Parduotuvės staiga virto barais
Nuo 2009 m. sausio 1 d. pasikeitus Lietuvos Respublikos teisės aktams, reglamentuojantiems mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais, buvo uždrausta prekyba alkoholiniais gėrimais po 22 val. mažmeninės prekybos įmonėse. Įstatymo pakeitimas sumažino mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais apyvartą šiose įmonėse, todėl daugelis verslininkų suskubo pakeisti parduotuvių veiklos rūšį.
Absoliuti dauguma pervardijusių mažmeninės prekybos įmonėles į viešojo maitinimo tai padarė tik formaliai. Šiose parduotuvėse buvo įsteigti barai, kurie įgijo teisę prekiauti (pardavimo būdas – gerti vietoje ar išsinešti) alkoholiniais gėrimais visą parą.
Pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą, viešojo maitinimo įmonėse prekybos alkoholiu laikas neribojamas. Šios teisės aktų nuostatos jau prieš keletą metų išprovokavo žemesnio lygio viešojo maitinimo įmonių (barų, bistro, užkandinių, paprasčiausių kioskų ir pan.), dirbančių per naktį, kūrimąsi.
„Naktinė prekyba paprastai vyksta pro langelį parduodant alkoholinius gėrimus išsinešti. Gavus informaciją iš visų 60 savivaldybių, apskaičiuota, kad nuo 2009 m. sausio 1 d., t. y. uždraudus prekybą alkoholiniais gėrimais po 22 val. mažmeninės prekybos įmonėse, buvo išduotos 2 905 licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais“, – rašoma Seimo nario Eriko Tamašausko pranešime.
Paanalizavus gautus duomenis su tiksliais prekybos vietų adresais, net menkiausių abejonių nekyla, kad nemaža dalis šalies miestuose ir miesteliuose buvusių mažmeninės prekybos įmonių pakeitė veiklos rūšį ir, pasistačiusios vieną ar kitą staliuką, iš parduotuvių tapo viešojo maitinimo įmonėmis, prekiaujančiomis alkoholiniais gėrimais.
Draudimas gerintų socialinę aplinką
Žemo lygio barais, girdančiais visuomenę, aktyviausiai susidomėjo viena Kauno visuomeninė organizacija, sostinės ir Palangos valdžios.
Dar liepos mėnesį nepartinis judėjimas „Vieningas Kaunas“ inicijavo šalies Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios, organizacijos įsitikinimu, sumažintų alkoholio vartojimą ir uždraustų prekybą kioskuose, paviljonuose.
„Toleravimas to, kas šiuo metu vyksta, yra labai pavojingas signalas mūsų visuomenei. Juk svarbu sumažinti mirčių nuo alkoholio, nusikaltimų skaičių. Tik taip galėsime kurti blaivesnę valstybę. Tokie pakeitimai darytų teigiamą įtaką visų Lietuvos miestų įvaizdžiui, sumažintų ir nusikaltimų skaičių“, – sakė „Vieningo Kauno“ lyderis ir šio judėjimo frakcijos vadovas Kauno miesto taryboje Visvaldas Matijošaitis.
Visose mažmeninės prekybos įmonėse prekybos alkoholiniais gėrimais draudimas nuo 20 val. iki 8 val., „Vieningo Kauno“ atstovų manymu, duotų teigiamų rezultatų ir pagerintų socialinę aplinką.
Gamyklų į tarą supilstytais natūralios fermentacijos sidru (kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento), alumi ir alaus mišiniais įstatymas leidžia prekiauti kioskuose bei paviljonuose. Įvesti tokios prekybos draudimą numatyta nuo 2012 m. sausio 1 d.
Kauno miesto taryba dar pernai priėmė sprendimą apriboti prekybą alkoholiniais gėrimais kioskuose ir paviljonuose, paliekant tam tik tris valandas per parą – vakarais. Matydama kauniečių iniciatyvą, sostinės valdžia taip pat sukruto.
Vilniaus meras Artūras Zuokas rugsėjo 1-ąją per naktinį reidą įsitikino, kad prekyba sostinės pseudobaruose klesti.
„Čia nepilnamečiams parduodami alkoholiniai gėrimai išsinešti, vienas 18 metų nesulaukęs jaunuolis gėrimus vartojo tiesiog bare. Šias girdyklas supa kalnai šiukšlių, nosį riečia šlapimo smarvė. Kai kurios prastos reputacijos centrais tapusios girdyklos veikia net be iškabų. Sostinė negali tapti vieša girdykla“, – piktinosi Vilniaus meras.
„Tai yra tokios vietos, iš kurių sulaukiame daug iškvietimų, nes čia ir apylinkėse vartojamas alkoholis, daromi teisės pažeidimai“, – apie neigiamą pseudobarų įtaką miestui kalbėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas.
Vilniaus miesto savivaldybė, kaip ir kauniečiai, jau kreipėsi į Ūkio ministeriją su siūlymais dėl būtinų įstatymo pataisų, kurios padėtų reguliuoti girdyklų veiklą visoje Lietuvoje.
