Mokslininkų parengtas, vyriausybės palaimintas, o profesinių sąjungų kritikuojamas „socialinis modelis“ jau keliauja į Seimą. Kokius pagrindinius pokyčius jis numato, kam jie gali būti naudingi, o kam ne?
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Tomas Vinickas


Daugiausiai kritikos ir diskusijų sulaukė siūlymai mažinti išeitines kompensacijas ir trumpinti įspėjimo dėl atleidimo laikotarpį. Siūloma karpyti darbdavio mokamas išeitines kompensacijas, kurios pagal šiuo metu galiojančią tvarką nustatomos atsižvelgiant į darbuotojo stažą. Tačiau pagal naują siūlymą valstybė suteiktų papildomų garantijų. Maksimali bedarbio socialinė išmoka didėtų net 75 procentais, o ją gauti galėtų bedarbis turintis mažesnį darbo stažą – 12 mėnesių vietoje dabar galiojančių 18. Be to, jei darbuotojas būtų atleidžiamas darbdavio iniciatyva, 6 mėnesinių atlyginimų dydžio išeitinė kompensacija išliktų.

Trumpėjantis įspėjimo laikotarpis norint atleisti darbuotoją yra pagrindinis dirbančiųjų praradimas, tačiau jis yra santykinai nedidelis. Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo indekse pagal darbuotojų samdymo ir atleidimo reguliavimą Lietuva yra 125 vietoje pasaulyje. Nebūtinai reikia pasukti visiškai liberaliu anglosaksų keliu, kai darbuotojas gali būti atleistas jo net neįspėjus iš anksto, tačiau reikia pripažinti, kad 125 vieta pasaulyje turbūt nėra normalu. Užsienio investicijų lavinos lankstesnis darbo santykių reguliavimas gal ir nesukurtų, bet teigiama įtaka darbo vietų kūrimui tikrai būtų. Daugeliui turbūt nesunku įsivaizduoti save darbdavio vietoje – jei žinai, kad sumažėjus paklausai negalėsi lengvai atsisakyti dalies darbuotojų arba tai labai daug kainuos, tai prieš sukurdamas naują darbo vietą ilgai ir atsargiai galvosi.

Numatyta, kad kas metus darbdavio mokama socialinio draudimo įmoka mažės vienu procentiniu punktu. Tai sveikintina, nes tarptautinės institucijos ne kartą yra išsakiusios savo nuomonę, jog Lietuvoje darbo mokesčiai yra per dideli. Pagaliau siūlomi įstatymų projektai, spręsiantys šią problemą ir galintys paskatinti atlyginimų augimą.

Europos Komisijos vertinimu, Lietuvoje natūralus nedarbo lygis šiuo metu yra 10 proc. Tai reiškia, kad dešimtadalis sveikų ir darbingų gyventojų neranda savo vietos darbo rinkoje arba yra joje nereikalingi. Užimtumo įstatymo projekte numatytos naujos galimybės jaunimui ir bedarbiams – įdarbinimas pagal pameistrystės bei darbinio mokymo sutartis, aktyvus bedarbių profiliavimas, efektyvesnės bedarbių perkvalifikavimo programos. Be to, siūloma daugiau darbo sutarčių formų, nuotolinio darbo galimybė, darbo laiko apskaitos palengvinimas, trumpesnė ir aiškesnė darbo ginčų sprendimo sistema, streiko skelbimo palengvinimas.

Galiausiai, siūlomi pokyčiai apima ne tik darbo santykių lankstumą – numatomas senatvės pensijų indeksavimas. Didėjant užimtumui ir vidutiniam darbo užmokesčiui, automatiškai didės ir senatvės pensijos. Tai nebebus vien tik politikų sprendimas, neretai priklausantis nuo to, kada vyks artimiausi rinkimai, ir dažnai neatitinkantis valstybės finansinių galimybių.

Kyla natūralus klausimas, ar visiems šiems pokyčiams užteks valstybės finansinių išteklių? Lietuvos Vyriausybės skaičiavimais, siūlomi pokyčiai valstybei kainuotų apie 90 milijonų eurų per metus. Priėmus siūlomus įstatymų pokyčius, sumažėtų darbo sąnaudos ir reguliacinė našta, ir dėl to paspartėtų darbo vietų kūrimas. Tarkime, dėl to užimtumas Lietuvoje padidėtų 1,5 procento –būtų sukurta apie 20 tūkstančių naujų darbo vietų. Galbūt tai įvyktų ne per vienerius metus, bet tai gana reali prielaida – pernai be valdžios pagalbos buvo sukurta 26,3 tūkst. darbo vietų. Net jei visi šie darbuotojai gautų tik vidutinį darbo užmokestį, valstybės biudžeto ir Sodros pajamos padidėtų maždaug 90 milijonų eurų. Tai yra tiek, kiek dabar trūksta iki „finansinio pagrįstumo“. Svarbus aspektas ‒ būtų ir šalutinių biudžeto pajamas generuojančių efektų, nes dėl mažesnės mokestinės naštos bei tampresnio ryšio tarp socialinio draudimo įmokų ir išmokų mažėtų paskatos gauti neoficialias pajamas. Taigi ilgesniu laikotarpiu siūlomi pokyčiai netgi generuotų papildomas pajamas biudžete.

