Lietuvos Respublikos Vyriausybė norėtų pasiskolinti 20 milijonų eurų už -0,055 proc. metines palūkanas. Ką tai reikštų?“. Šiame klausime paslydo daugiausiai Nacionalinio ekonomikos egzamino dalyvių. Tik 34 proc. atsakinėjusių žinojo teisingą atsakymą.
© DELFI / Domantas Pipas

Į visus egzamino klausimus atsakė 6 629 dalyviai. Vidutiniškai jie surinko 18 taškų iš 29. Pavertus į dešimtbalę sistemą, lietuvių ekonomikos žinios būtų įvertintos šešetu. Tačiau net 66 žmonės į visus uždarus klausimus atsakė be klaidų.

Ar jūs teisingai atsakytumėte į sudėtingiausius ekonomikos egzamino klausimus? Pasitikrinkite, kokie atsakymai teisingi ir kodėl (teisingi atsakymai pabraukti).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė norėtų pasiskolinti 20 milijonų eurų už -0,055 proc. metines palūkanas. Ką tai reikštų? (Atsakė teisingai: 34 proc.)
A. Po metų skolintojai uždirbs 0,055 proc. nuo Vyriausybei paskolintos sumos
B. Klausime yra klaida – Vyriausybė negali skolintis už neigiamas palūkanas
C. Po metų skolintojai atgaus 0,055 proc. mažiau, nei paskolino Vyriausybei
D. Neliks norinčių skolinti Vyriausybei

PAAIŠKINIMAS: metinės palūkanų normos yra neigiamos, todėl investuotojai ne uždirbs, o atgaus mažiau, nei paskolino Vyriausybei. Vyriausybės gali skolintis ir skolinasi už neigiamas palūkanas. Lietuva pirmą kartą tai padarė 2016-aisiais, kai beveik 3 metams 20 mln. Eur pasiskolino už -0,055 proc. palūkanas. Skolintojai nori skolinti net ir už neigiamas palūkanas dėl patikimumo. Kai kurie investiciniai ar pensijų fondai gali neturėti pasirinkimo – jų taisyklės įpareigoja investuoti į itin saugias obligacijas.

Legendinis investuotojas V. Bafetas teigia, kad labiausiai mūsų finansinius sprendimus veikia dvi emocijos – baimė ir godumas. Valdomi baimės ar godumo, investuotojai dažnai perka ir parduoda akcijas nerealiomis kainomis – daug didesnėmis ar mažesnėmis už tikrąją kompanijos vertę. Šioje situacijoje V. Bafetas sako: (Atsakė teisingai: 38 proc.)
A. Pirkite tik tai, ką norėtumėte turėti, jei rinka staiga užsidarytų dešimčiai metų
B. Atlyginimą moka ne darbdavys. Jis tik perduoda pinigus. Atlyginimą moka produktas
C. Protingiausia investuoti į nekilnojamąjį turtą
D. Kas nori gerai valgyti, perka akcijas. Kas nori gerai miegoti, laiko pinigus kojinėje

PAAIŠKINIMAS. V. Bafetas teigia, kad emocijos investuotojų sprendimus gali padaryti neadekvačiais. Todėl investuojant akcijų biržoje vertėtų vadovautis protu ir susikoncentruoti į saugias ilgalaikes investicijas. Įvertinti ne tik investicijų pelningumą, bet ir saugumą.

Prieš metus pirkote dviratį už 1500 eurų. Dabar toks naujas dviratis kainuoja 1750 eurų. Svarstote pasilikti ar parduoti dviratį. Šiuo metu toks naudotas dviratis gali būti parduotas už 1000 eurų. Nustatykite, kokiai sumai būtų lygios alternatyviosios sąnaudos, jei vis tik nuspręstumėte dviratį pasilikti? Alternatyviosios sąnaudos – tai geriausia nepasirinkta galimybė. (Atsakė teisingai: 42 proc.)
A. 1000 eurų
B. 1500 eurų
C. 1750 eurų
D. 500 eurų

PAAIŠKINIMAS: geriausia nepasirinkta galimybė šiuo atveju – dviračio pardavimas. Galima pardavimo kaina – 1000 eurų, tai ir yra alternatyviosios sąnaudos.

