Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, šalyje yra daugybė kontrabandines prekes naikinančių įstaigų, kai kuriose jų nepakankama naikintinų prekių kontrolė, o tai atveria kelius tabakui ir jo gaminiams, alkoholiniams gėrimams ir kitoms naikintinoms prekėms patekti į juodąją rinką. Viena iš kontrabandines prekes naikinančių įstaigų yra VMI.

VMI pažymi, KAD šių metų įvykdyti struktūriniai pokyčiai bei toliau vykdomas VMI veiklos optimizavimas jau leidžia efektyviau vykdyti audituotas funkcijas.

Šiais metais VMI įsteigti Kompetencijų centrai - departamentai, kurie tam tikras administravimo funkcijas perėmė iš apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų, todėl ir bešeimininkio, konfiskuoto ar kitaip valstybei perduoto turto realizavimas šiuo metu jau vykdomas centralizuotai, naudojant geriausią kitų valstybių praktiką.

VMI pabrėžia, kad vertinant realizuotiną turtą institucijos specialistai griežtai vadovaujasi galiojančiais teisės aktais bei siekia kuo didesnės naudos valstybės biudžetui.

Bešeimininkio, konfiskuoto ar kitaip valstybei perduoto turto naikinimo procese VMI specialistai dalyvauja kartu su kitų institucijų atstovais. Atsižvelgdama į Valstybės kontrolės išvadas VMI griežčiau kontroliuos naikinimo procedūrų įforminimą.

Pasak Valstybės kontrolės, didžiausią kiekį tabako ir jo gaminių, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų naikina Lietuvos muitinė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Policija ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Šiose institucijose naikinimą organizuoja Centralizuotas muitinės sandėlis, šešios VSAT rinktinės, dvidešimt devynios policijos įstaigos bei jų struktūriniai padaliniai ir dešimt apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų. Audito metu nustatyta, kad Policijos departamentas ir VSAT centrinė įstaiga neturi pakankamos informacijos apie padaliniuose saugomus tabako gaminius ir jų naikinimą. Alytaus ir Telšių apskričių valstybinėse mokesčių inspekcijose nustatyti tabako ir jo gaminių naikinimo atvejai nepagrįsti pakankamais šių gaminių sunaikinimo faktą patvirtinančiais įrodymais.

Nustatyta, kad muitinė negali užtikrinti ES muitinio statuso neturinčių prekių priežiūros, nes negauna visos informacijos apie kitų institucijų sulaikytas tokias prekes arba gauna ją pavėluotai.

Realizuoti bešeimininkį ir kitą minėtą turtą pavesta Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Muitinei. Auditoriai pastebėjo, kad Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija šią funkciją atlieka nepakankamai efektyviai: vertybinių popierių nerealizavo, buvo realizuota tik mažiau negu pusė turimo nekilnojamojo turto, tauriųjų metalų gaminiai (juvelyriniai aukso dirbiniai) irgi nebuvo parduoti, nes jų kaina neatitiko rinkos kainos, o nukainojimo galimybės nebuvo išnaudotos. Dėl nustatytos per aukštos parduodamų transporto priemonių kainos ilgėjo jų realizavimo laikas, prastėjo jų techninė būklė ir mažėjo už šias transporto priemones gaunamos lėšos.

Iki šiol nėra tikslios apskaitos, kokia yra viso valstybei perduoto bešeimininkio ir kito minėto nekilnojamojo, kilnojamojo ir finansinio turto (vertybinių popierių ir kt.) vertė, kiekis, jo administravimo kaštai.

"Institucijos, kurių misija - administruoti mokesčius, saugoti valstybės sienas ar užtikrinti viešąją tvarką, turėtų atsisakyti joms nebūdingų bešeimininkio ir kito turto sandėliavimo, saugojimo, perkainojimo ir realizavimo ar naikinimo funkcijų", - sako G. Švedienė.

Siekiant, kad šis turtas būtų efektyviau administruojamas, Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei nekilnojamąjį turtą ir vertybinius popierius perduoti administruoti Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, taip pat numatyti priemones centralizuotai administruoti kilnojamąjį turtą.

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją