aA
Mokslininkų parengtas, vyriausybės palaimintas, o profesinių sąjungų kritikuojamas „socialinis modelis“ jau keliauja į Seimą. Kokius pagrindinius pokyčius jis numato, kam jie gali būti naudingi, o kam ne?
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Tomas Vinickas


Daugiausiai kritikos ir diskusijų sulaukė siūlymai mažinti išeitines kompensacijas ir trumpinti įspėjimo dėl atleidimo laikotarpį. Siūloma karpyti darbdavio mokamas išeitines kompensacijas, kurios pagal šiuo metu galiojančią tvarką nustatomos atsižvelgiant į darbuotojo stažą. Tačiau pagal naują siūlymą valstybė suteiktų papildomų garantijų. Maksimali bedarbio socialinė išmoka didėtų net 75 procentais, o ją gauti galėtų bedarbis turintis mažesnį darbo stažą – 12 mėnesių vietoje dabar galiojančių 18. Be to, jei darbuotojas būtų atleidžiamas darbdavio iniciatyva, 6 mėnesinių atlyginimų dydžio išeitinė kompensacija išliktų.

Trumpėjantis įspėjimo laikotarpis norint atleisti darbuotoją yra pagrindinis dirbančiųjų praradimas, tačiau jis yra santykinai nedidelis. Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo indekse pagal darbuotojų samdymo ir atleidimo reguliavimą Lietuva yra 125 vietoje pasaulyje. Nebūtinai reikia pasukti visiškai liberaliu anglosaksų keliu, kai darbuotojas gali būti atleistas jo net neįspėjus iš anksto, tačiau reikia pripažinti, kad 125 vieta pasaulyje turbūt nėra normalu. Užsienio investicijų lavinos lankstesnis darbo santykių reguliavimas gal ir nesukurtų, bet teigiama įtaka darbo vietų kūrimui tikrai būtų. Daugeliui turbūt nesunku įsivaizduoti save darbdavio vietoje – jei žinai, kad sumažėjus paklausai negalėsi lengvai atsisakyti dalies darbuotojų arba tai labai daug kainuos, tai prieš sukurdamas naują darbo vietą ilgai ir atsargiai galvosi.

Numatyta, kad kas metus darbdavio mokama socialinio draudimo įmoka mažės vienu procentiniu punktu. Tai sveikintina, nes tarptautinės institucijos ne kartą yra išsakiusios savo nuomonę, jog Lietuvoje darbo mokesčiai yra per dideli. Pagaliau siūlomi įstatymų projektai, spręsiantys šią problemą ir galintys paskatinti atlyginimų augimą.

Europos Komisijos vertinimu, Lietuvoje natūralus nedarbo lygis šiuo metu yra 10 proc. Tai reiškia, kad dešimtadalis sveikų ir darbingų gyventojų neranda savo vietos darbo rinkoje arba yra joje nereikalingi. Užimtumo įstatymo projekte numatytos naujos galimybės jaunimui ir bedarbiams – įdarbinimas pagal pameistrystės bei darbinio mokymo sutartis, aktyvus bedarbių profiliavimas, efektyvesnės bedarbių perkvalifikavimo programos. Be to, siūloma daugiau darbo sutarčių formų, nuotolinio darbo galimybė, darbo laiko apskaitos palengvinimas, trumpesnė ir aiškesnė darbo ginčų sprendimo sistema, streiko skelbimo palengvinimas.

Galiausiai, siūlomi pokyčiai apima ne tik darbo santykių lankstumą – numatomas senatvės pensijų indeksavimas. Didėjant užimtumui ir vidutiniam darbo užmokesčiui, automatiškai didės ir senatvės pensijos. Tai nebebus vien tik politikų sprendimas, neretai priklausantis nuo to, kada vyks artimiausi rinkimai, ir dažnai neatitinkantis valstybės finansinių galimybių.

Kyla natūralus klausimas, ar visiems šiems pokyčiams užteks valstybės finansinių išteklių? Lietuvos Vyriausybės skaičiavimais, siūlomi pokyčiai valstybei kainuotų apie 90 milijonų eurų per metus. Priėmus siūlomus įstatymų pokyčius, sumažėtų darbo sąnaudos ir reguliacinė našta, ir dėl to paspartėtų darbo vietų kūrimas. Tarkime, dėl to užimtumas Lietuvoje padidėtų 1,5 procento –būtų sukurta apie 20 tūkstančių naujų darbo vietų. Galbūt tai įvyktų ne per vienerius metus, bet tai gana reali prielaida – pernai be valdžios pagalbos buvo sukurta 26,3 tūkst. darbo vietų. Net jei visi šie darbuotojai gautų tik vidutinį darbo užmokestį, valstybės biudžeto ir Sodros pajamos padidėtų maždaug 90 milijonų eurų. Tai yra tiek, kiek dabar trūksta iki „finansinio pagrįstumo“. Svarbus aspektas ‒ būtų ir šalutinių biudžeto pajamas generuojančių efektų, nes dėl mažesnės mokestinės naštos bei tampresnio ryšio tarp socialinio draudimo įmokų ir išmokų mažėtų paskatos gauti neoficialias pajamas. Taigi ilgesniu laikotarpiu siūlomi pokyčiai netgi generuotų papildomas pajamas biudžete.