Nacionalinis ekonomikos egzaminas: ar atsakytumėte į sudėtingiausius klausimus?
© DELFI / Andrius Ufartas


Perkant mobilųjį telefoną tiesiogiai iš JAV gamintojo, jo kaina yra 200 eurų. Toks pats telefonas iš tiekėjo Vokietijoje kainuoja 250 eurų. Jeigu siuntimo kaina yra tokia pati ir lygi 0, o siuntimo laikas jums nesvarbus, iš kur telefoną pirkti yra pigiau? (Atsakė teisingai: 42 proc.)
A. Tiesiogiai iš JAV nepriklausomai nuo aplinkybių
B. Tiesiogiai iš JAV, jei muito mokestis ir pridėtinės vertės mokestis sudarys mažiau nei 25 proc. telefono kainos
C. Tiesiogiai iš JAV, jei muito mokestis ir pridėtinės vertės mokestis sudarys ne daugiau nei 30 proc. telefono kainos
D. Iš tiekėjo Vokietijoje

PAAIŠKINIMAS: kadangi siuntimo laikas yra nesvarbus, o siuntimo kaina – vienoda, vertinti laiko ir siuntimo kaštų pagal pateiktą pavyzdį nereikia. Perkant prekes iš trečiųjų šalių jos papildomai apmokestinamos muito mokesčiu ir PVM, tad būtina įvertinti šių mokesčių dydį. Kitaip tariant, perkant telefoną iš gamintojo JAV, jo kaina su visais mokesčiais neturi viršyti 250 eurų. 250/200=1,25

Šeima sutaupė 3000 eurų. Šiuo metu šeimai svarbiausia įsigyti naujesnį automobilį, kurio kaina yra 2900 eurų, kadangi senojo automobilio remontui tenka išleisti nemažai pinigų. Taip pat šeima labai mėgsta keliauti, jie yra nusižiūrėję pažintinę kelionę, kurios kaina visiems šeimos nariams būtų 2100 eurų. Dar šeima planuoja suremontuoti vaiko kambarį. Tai yra antrasis pagal svarbą poreikis, jo kaina tokia pati kaip ir naujo automobilio. Kuris pasirinkimas šeimai būtų ekonomiškai naudingiausias ir kokios jo alternatyviosios sąnaudos? Alternatyviosios sąnaudos – tai geriausia nepasirinkta galimybė. (Atsakė teisingai: 44 proc.)
A. Įsigyti naujesnį automobilį, alternatyviosios sąnaudos – 2900 eurų
B. Įsigyti kelionę, alternatyviosios sąnaudos – naujesnis automobilis ir vaiko kambario remontas.
C. Įsigyti naujesnį automobilį, alternatyviosios sąnaudos – vaiko kambario remontas
D. Įsigyti kelionę ir likusius 900 eurų skirti seno automobilio remontui. Alternatyviosios sąnaudos – naujesnis automobilis ir vaiko kambario remontas
PAAIŠKINIMAS: šeimos prioritetas – naujas automobilis. Įsigijus naują automobilį, šeimai neliks pinigų įgyvendinti antram pagal svarbą savo norui – vaiko kambario remontui. Tai ir yra geriausia nepasirinkta galimybė arba alternatyviosios sąnaudos.

