Banko analitikai abejoja, kad Lietuvai 2015 m. bus užkirstas kelias įsivesti eurą. Todėl drąsiai teigia, kad po pusantrų metų litus pakeis eurai.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad eksporto reikšmė ekonomikos augimui šalyje užleis vietą vidaus paklausos (vartojimo ir investicijų) stiprėjimui.
„Šie ir ateinantys metai bus tie, kuomet jau didelė gyventojų dalis pradės jausti atstatyto šalies konkurencingumo ir augančios ekonomikos naudą“, - teigė N. Mačiulis.
Analitikai skaičiuoja, kad 2014 m. eksporto augimas turėtų sulėtėti iki 7 proc., 2015 m. - iki 6 proc. Vis dėlto optimizmo prarasti neleidžia spartesnis mažmeninės prekybos augimas, kuris turėtų tęstis ir antrą šių metų pusmetį.
N. Mačiulis pastebi, kad teigiamas nuotaikas kuria įmonių investicijos, kurios sparčiai augo investuojant į gamybos priemones.
„Įmonės daug optimistiškiau žiūri į ateitį ir jaučia galimybes didinti investicijas“, - pastebi ekonomistas.
„Swedbank” ekonomistai mato naują tendenciją, išryškėjusią antrąjį šių metų ketvirtį. Tai – spartesnis mažmeninės prekybos augimas. Prognozuojama, kad jis tęsis ir likusius metus.
Darbo rinka sveiksta
N. Mačiulis teigia, kad vienas iš spartesnį vidaus vartojimo augimą lemiančių veiksnių yra teigiamos tendencijos darbo rinkoje.
„Matome labai spartų darbo vietų kūrimą, kuris nesulėtėjo nei padidinus minimalų mėnesinį atlyginimą, nei Rusijos ekonomikai pasinėrus į recesiją, nei euro zonai recesijoje išlikus pirmąjį šių metų ketvirtį“, - komentavo ekonomistas. Prognozuojama, kad nedarbo lygis kitais metais sumažės iki 9,5 proc., o 2015 m. - iki 8,5 proc.
2014 m. vidaus vartojimas, analitikų skaičiavimu, turėtų augti 4 proc., 2015 m. - 4,5 proc.
Taip pat N. Mačiulis pastebėjo, kad nuolat didėja 15-64 m. amžiaus gyventojų ekonominio aktyvumo lygis.
„Antrąjį šių metų ketvirtį jis padidėjo iki aukščiausio lygio po nepriklausomybės atkūrimo – 72,4 proc. šio amžiaus gyventojų buvo ekonomiškai aktyvūs“, - teigė analitikas. Iki 2007 m. tokių gyventojų buvo apie 65 proc.
„Swedbank” atstovas tiki, kad gyventojų ekonominis aktyvumas ir toliau turėtų augti. Prie to prisidės socialinių pašalpų mažinimas ilgalaikiams bedarbiams.
Žada didesnius atlyginimus
Tendencijos darbo užmokesčio srityje rodo, kad gyventojai ir toliau gali tikėtis didėjančių atlyginimų. Pirmąjį šių metų pusmetį vidutinis darbo užmokestis didėjo apie 4,5 proc.
„Didžioji dalis šio pokyčio yra dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo, bet žiūrėdami į 2014 ir 2015 m. mes matome, kad vidutinio darbo užmokesčio augimas ne lėtės, o paspartės atitinkamai iki 4,8 proc. bei 6 proc. Tą augimą patirs jau daug didesnė dalis dirbančiųjų“, - pridėjo ekonomistas.
Pasak N. Mačiulio, 2015 m. darbo užmokesčio augimą turėtų pajusti ir viešojo sektoriaus darbuotojai.
Prognozuojamas ne tik vidutinio, bet ir realaus darbo užmokesčio augimas, kuris ateinančius dvejus metus sieks apie 3 proc. Tam įtakos turės maža infliacija.
„Swedbank“ skaičiuoja, kad šiemet infliacija turėtų siekti 1,5 proc. Nuo kitų metų pradžios infliacija turėtų pradėti didėti ir iki metų pabaigos pasiekti 2,5 proc., o 2015 m. paspartės iki 3 proc.
„Tikimybė, kad kitų metų pavasarį, kada Europos Komisija ir Europos centrinis bankas vertins Lietuvos pasirengimą, Lietuvoje infliacija neatitiks Mastrichto kriterijų, yra labai maža“, - svarstė ekonomistas.
„Swedbank“ analitikai mato teigiamas tendencijas įmonių ir gyventojų lūkesčių srityje.
„Pramonės įmonės nemato rimtų iššūkių jokiose eksporto rinkose ir neprognozuoja eksporto sumažėjimo“, - pridėjo N. Mačiulis.
Skolinasi vis dar vangiai
Nepaisant teigiamų gyventojų ir įmonių lūkesčių, skolinamasi vis dar vangiai. Įmonių paskolų portfelis šiek tiek išaugo, tačiau augimas nesiekė 5 proc.
„Tuo metu Lietuvos namų ūkių portfelis šiemet vis dar traukiasi, - pastebėjo „Swedbank“ atstovas. - Matėme vidaus vartojimo augimą, tuo pačiu metu gyventojams mažinant savo finansinius įsipareigojimus, daugiau grąžinant paskolų nei imant naujų, tačiau šiuo metu mes matome besikeičiančias tendencijas“.
Gerėjantys gyventojų lūkesčiai, mažėjantis nedarbas ir didėjantis realus darbo užmokestis lėmė tai, kad padidėjo aktyvumas nekilnojamo turto rinkoje, kas lemia būsto paskolų portfelio augimą.
Tikimasi, kad 2014 m. po daugiau nei penkerių metų pertraukos Lietuvos gyventojų paskolų portfelis pradės didėti.
Nepavyksta kovoti su šešėline ekonomika
Kalbėdamas apie viešuosius finansus N. Mačiulis pabrėžė, kad mokesčių surinkimas biudžetui atsilieka nuo plano, tačiau tas atsilikimas nėra labai didelis.
„Reikšmingas atsilikimas matomas PVM ir akcizų pajamų surinkime, kuris maždaug 5 proc. atsilieka nuo plano”, - kalbėjo ekonomistas.
Vis dėlto planas viršytas surenkant gyventojų pajamų mokestį (GPM). Tai nulėmė spartesnis darbo vietų kūrimas, darbo užmokesčio didėjimas.
Dėl PVM ir akcizų pajamų planuoto nesurinkimo N. Mačiulis labiausiai kaltina šešėlinę ekonomiką ir įvardija, kad kol kas su ja kovoti sėkmingai nepavyksta.
„Šiemet kontrabanda nesumažėjo. Antrąjį šių metų ketvirtį nelegaliai surūkomų cigarečių dalis Lietuvoje sudarė 29,6 proc. Tai šiek tiek daugiau nei tuo pačiu metu pernai, - kalbėjo analitikas. - Tai rodo, kad nei gyventojų polinkis vartoti kontrabandinę produkciją, nei vyriausybės priemonės kovoti su šešėline ekonomika nesikeičia, neduoda teigiamų rezultatų“.
