ir svarbiausia įsiklausyti į šalies žmonių poreikius,“ – sakoma J. Narkevičiaus pranešime.
„Lietuvos pašto“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Svajūno Andriulio teigimu, susitikimas Susisiekimo ministerijoje buvo inicijuotas jų pačių, norint išgirsti akcininko lūkesčius.
„Išgirdome aiškią akcininko viziją – ne vien uždirbti įmonei pelną, bet ir atsižvelgti į bendruomenės poreikius“, – žurnalistams sakė jis.
„Mes paprašėme, kad tai būtų nuolatiniai susitikimai, galbūt vieną kartą per pusmetį“, – pridūrė jis.
Pasak Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Reginos Dvaržeckytės, svarbiausias klausimas, keltas susitikime, buvo darbuotojų darbo sąlygos.
„Mums svarbiausia buvo darbuotojų darbo sąlygos. Ir apmokėjimas, kuris, mūsų manymu, yra per mažas, ir darbo laikas, tiek darbo laiko apskaita. Dėl mobilaus laiškininko proceso, pliusus ir minusus išvardijome“, – teigė ji.
„Mums svarbu, į kurią pusę vyksta pokyčiai įmonėje“, – pridūrė R. Dvaržeckytė.
Tuo metu valstybės valdoma AB „Lietuvos paštas” nurodo, kad etatų skaičius mažėja regionuose jungiant nepilnus etatus.
„Lietuvos pašto” Korporatyvinių reikalų departamento direktorė Vaida Budrienė Eltai sakė, kad darbuotojų gauti įspėjimai apie atleidimus susiję su šios bendrovės nuo gegužės mėnesio įgyvendinamu mobilaus laiškininko projektu ir etatų jungimu regionuose.
„Mes nuo gegužės mėnesio vykdome mobilaus laiškininko projektą. Šiuo metu įgyvendinamas jau paskutinis jo etapas. Bendrovėje 43 proc. darbuotojų dirba nepilnu etatu ir šiuo metu kaimiškose vietose, kur vykdome mobilaus laiškininko projektą, yra jungiami etatai. (…) Kaimiškose vietose dažniausiai žmonės dirba 0,6 arba 0,5 etato ir, kai jungiami etatai, žmogui ir keliamas atlyginimas apie 200 eurų „į rankas”, ir duodamas automobilis“, – Eltai sakė V. Budrienė.
Ji pabrėžė, kad mobilaus laiškininko projektas yra patvirtintas bendrovės valdybos, sprendimai yra suderinti su abiem įmonėje veikiančiomis profesinėmis sąjungomis ir su jos darbo taryba.
Pasak V. Budrienės, rudenį susisiekimo ministras J. Narkevičius stebėjo, kaip dirba mobilus laiškininkas, važinėdamas su juo pas pašto klientus.
„Ministrui buvo pateikta išsami informacija apie šį projektą. Priekaištų nesulaukėme“, – pridūrė ji.