Nacionalinis ekonomikos egzaminas: ar atsakytumėte į sudėtingiausius klausimus?
© Vida Press


Įmonė gamina ir parduoda produktą, kurio vieneto pagaminimo kaštai yra 1 euras. Šios įmonės pagrindinis siekis yra gauti kuo didesnį pelną. Kokią vieneto kainą jūs patartumėte įmonei nustatyti: a) Kai kaina yra 2 eurai už vienetą, įmonė galėtų parduoti 100 vnt. per savaitę. b) Kai kaina yra 10 eurų už vienetą, įmonė galėtų parduoti 20 vnt. per savaitę. (Teisingai atsakė 45 proc.)

A. a, nes įmonė parduotų daugiau produkcijos
B. b, nes įmonė uždirbtų didesnį pelną
C. b, nes didesnė kaina visada yra geriau
D. abu atvejai įmonei yra vienodai geri

PAAIŠKINIMAS: įmonės pavyzdyje a) gamybos kaštai yra 100 eurų (100 vnt. X 1 eur.). Pardavimo pajamos – 200 eurų (100 vnt. X 2 eur.). Pelnas – 100 eurų (200 eurų-100 eurų). Įmonės pavyzdyje b) gamybos kaštai yra 20 eurų (20 vnt. X 1 eur.). Pardavimo pajamos – 200 eurų (20 vnt. X 10 eur.). Pelnas – 180 eurų (200 eurų-20 eurų).

Prognozuojama, kad kitais metais kainos pakils 10 procentų. Skaistė turi 50 000 eurų būsto paskolą 15 metų su fiksuotomis palūkanomis. Viktorija paskolino 500 eurų broliui be palūkanų. Airinė pernai nusipirko taupymo lakštus 2 metams. Monika gauna pastovų atlyginimą 600 eurų (į rankas). Kuriai merginai kainų pokytis bus naudingiausias? (Teisingai atsakė 45 proc.)

A. Skaistė
B. Viktorija
C. Airinė
D. Monika

PAAIŠKINIMAS: Viktorija, suteikusi beprocentę paskolą broliui atgaus tuos pačius 500 eurų kaip ir Airinė, nusipirkusi taupymo lakštus, bet dėl infliacijos šie pinigai bus nuvertėję. Monikai, gaunančiai pastovų 600 eurų dydžio atlyginimą (į rankas) atitinkamai pakils prekių ir paslaugų kainos, tad sumažės jos perkamoji galia. Remiantis pateikta informacija, labiausiai tikėtina, kad šis pokytis bus naudingas Skaistei, nes jos paskola nuvertės dėl infliacijos.

Įmonė gamina ir parduoda išskirtinius jogos kilimėlius iš bambuko. Vieno kilimėlio pardavimo kaina yra 27 eurai, bambuko žaliava, reikalinga pagaminti vienam kilimėliui, sudaro 40 proc. kilimėlio pardavimo kainos. Kilimėliams pagaminti reikalingų staklių nuoma ir staklių operatoriaus darbo užmokestis yra 7047 eurai per mėnesį, nepriklausomai nuo to, kiek kilimėlių per mėnesį pagaminama. Kiek kilimėlių mažiausiai kiekvieną mėnesį turėtų pagaminti ir parduoti įmonė, kad verslas būtų pelningas? (Teisingai atsakė 46 proc.)

A. 434
B. 435
C. 436
D. 437

PAAIŠKINIMAS:
fiksuoti kaštai (staklės ir darbuotojas) = 7047 eurai
Q (kiek kilimėlių pagamins ir parduos) = kiekis
Kintamieji kaštai (bambuko žaliavos, reikalingos visam kilimėlių kiekiui (Q) pagaminti = (27*0,4)Q
Pajamos (tiek iš viso gausi pajamų (! ne pelno), pardavęs visus kilimėlius) = 27*Q
Fiksuoti kaštai + kintamieji kaštai = gautos pajamos
7047+(27*0,4)Q=27*Q
7047+10,8Q=27Q
7047=16,2Q
Q=7047/16,2
Q= 435

Pagaminus 435 vnt. Gautos pajamos būtų lygios patirtiems kaštams. Kadangi reikia pelno, tai prie 435 vnt. reikia pridėti bent vieną vienetą. Atsakymas – 436 vnt.

