Tokias tendencijas matantys vairuotojai neretai pasipiktina, kad kuro kainos degalinėse kažkodėl tai taip sparčiai nemažėja. Jiems pataikaujantis Seimo narys Stasys Brundza nepraleido progos ir nusprendė dar kartą kreiptis į Vyriausybę, prašydamas imtis degalų kainų reguliavimo. Tačiau premjeras Algirdas Butkevičius tokiems pasiūlymams kategoriškai nepritaria.
Benzinas pinga lėčiau
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda savo „Facebook“ paskyroje pateiktoje diagramoje palygino naftos ir mažmeninių benzino bei dyzelino kainų eurais pokyčius.
„Ypatingu kriminalu nekvepia, – teigia jis. – Derėtų atsižvelgti į tai, kad maždaug trečdalį mažmeninės degalų kainos sudaro fiksuotas akcizo mokestis, kuris nekinta sulig „Orlen Lietuva“ nustatyta didmenine kaina. Taigi mažmeninė kaina turi prigimtinę savybę būti labiau inertiška nei gamybos kaina – didmeninei kainai mažėjant degalai neskuba pigti, o ir atpinga ne tokiu mastu, tačiau didmeninei kainai didėjant degalų kaina atsilieka ir vėliau pakyla ne taip smarkiai.“
Visgi ekonomistas pastebėjo, kad kreivėje įmanoma rasti tokių grandžių, kurios vertos didesnio dėmesio. Pavyzdžiui, šių metų birželio–liepos mėnesių nafta ir dyzelinas apčiuopiamai atpigo, tačiau dyzelino kaina degalinėse į tai beveik nesureagavo.
Nemokama nafta
„Kodėl krentant naftos kainai, krenta rublis, o benzino kainos – ne?“ – tokį klausimą socialiniame tinkle atsakyti pabandė ir „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Jis paaiškino, kad taip yra dėl to, kad nafta sudaro net 60 proc. viso Rusijos eksporto ir tik 22 proc. galutinės benzino kainos.
„Beje, naftos produktų perdirbėjų ir pardavėjų maržos dedamoji (30 euro centų) rugpjūčio mėnesį tapo didesnė nei naftos kainos dedamoji (27 euro centai) – naftos kainai krentant pastaroji dedamoji yra linkusi didėti, – aiškino Ž. Mauricas. – Tačiau labiausiai benzino kainą lemia mokesčiai. Net jei nafta nieko nekainuotų ir perdirbėjai nemokamai iš jos gamintų benziną, o pardavėjai nemokamai ją pardavinėtų (dar kiekvienam pasiūlytų po dešrainį), benzinas vis tiek kainuotų 53 euro centus (0,4344 euro litrui akcizas plius PVM).“
Valiutų veiksnys
Kuro kainų rebusą sprendė ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Tai kodėl pingant naftai kuras degalinėse vis dar dešimtadaliu brangesnis nei sausį? Tai todėl, kad už kurą mes mokate ne doleriais, o eurais. Per pusmetį euras atpigo, o naftos kaina, skaičiuojant eurais, vis dar yra dešimtadaliu didesnė nei buvo sausį“, – savo galutinį atsakymą pateikė jis.
Tačiau finansų ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis pastebėjo, kad nemažai žmonių tokiu paaiškinimu nepatikės, nes tiesiog jo nesupras.
Neišmoko trijų dalykų
„Sprendžiant iš nuolatinių komentarų po visais aiškinimais, Lietuvos mokyklose niekas nesugeba išmokyti trijų dalykų“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo T. Marčiulaitis.
Pirma, neišmokoma apie matematines išvestines. „Net iš tiesinės lygties, benzino kaina = mokesčiai + naftos kaina + atsitiktiniai dalykai, žmonės nesuskaičiuoja, kas būtų, jei naftos kaina pasikeistų 1 (100 proc.).
Čia elementari problema, kad išvestinė išmokoma tam, kad būtų išmokyta, o apie tai, kaip šitas reikalas gali realiame gyvenime padėti niekas nepasakoja. Nes per egzaminą vis tiek to niekas neprašys, nes jei paprašys, tai apsiverkę pirmūnai prirašys skundų, kad tokių dalykų niekas nemokė, nes galvoti reikia gi, o ne tik formulę nurašyti į tinkamą eilutę“, – dėsto T. Marčiulaitis.
Antra, mokyklose neišmokoma verslo ir logikos pradmenų. „Kažkodėl visi galvoja, kad benzino kolonėlėje skystis teka tiesiai iš požeminio, po ta kolonėle, išrausto gręžinio. Ir ten kažkur yra įrenginys, kuris pagal realaus laiko naftos kainą nustato ir tuo metu į baką tekančio benzino kainą. Nes nereikia nei perdirbti, nei transportuoti, nei sandėliuoti, nei parduoti naftos. Ji magiškai tampa benzinu ir keliauja į kolonėlę nemokamai, kuri taip pat veikia visuomenės gėriui“, – toliau aiškina jis.
Trečia, žmonės nesupranta, kas iš tiesų yra pinigai. „Pinigai žmonėms yra magija. Nėra jokio supratimo, kad už eurus galima pirkti kitas valiutas ir atvirkščiai. Kad pinigai yra tik spalvoti bereikšmiai popieriukai, kurie sukurti tik tam, kad nereikėtų už kavos puodelį sumokėti bebro ausytėmis“, – rašo finansų ekonomistas.
