Naktinės prekybos alkoholiu draudimas: ko pasiekta?

Praėjo pusė metų, kai Seimas uždraudė prekiauti alkoholiu nuo 22 val. vakaro iki 8 val. ryto, o įstatymo šalininkai ir priešininkai vis dar nesutaria – pasiekta kokių rezultatų, ar ne. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas teigia, kad statistika rodo geras tendencijas, nors pripažįsta, kad alkoholio vartotojų gretas retina ir ekonominis sunkmetis. Lietuvos aludarių asociacijos prezidentas Saulius Galadauskas įsitikinęs, kad krizė yra svarbiausias veiksnys, o parlamentarų įteisintais draudimais pasiekta tik vieno – darbo vietų sumažėjimo alaus pramonėje.

Alkoholio vartotojų sumažėjo apie 30 proc.

Pasak Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos direktoriaus pavaduotojos Gražinos Belian, per keturis šių metų mėnesius alkoholio pardavimai sumažėjo apie 30 proc., tad galima daryti išvadą, jog tokiu pat procentiniu dydžiu aptirpo ir alkoholio vartotojų gretos.

Pašnekovės teigimu, tai patvirtina ir medicininiai duomenys: statistika rodo, kad per keturis šių metų mėnesius reikšmingai sumažėjo alkoholio sukeltų psichozių skaičius (22 proc.), retėja alkoholio toksinio poveikio atvejų (31 proc.), mąžta ūmių alkoholinių intoksikacijų skaičius (43 proc.).

„Alkoholinių gėrimų gamintojai dažnai kalba, kad legalus pardavimas mažėja, tačiau bendras vartojimas esą nemažėja, esą žmonės persiorientuoja į nelegalią produkciją. Tokią gamintojų nuostatą paneigia tas faktas, kad sumažėja alkoholinių gėrimų sukeltų psichozių bei intoksikacijų skaičius. Tai rodo, kad ir vartojimo srityje yra neigiami pokyčiai, ta prasme, kad vartojama mažiau“, - DELFI sakė G. Belian.

Tačiau su ja nesutinka Lietuvos aludarių asociacijos prezidentas S. Galadauskas. Jo tvirtinimu, yra patikimų duomenų, kad šešėlinė alkoholio prekyba klesti – esą naktį įsigyti alkoholio net neprašomi siūlo taksistai, o žmonės, naktį pritrūkę svaigalų, priversti ieškoti specialių „taškų“, kuriuos radę renkasi nebe lengvą alkoholį, pavyzdžiui, alų, o stipresnius gėrimus.

A.Matulas: tokių gerų rezultatų mes nesitikėjome

Konservatorius A. Matulas teigia, kad šių metų alkoholio suvartojimo tendencijos yra tikrai geros, mat statistika rodo, esą per keturis šių metų mėnesius sumažėjo neblaivių asmenų sukeltų autoįvykių skaičius (45 proc.), sučiumpama mažiau neblaivių asmenų prie vairo (32 proc.), tirpsta neblaivių žuvusiųjų kiekis (24 proc.), menksta ir neblaivių asmenų padaromų viešosios tvarkos pažeidimų kiekis.

„Policijos departamento duomenimis, viešosios tvarkos pažeidimų sumažėjo 13 proc., ypatingai tose vietose, kur buvo pardavinėjamas alkoholis po 22 val.“, - DELFI pasakojo A. Matulas.

Tačiau A. Matulas pripažįsta, kad negalima sakyti, jog alkoholio vartojimo mažėjimo tendenciją lemia vien tik Seimo priimti draudimai, o juo labiau klaidinga būtų manyti, esą pagrindinė alkoholio vartojimo mažėjimo priežastis – draudimas alkoholiu prekiauti naktį.

Pasak politiko, savo ranką prideda ir ekonominis sunkmetis – kuo žmonės turi mažiau pinigų, tuo mažiau yra linkę juos leisti nebūtinosioms reikmėms, pavyzdžiui, alkoholiui.

„Tai, be abejo, ir ekonominės krizės pasekmė, nes, apklausų duomenimis, žmonės teigia, kad sunkmečiu, kada turi mažiau pajamų, mažiau planuoja jų išleisti prabangos prekėms, tokioms kaip alkoholiniai gėrimai. Todėl (vartojimo mažėjimas – DELFI), be abejo, ne vien tik priimtų įstatymų pasekmė, bet skaičiai mažėja ir dėl priimtų įstatymų“, - sakė A. Matulas.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas taip pat sutinka, kad kontrabandinio alkoholio kiekis šešėlinėje rinkoje išaugo, tačiau, anot A. Matulo, tuo turi rūpintis atsakingos institucijos, nes tokia yra jų paskirtis. „Priėmus tuos įstatymus visos tarnybos - tiek policija, tiek muitinė - turi dirbti efektyviau, valstybė, besiryžtanti tokiems žingsniams turi pareikalauti efektyvesnio tų institucijų darbo“, - teigė konservatorius.

Aludariai: alkoholio vartotojų gretas retina tik krizė

Lietuvos aludarių asociacijos prezidentas S. Galadauskas sako, kad politikai nepelnytai mano, jog alkoholio pardavimai mažėja dėl įtvirtintų draudimų. Anot pašnekovo, tai tik ekonominio sunkmečio rezultatas, o draudimais pakenkta tik verslui, kuris ir šiaip kenčia krizės laikotarpiu.

„Aš manau, kad pardavimai mažėja dėl to, kad sunkmečiu apskritai žmonės turi mažiau pinigų. Tam pačiam jaunimui ir kitiems alkoholio prieinamumas alkoholio sumažėjo ne dėl draudimų, o dėl pinigų stygiaus“, - DELFI sakė S. Galadauskas.

Pasak jo, uždraudus naktinę alkoholio prekybą, verslas nukentėjo dvigubai: apie 15 proc. krito alaus pardavimas, savo esą duoda ir sunkmetis – dėl krizės, S. Galadavičiaus tvirtinimu, buvo panaikinta apie 1,5 tūkst. darbo vietų.

„Mūsų požiūriu sprendimas klaidingas – panaikinta tiek darbo vietų su visomis to pasekmėmis“, - piktinosi S. Galadauskas, kurio tvirtinimu, niekas nepaneigs, jog nelegalaus alkoholio pardavimai išaugo.

Naktinės prekybos draudimas, pasak Lietuvos aludarių asociacijos prezidento, turi ir dar vieną neigiamą efektą: tokiu būdu koncentruojama rinka, mat įvedus šį draudimą mažesnės parduotuvės užsidarinėja, tad rinkoje karaliauja didieji prekybos centrai.