Žinoma, ne visi pokyčiai yra naudingi visiems. Būtina įvertinti, ar yra visuomenės grupių, kurioms gali blogėti galimybės sugrįžti į darbo rinką, pavyzdžiui, mažamečius vaikus auginančioms mamoms ir tėvams. Tačiau diskutuotinų ir abejotinų siūlymų yra gana mažai, o ši reforma yra realus instrumentas, galintis sukurti spartesnį Lietuvos ekonomikos vystymąsi ir gyventojų gerovės augimą. Šios gana retai pasitaikančios galimybės nereikėtų paleisti vėjais.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Tarptautiniame kontrabandos tinkle įsipainiojo lietuviai: genialus planas apeiti Rusijos sankcijas (5)

Šeštame aukšte esančiame bute Sankt Peterburgo Lenino prospekte Nastia Loškina ant virtuvės...

Dar vienas perspėjimas: ECB turi „išvalyti“ bankus, jei norime išgyventi ateinančią finansų krizę (1)

Europos centrinis bankas ( ECB ) turi sutvarkyti euro zonos bankininkystės sektorių, jei norime...

Eurokomisarė: ES prekybos sutartys Lietuvai naudingos

Už prekybą atsakinga Europos komisarė Cecilia Malmstrom sako, kad Europos Sąjungos prekybos...

Seimas – prieš PVM lengvatas pirmajam būstui ir kūdikių maistui papildyta (2)

Seimas atsisakė imtis pataisų, kuriomis pridėtinės vertės mokesčio ( PVM ) lengvatinį 5 proc....

„Deutsche Bank“ akcijų kursas vėl krito į rekordiškai žemą lygį (5)

„ Deutsche Bank “ akcijų kursas antradienį vėl krito į rekordiškai žemą lygį, nes...

Top naujienos

Tarptautiniame kontrabandos tinkle įsipainiojo lietuviai: genialus planas apeiti Rusijos sankcijas (5)

Šeštame aukšte esančiame bute Sankt Peterburgo Lenino prospekte Nastia Loškina ant virtuvės...

Gyventojai prezidentei už darbą surašė pažymius: kokia Grybauskaitė liks atmintyje? (14)

Per beveik dešimt metų prezidentės Dalios Grybauskaitės populiarumo kreivė nukrito daugiau negu...

Lustų rinka smigo žemyn: 400 mlrd. dolerių vertės pramonės klestėjimas eina į pabaigą (1)

Nuostoliai lustų gamintojų rinkoje praėjusią savaitę tęsiasi, ypač po to, kai JAV...

Dvejus metus nelaiminčios rinktinės vedlys posto palikti neskuba: ne laikas apie tai kalbėti specialiai DELFI iš Belgrado (9)

Pirmas Tautų lygos turnyras lietuviams prisvilo: C divizione 4 grupėje Lietuvos futbolo rinktinė...

Juozaičio pranašystė: jei taip toliau, po 20 m. nebebus lietuvių kalbos ir tautos (1574)

„Niekada taip nebuvo, kad lietuvis taip ėstų lietuvį. Po bet kurio straipsnio tokių keiksmų...

Su Nekrošiumi dirbusios aktorės vos tramdo ašaras: taip netikėta, taip staiga (37)

Antradienio rytą Lietuvą žaibiškai apskriejo liūdna žinia – mirė garsus teatro režisierius...

Orai: laikysis lengvas šaltukas

Lapkritis persirita į paskutinį dešimtadienį ir, panašu, artėja prie jam būdingų orų.

Andrius Užkalnis: mano šuo maitinasi geriau negu visa tavo šeima (508)

Lietuviai, nacionalinio maisto gadintojai. Ar pastebėjote, kad lietuviai blogiausiai elgiasi su tuo...

Markauskas pardavė jį iš posto išvertusį ūkį: politika privertė daryti greitus sprendimus (28)

Per patį skandalo dėl neteisėtai ariamos žemės įkarštį tuometinis žemės ūkio ministras...

Tenerifėje atostogavęs lietuvis apie salai smogusią stichiją: sakė, kad tai – anomalija (33)

„Tai ne eilinis įvykis, nes anomalija ne bet ką vadina“, – taip savaitgalį šėlusią...