Lietuvoje įvykdytų viešųjų pirkimų vertė 2016 m. siekė 4,6 mlrd. Eur, tai sudaro apie 12 proc. BVP. Auditorių skaičiavimais, sistemos funkcionavimo sąnaudos sudaro apie 101 mln. Eur per metus, rašoma pranešime spaudai.
„Efektyvus viešųjų pirkimų vykdymas turi užtikrinti ne tik racionalų lėšų panaudojimą, bet ir skatinti ekonomiką, mažinti socialinę atskirtį, remti ekologiją, inovacijas ir taip prisidėti prie valstybės tvarumo didinimo“, – pranešime cituojamas Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius.
Griežtas reglamentavimas ir kuriamos pirkimo procedūros yra orientuotos į pirkimo proceso vykdymą, o ne į rezultatą, rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas. Perkančiosioms organizacijoms sudėtinga laiku įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ir darbų.
Valstybės kontrolė pastebi, kad Lietuva, turėdama teisę supaprastintiems viešiesiems pirkimams nustatyti specialiąsias procedūras, kurios palengvintų šių pirkimų procesą, pasirinko visų pirkimų detalų teisinį reglamentavimą. Auditorių duomenimis, 2016 m. įvykdyta 810 tūkst. pirkimų, iš jų mažos vertės pirkimai sudaro 99 proc. (arba 801 tūkst. pirkimų), o supaprastinti ir tarptautiniai – 1 proc. (arba 9 tūkst. pirkimų).
„Siekdami efektyvių viešųjų pirkimų, turime ne didinti formalių procedūrų skaičių, o stiprinti perkančiųjų organizacijų vidaus kontrolės procedūras, kurios leistų pirkimus atlikti efektyviai“, – teigia Julius Lukošius.
Viešųjų pirkimų sistemos efektyviam funkcionavimui didelę įtaką daro ir pirkimus planuojančių ir atliekančių darbuotojų gebėjimai. Viešųjų pirkimų specialistams būtina turėti reikiamų įgūdžių, kad galėtų orientuotis sudėtingoje teisinėje aplinkoje ir užtikrintų, kad, laikydamosi teisės aktų reikalavimų, perkančiosios organizacijos laiku įsigytų tinkamos kokybės prekių, paslaugų ir darbų. Audito metu nustatyta, kad perkančiosioms organizacijoms trūksta viešųjų pirkimų specialistų, turinčių įgūdžių ir kompetencijos tinkamai vykdyti viešuosius pirkimus.
Auditorių teigimu, perkančiųjų organizacijų, kurios kasmet atlieka bent po vieną pirkimą, yra apie 4 tūkst. Valstybės kontrolės skaičiavimais, daugiau kaip 150 viešųjų pirkimų, perkant už 1000 Eur, per metus įvykdančios perkančiosios organizacijos patiria tris kartus mažiau sąnaudų, nei įvykdančios iki 150 viešųjų pirkimų (jų 2016 m. buvo 2200). Viešųjų pirkimų didesnis centralizavimas leistų didinti administravimo efektyvumą, specializuoti ir profesionalizuoti viešųjų pirkimų specialistus, sutelkti ekspertines žinias ir taip sumažinti klaidų ir pažeidimų skaičių.
Valstybės kontrolė viešųjų pirkimų sistemos funkcionavimo auditu rekomenduoja Vyriausybei, Ūkio ministerijai ir Viešųjų pirkimų tarnybai tobulinti viešųjų pirkimų strateginį planavimą: nustatyti viešųjų pirkimų politikos prioritetus, tikslus, uždavinius ir rodiklius, priimti sprendimus dėl supaprastintų ir mažos vertės viešųjų pirkimų reglamentavimo supaprastinimo, pirkimų centralizavimo ir perkančiųjų organizacijų specialistų kvalifikacijos.
Audito metu, siekiant identifikuoti pagrindines rizikas, susijusias su viešaisiais pirkimais, buvo bendradarbiauta su viešųjų pirkimų politiką formuojančiomis ir įgyvendinančiomis institucijomis, Konkurencijos taryba, teisėsaugos institucijomis, perkančiosiomis organizacijomis, ES investicijų fondus administruojančiomis institucijomis, verslo asociacijomis, Lietuvos advokatūros atstovais, Nacionaline teismų administracija ir kitais. Susitikimų metu buvo aptariamos ir analizuojamos pagrindinės viešųjų pirkimų problemos, susipažinta su siūlomais jų sprendimų būdais.