„Bambalinė“ Palanga
Pasak palangiškio Tomo Stončiaus, dėl načnykų arba dar kitaip vadinamų visparinių vėlai vakare negali jaustis saugus. „Neblaivių asmenų girtuokliavimas, bandymai užkalbinti praeivius verčia tokias vietas apeiti iš tolo. Savisaugos instinktas dar labiau sustiprėja pamačius kraują ant prie girdyklos esančio šaligatvio“, – sakė 26 metų vaikinas.
Saugesnio ir solidesnio kurorto statuso siekia ir pats Palangos meras Šarūnas Vaitkus, kuris dar kovo mėnesį siūlė uždrausti prekybą alkoholiu nuo 24 iki 9 val. Anot Š.Vaitkaus, daugeliui Palanga asocijuojasi su nuo alaus „bambalių“ apsvaigusiu jaunimu.
Didžiausio šalies kurorto meras siekia, kad būtų uždarytos J.Basanavičiaus gatvėje visą parą veikiančios alkoholinių gėrimų parduotuvės, virtusios pseudokavinėmis. Tokių visparinių kurorto širdyje yra šešios.
„Dėl jų veiklos vasarą iki pat ryto J.Basanavičiaus gatvėje būna karo būklė. Alkoholio pergėręs jaunimas baugina žmones, niokoja turtą. O vietos verslininkams toks sprendimas turėtų būti naudingas. Jie turi išsilaikyti visus metus, o čia atvažiuoja verslininkai iš kitur, atidaro naktines parduotuves dviem mėnesiams. Tai kenkia vietos verslui“, – dar pavasarį žiniasklaidai teigė Š.Vaitkus.
Šį vasaros sezoną draudimas dar nebuvo įgyvendintas. „Kol kas vyksta diskusijos. Bus stebima, kaip reaguos verslininkai, kiti politikai ir gyventojai“, – sakė Palangos meras, tikintis, kad draudimas įsigalios nuo kito vasaros sezono.
Ieško vyresnių pirkėjų
Pasak alytiškio Vytauto, yra tokių „užeigų“, kurios naktimis net į vidų neįsileidžia – alkoholiniai gėrimai parduodami tiesiog per langelį. „Jaunimas čia prisigeria ir santykius aiškinasi kumščiais. Geriau sutemus iš namų net kojos nekišti“, – sako garbaus amžiaus alytiškis.
Vytautui pritaria ir kaunietė Danutė. Pasak moters, naktiniai barai skatina jaunimą vartoti svaigiuosius gėrimus. „Nebūtų, tai ir nereikėtų, o dabar eina ir perka. Dažnai pro namų langus matau neramumus šalia vieno tokio baro. Koks ten baras, tikra kiaulidė!“ – piktinosi Dainavos mikrorajone gyvenanti moteris.
O Kėdainių rajono policijos komisariato Prevencinio poskyrio viršininkė Danutė Mykolaitienė teigė, kad šiame vidurio Lietuvos mieste naktiniai barai didelių rūpesčių nekelia.
„Problemų turėjome tik su J.Basanavičiaus gatvėje esančia „Lukoil“ degaline, kurioje veikianti parduotuvė buvo tapusi kone baru. Į degalinę ne kartą buvo kviečiami policijos patruliai dėl įvairių viešosios tvarkos pažeidimų. Tačiau problemą išsprendė patys degalinės savininkai, kurie girtiems pirkėjams neparduoda alkoholinių gėrimų, o pastebėję bent menkiausią nesklandumą iš karto kviečia policiją“, – pasakojo D.Mykolaitienė.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui 2003 m. teko 12,7 litro, 2009 m. – 12,8 l, o 2010-aisiais jau 13,3 l alkoholinių gėrimų. Pernai dėl alkoholio vartojimo mirė 620 miesto ir 342 kaimo gyventojai. Statistikos duomenimis, daugėja 15–16 metų merginų, per mėnesį alkoholinius gėrimus vartojusių 10 ir daugiau kartų. 2003 m. tokių merginų buvo 4,7 proc., o 2007-aisiais – jau 6,9 proc.
Pasak kalbintų praeivių, jaunimą vartoti alkoholį skatina beveik nevaržomas jo įsigijimas, kai vyresni „draugai“ ištiesia pagalbos ranką. „Atsisakiau mergaitėms nupirkti vyno butelį. Neduočiau joms daugiau nei 12 metų. Bet net neabejoju, kad „draugiškesnių“ pirkėjų ilgai ieškoti joms neteko“, – sakė Rokuose (Kauno r.) gyvenantis vyras.
Pasak Kėdainių rajone gyvenančios Stasės, alkoholiniai gėrimai nėra pirmo būtinumo prekė, tad naktinė prekyba visai nereikalinga. „Tai ne vaistai ir ne degalai, kurių neretai prireikia ir naktį. Tokie dalykai kaip maisto produktai ar alkoholis nėra būtini, tad siūlyčiau visai uždrausti naktinę prekybą alkoholiu“, – sakė vienoje kaimo mokykloje dirbanti moteris.