Nacionalinis ekonomikos egzaminas: ar atsakytumėte į sudėtingiausius klausimus?
© DELFI / Kęstutis Cemnolonskis


Nemažai senų pastatų Didžiojoje Britanijoje yra su užmūrytais langais. Kokia ekonominė priežastis tai lėmė?

A. Gyventojai mėgino išvengti XVII-XIX a. Didžiojoje Britanijoje įvesto lango mokesčio
B. XVII-XIX a. labai pritrūko stiklo
C. Buvo siekiama sumažinti oro taršą, sukeltą sparčios XVI a. industrializacijos
D. XVII-XIX a. Didžiosios Britanijos gyventojai taip siekė išvengti šimtmečius varginusių vagysčių ir plėšimų

PAAIŠKINIMAS: langų mokestis – populiari to laikotarpio mokesčių surinkimo priemonė, nes tokio mokesčio sunku išvengti. Gyventojai vis tiek rasdavo būdų, kaip šį mokestį apeiti, jie užmūrydavo langus.

Jei dabartines Lietuvos viešąsias išlaidas atskiroms sritims sudėliotumėme mažėjimo tvarka, tai ta tvarka būtų tokia: (Teisingai atsakė 47 proc.)

A. Socialinė apsauga, švietimas, gynyba, aplinkos apsauga
B. Socialinė apsauga, aplinkos apsauga, gynyba, švietimas
C. Švietimas, socialinė apsauga, aplinkos apsauga, gynyba
D. Socialinė apsauga, gynyba, aplinkos apsauga, švietimas

PAAIŠKINIMAS: išlaidos socialinei apsaugai sudaro daugiausiai t.y. apie 38 proc. visų dabartinių viešųjų išlaidų, į šias išlaidas įeina: pensijos, ligos ir motinystės pašalpos, parama bedarbiams ir kt. Švietimui išleidžiama apie 14 proc. visų išlaidų. Gynybai apie 6 proc. Aplinkos apsaugai apie 1,2 proc.

1784 metais Didžiosios Britanijos valdžia įvedė plytos mokestį tam, kad surinktų daugiau pinigų karui finansuoti. Kaip į pastarąjį reguliavimą reagavo plytų gamintojai ir namų statytojai? (Teisingai atsakė 47 proc.)

A. Pradėjo gaminti didesnes plytas
B. Pradėjo statyti daugiau pastatų iš medienos
C. Kai kuriems plytų gamintojams teko pasitraukti iš verslo, nes negalėjo pakelti padidėjusios mokesčių naštos
D. Visi atsakymai teisingi

PAAIŠKINIMAS: Plytų gamintojai, norėdami sušvelninti naujo mokesčio pasekmes ėmė gaminti didesnes plytas. Namų statytojai rinkosi mažiau apmokestintas žaliavas, pavyzdžiui, medieną. Kai kuriems naujo mokesčio našta buvo per didelė ir iš verslo teko pasitraukti. Į šį klausimą buvo galima atsakyti mąstant, kad susidūrę su ekonominiu faktu (mokesčiu), skirtingi ekonominiai žaidėjai ėmėsi skirtingų veiksmų.

Tobuloji konkurencija – padėtis rinkoje, kai daugybė įmonių prekiauja identiškomis prekėmis. Konkurentai ir pirkėjai turi visą informaciją apie kainas ir prekių savybes. Kuri iš šių situacijų arčiausiai tobulosios konkurencijos? (Teisingai atsakė 48 proc.)