Žinoma, ne visi pokyčiai yra naudingi visiems. Būtina įvertinti, ar yra visuomenės grupių, kurioms gali blogėti galimybės sugrįžti į darbo rinką, pavyzdžiui, mažamečius vaikus auginančioms mamoms ir tėvams. Tačiau diskutuotinų ir abejotinų siūlymų yra gana mažai, o ši reforma yra realus instrumentas, galintis sukurti spartesnį Lietuvos ekonomikos vystymąsi ir gyventojų gerovės augimą. Šios gana retai pasitaikančios galimybės nereikėtų paleisti vėjais.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuvos paštas Kalėdas pasitinka kvapiaisiais pašto ženklais (5)

Šeštadienį pasirodė šventiniai pašto ženklai, skirti artėjančioms didžiosioms metų...

Didžiausio JAV prekybos centro atidarymo „Juodąjį penktadienį“ laukė 2,5 tūkst. žmonių (1)

Minesotoje esantis didžiausias JAV prekybos centras „Mall of America“ pranešė, kad...

Kredito unijai vadovavę sutuoktiniai nuteisti už pasisavintus pinigus (16)

Buvęs Panevėžyje veikiančios kredito unijos „ Panevėžio regiono taupomoji kasa“...

Išaiškino, kodėl Lietuvoje algos auga lėčiau (146)

Vidutinis darbo užmokesčio augimas trečiąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo, o tam daugiausiai...

„Juodasis penktadienis“ visu gražumu – pirkėjai laužėsi į parduotuvę (63)

„Juodasis penktadienis“, dar geriau žinomas kaip išpardavimų penktadienis, kuomet visos...

Top naujienos

Emigrantas norėjo pigiau Lietuvoje išsigydyti skaudantį dantį: košmaras, kurio niekam nelinkėtų (214)

Specialiai į Lietuvą iš Švedijos skaudančio danties išsigydyti grįžęs emigrantas norėjo...

Belieka tik pavydėti: kaimynams Lenkijoje sekasi geriau, negu pranašauta (279)

Net skeptiškiausi ekspertai pripažįsta, kad dabartinė Lenkijos vyriausybė vykdo rinkimų...

Sukrėsta šiaulietė parašė atvirą laišką Verygai: po jūsų sprendimo turiu stebėti, kaip degraduoja tėvas (868)

„Gerb. ministre Aurelijau Veryga , šiandien Jūs pasmerkėte mano tėtį ir toliau gerti!...

Lietuvos ir Lenkijos pasienyje – didžiulės automobilių spūstys (28)

Šeštadienį Lietuvos-Lenkijos pasienio ruože, ties buvusiu Kalvarijos pasienio punktu, susiformavo...

Sovietų generolai karo korespondento akimis: beturčiai, kuriuos iškėlė revoliucija (16)

Leidykla „Briedis“ pristato netrukus pasirodysiančią serijos „Komunizmas be grimo“ naujieną...

Piknikas su Šimašiumi pakeitė daugiavaikės šeimos gyvenimą (129)

Daugiavaikių šeimų asociacijos vadovė Jurgita Pocienė sako tik Laisvės piknike iš mero...

Ventės ragas: tobulai sutvarkytas, bet ar įdomus?

Ventės ragas Lietuvoje yra lyg mitologinis objektas – kažkur labai toli, visai nepakeliui, su...

„Siaubo pilį“ pastatęs vienas žiauriausių žudikų padarė labai didelę ir apmaudžią klaidą įžengę į pastatą žmonės dingdavo be pėdsakų (77)

H. H. Holmesas buvo vienas iš pirmųjų Jungtinių Valstijų serijinių žudikų. Savo specialios...

Vilniaus oro uoste dėl gedimo leidosi į Hurgadą turėjęs skristi lėktuvas papildyta 10.49 (220)

Vilniaus oro uostas informuoja, kad 9.30 val. Vilniaus oro uoste laukiamas avarinis orlaivio su...

„Betsafe – futsal A lygos“ rungtynės: „Vytis“ – „Inkaras“

„Betsafe – futsal A lygos“ rungtynės: „Vytis“ – „Inkaras“. Tiesiogiai iš Vilniaus.