A. Daug smulkių ūkių augina ir pardavinėja paprastuosius pievagrybius, visi pardavėjai ir pirkėjai žino pievagrybių kainas ir savybes
B. Mažame miestelyje veikia vienas prekybos centras ir trys mažesnės maisto prekių parduotuvės, kurios konkuruoja dėl klientų
C. Kaziuko mugėje keletas pardavėjų parduoda skirtingų rūšių sūrius panašiomis kainomis
D. Samanta vienintelė gamina ir parduoda savo vardo išskirtinius kvepalus

PAAIŠKINIMAS. Realiame pasaulyje labai sunku surasti tobulosios konkurencijos pavyzdį. Atsakant į klausimą reikėjo vadovautis sąlygoje pateikta informacija ir ekonomikos žiniomis Geriausiai į šį klausimą atsakyti eliminiavimo būdu. D variantas netinka, nes Samantos kvepalai yra unikalūs tarp visų kitų kvepalų, t.y. kiti kvepalai nėra pakaitalai Samantos kvepalams. C netinka, nes turime nedaug pardavėjų ir skirtingus t.y. neidentiškus sūrius. B netinka, nes turime nedaug skirtingų pardavėjų, parduodančių nevienodas prekes. Tik pievagrybių ūkių atveju prekės yra beveik identiškos, o jų savybės ir kainos pirkėjams geriausiai žinomos. Taip pat nurodyta, kad pievagrybių ūkių yra daug ir jie smulkūs. Įvertinus visus atsakymus arčiausiai tobulosios konkurencijos yra A.

Ignas metų pradžioje įnešė 600 eurų į III-sios pakopos pensijų fondo sąskaitą. Metinė investicijų grąža yra 5 proc., taip pat metų pabaigoje jis susigrąžina 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio nuo sumokėtų įmokų, kurį metų pabaigoje investuoja į III-čią pakopą. Kiek lėšų bus Igno III-sios pensijų pakopos fondo sąskaitoje po vienerių metų? (Teisingai atsakė 48 proc.)

A. 720 eurų
B. 725 eurai
C. 630 eurų
D. 690 eurų

PAAIŠKINIMAS: GPM nuo sumokėtų įmokų: 600 x 15%=90 eurų
Palūkanos: 600 x 5%= 30 eurų
Lėšos sąskaitoje po vienerių metų: 600+90+30=720 eurų

Rinkoje nusistovėjusi duonos kepalo kaina yra 1 eur. Buvo išleistas įstatymas, kad duona turi būti parduodama ne daugiau kaip už 0,20 eur už kepalą, o taip pat draudžiama keisti duonos kokybę ir kepalo svorį. Kaip labiausiai tikėtina, kad šis įstatymas paveiks duonos prekybą rinkoje? (Tesingai atsakė 49 proc.)

A. Atsiras duonos deficitas. Pasiūla sumažės, o paklausa padidės
B. Atsiras duonos deficitas. Pasiūla nepakis, bet paklausa padidės
C. Duonos kiekis rinkoje nepasikeis, bet pirkėjai galės pigiau įsigyti duonos
D. Duonos kiekis rinkoje padidės, nes padidės duonos paklausa

PAAIŠKINIMAS: dėl sumažintos kainos ir draudimo keisti kokybę bei svorį, duonos gamintojams nebeapsimokės pardavinėti tiek pat duonos, jos bus kepama mažiau (sumažės pasiūla). Pirkėjai elgsis atvirkščiai – daugiau jų norės ir galės įsigyti duonos už sumažintą kainą (paklausa padidės). Dėl sumažėjusios pasiūlos ir padidėjusios paklausos, atsiras duonos deficitas.

Jei dabartinius mokesčius nuo didžiausio iki mažiausio sudėliotume pagal tai, iš kurių į Lietuvos biudžetą surenkama daugiausiai lėšų, tai tvarka būtų tokia: (Teisingai atsakė 49 proc.)

A. Pridėtinės vertės mokestis, nekilnojamojo turto mokestis, akcizai
B. Pridėtinės vertės mokestis, akcizai, nekilnojamojo turto mokestis
C. Akcizai, pridėtinės vertės mokestis, nekilnojamojo turto mokestis
D. Nekilnojamojo turto mokestis, pridėtinės vertės mokestis, akcizai

PAAIŠKINIMAS: pridėtinės vertės mokestis sudaro daugiausiai – 32 proc. visų mokesčių pajamų, akcizai 13 proc., nekilnojamo turto mokestis – 1 proc.

Visus teisingus atsakymus rasite svetainėje www.ekonomikosegzaminas.lt

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kaip žlugo kadaise galinga Venesuelos ekonomika (37)

Kaip Venesuelos, kadaise turtingiausios Lotynų Amerikos šalies, ekonomika atsidūrė griuvėsiuose?...

Pajūrio darbdaviai neviltyje: nesusigundo nei nemokamu maitinimu, nei nakvyne (764)

Pajūrio verslininkai muša pavojaus varpais – katastrofiškai trūksta darbuotojų. Darbas...

Pagrindinės lietuvių baimės dėl pensijos: demografijos iššūkiai ir artėjančios reformos (62)

Didžioji šalies gyventojų dauguma sutinka – pagrindiniu grėsmės šaltiniu jų pensijai išlieka...

Panevėžio verslininkas: dirbti Lietuvoje turi norėti ir filipiniečiai (192)

Jei rasti aukštos kvalifikacijos specialistų Lietuvoje darosi sunku, tai žemesnės...

Parduodamas kavinių tinklas „Caffeine“ (37)

„BaltCap“ pateikė rinkai siūlymą įsigyti kavinių tinklą „Caffeine“. Parduodamos 62...

Top naujienos

„Žalgirį“ geresniu už CSKA pavadinęs Jasikevičius: šitie vyrai – daugiau nei fantastiški (81)

Kauno „Žalgiris“ išgyveno Maskvos CSKA šturmą ir pirmą kartą Eurolygos istorijoje iškovojo...

Planas sustabdyti Kremlių Baltijos šalyse: kuo gali praversti „Uber“ pavyzdys (393)

Staigaus Rusijos puolimo metu JAV ir sąjungininkų pajėgos Baltijos šalyse būtų greitai...

Ar „MG Baltic“ gali sustabdyti Seimo NSGK išvadų skelbimą? (2)

LRT TELEVIZIJOS laidoje „ Savaitė “ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ( NSGK )...

Ketvirtame kėlinyje žaisti nustojęs „Žalgiris“ išgyveno: patiesė CSKA ir finišavo trečias (1134)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai sekmadienio vakarą Belgrado „Štark“ arenoje įspūdingu...

Gydytoja papasakojo apie dažną ligą, kuri neretai ignoruojama: įspėja, kuo gali baigtis (1)

Pasaulyje kas ketvirtas žmogus skundžiasi širdies ritmo sutrikimais. Arterinės hipertenzijos...

Gyvai / Didysis Eurolygos finalas: „Real“ – „Fenerbahče“ (1)

Sekmadienio vakarą Belgrado „Štark“ arenoje vykstančiame didžiajame Eurolygos finale...

Ulanovas: jeigu būtume šitaip pralaimėję, tai nebūtų žodžių specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado (2)

Šį sezoną ne kartą dviženklius deficitus naikinęs Kauno „Žalgiris“ sekmadienį parodė, kad...

Baltos vestuvių ceremonijos varnos: parodė, kaip nereikėtų rengtis į karališką puotą (5)

Kvietimai į karališkas vestuves buvo išsiųsti dar kovo mėnesį, tačiau kai kurie svečiai vis...

Vieno mikrorajono gauja šiurpino visą Europą (10)

„Danijos naujienų portale Ekstrabladet 2013 metų birželio 28 d. paskelbtas straipsnis...

Kalbininkas Smetona: tarmės yra mėšlas (144)

„Tarmės yra mėšlas“, – tokiu terminu jo klausančias auditorijas mėgsta šiurpinti...