DELFI TV laidoje „Gyvai“ jis nusprendė pasiūlyti vieną kompleksinę idėją, kuri, anot jo, padėtų išspręsti daugelį problemų.

„Matydamas, kad yra labai daug gyventojų ir įvairių sričių ekspertų siūlomų idėjų, pabandžiau sugalvoti tokią idėją, kuri leistų įgyvendinti siūlomas pačias populiariausias idėjas, o pati populiariausia idėja – mažinti mokestinę naštą. Mažesnių mokesčių viena ar kita forma nori visi gyventojai.

Pradėjau galvoti, kaip padaryti, kad būtų sumažinta mokestinė našta. Pasiūlysiu vieną idėją, turinčią daug dimensijų. Tą idėją, pavadinčiau, išmaniu valstybės valdymu“, – sako jis.

Taip pat ekonomistas teigia, kad įgyvendinus išmanios valstybės idėją galima būtų atsisakyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o kaip atsvara galėtų būti didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas ir automobilių mokestis.

Valstybės tarnautojus keisti

N. Mačiulis teigia, kad turėtume automatizuoti procesus viešajame sektoriuje ir valstybės įmonėse, nes vien sumažinus darbo apmokestinimo naštą, ko daugelis taip norėtų, kiltų kitų problemų.

„Visi puikiai žino, kad mokytojai, sveikatos apsaugoje dirbantys darbuotojai yra apmokami labai neadekvačiai, ir mokestinės naštos mažinimas sukeltų įtampą, kaip finansuoti valstybės funkcijas.

Mes dabar kiekvieną mėnesį turime konferencijas, kuriose kalbame apie ketvirtąją pramonės revoliuciją ir apie tai, kaip naujos technologijos leidžia didinti efektyvumą pramonėje, paslaugų sektoriuje. Skaitmenizavimas, kompiuterizacija, auganti kompiuterių skaičiavimo galia, dirbtinis intelektas – visa tai leidžia daryti tai, ką anksčiau buvo sunku įsivaizduoti.

Lėktuvai valdo save, automobiliai patys vairuoja, nemažai gydymo institucijų turi dirbtinį intelektą, kuris leidžia parinkti vėžio pacientams optimalią gydymo programą. Kad ir kur žiūrėtume – tai skverbiasi į visas šakas ir leidžia padidinti efektyvumą, paslaugų kokybę, sumažinti jų kainą“, – sako jis.

Tačiau N. Mačiulis pabrėžia, kad mažiausia skaitmenizavimo ir procesų automatizavimo matome valstybės valdyme ir viešajame sektoriuje, nors daugelį valstybės tarnautojų būtų galima pakeisti dirbtiniu intelektu: „Robotų galėtų būti kiekvienoje institucijoje.

Dažnai yra darbuotojų, kurie atlieka rutininį, neįdomų darbą, jiems už tai mažai mokama, jie yra nepatenkinti, o Lietuvoje trūksta darbuotojų. Tuos darbuotojus galima „išlaisvinti“ ir nukreipti į daug efektyvesnes, geriau apmokamas darbo vietas.

Valstybės tarnautojų yra daug, apie 55 tūkst. Lietuvoje – tai dešimtadalį tikrai galima jų pakeisti užsimerkus, vien optimizuojant procesus, kurie vyksta valstybinėse institucijose. Ir jei pažiūrėtume, kiek darbuotojų vykdo įvairiausių leidimų išdavimą, kontrolę, priežiūrą, nesakau, kad tai yra nesvarbu, bet tam jau nereikia žmogiško indėlio.“

Jis teigia, kad, tarkime, statybų leidimų išdavimas gali būti visiškai automatizuotas, o statybų kontrolė gali būti atlikta panaudojant dronus ar pasitelkiant palydovų gaunama informacija.
Valstybės tarnautojų yra daug, apie 55 tūkst. Lietuvoje – tai dešimtadalį tikrai galima jų pakeisti užsimerkus, vien optimizuojant procesus, kurie vyksta valstybinėse institucijose. Ir jei pažiūrėtume, kiek darbuotojų vykdo įvairiausių leidimų išavimą, kontrolę, priežiūrą, nesakau, kad tai yra nesvarbu, bet tam jau nereikia žmogiško indėlio.
Nerijus Mačiulis

Toks procesų optimizavimas ir robotizavimas, anot jo, atneštų trejopą naudą.

„Vienas svarbus aspektas – tai yra pigiau, nes jeigu pastatai kamerą, kuri, pavyzdžiui, stebi transportą, fiksuoja pažeidimus ir išsiunčia baudas pažeidusiems kelių taisykles, čia jau neberiekia daug policijos darbuotojų.

Kitas svarbus aspektas – dingsta korupcijos elementas, nes jeigu kalbame apie statybų leidimų išdavimus – nebėra žmogiško kapitalo, kur gali atsirasti klaida, papirkinėjimas.

Trečias elementas – turint omenyje, kad Lietuvoje trūksta kvalifikuotų darbuotojų, mes dalį jų galime išlaisvinti iš viešojo sektoriaus, ir jiems atsirastų tikrų galimybių įsidarbinti privačiame sektoriuje“, – teigia jis.

Tai, anot ekonomisto, padėtų sumažinti viešajame sektoriuje dirbančių žmonių nuo 400 iki 300 tūkst., o valstybės tarnautojų – iki 35 ar net 30 tūkst.

Vietoje 14 ministerijų – penkios

N. Mačiulis pažymėjo, kad vienas iš pirmųjų kelių galėtų būti tam tikrų institucijų jungimas.

„Įsivaizduokite, mes turime daugybę savivaldybių, ministerijų ir joms pavaldžių institucijų, kurios visos turi apskaitos, personalo valdymo skyrius, informacinių technologijų skyrius.

Visa tai galime centralizuoti ir sutaupyti daugybę sąnaudų“, – sako jis.
Nerijus Mačiulis

Pradėti, anot jo, galima būtų nuo ministerijų: „Mes galime jas labai sėkmingai apjungti. Pažiūrėkite, yra ūkio, žemės ūkio, transporto (turi omenyje susisiekimo – DELFI), energetikos ministerijos, atsakingos už atskirus ekonomikos aspektus.

Nesakau, kad žemės ūkio ministerija yra nesvarbi, bet tai yra 3 proc. BVP, – atkreipė dėmesį. – Šios ministerijos turi daugybę persidengiančių funkcijų, jas sujungus po vienos ministerijos stogu ir padarius atskirus skyrius bei departamentus, mes jau iš karto sutaupytume trijų ministrų atlyginimus, atsiranda 11 laisvų viceministrų. Reikėtų tik vieno finansų skyriaus, informacines paslaugas atliekančio skyriaus.“

Taip pat galėtų būti įkurta ir dar viena nauja – informacinių technologijų ir inovacijų ministerija, kuri, anot ekonomisto, yra reikalinga. N. Mačiulis pažymi, kad Lietuvoje užtektų ir penkių ministerijų.

Siūlo atsisakyti GPM, bet didinti PVM ir įvesti automobilių mokestį

Ekonomistas teigė, kad įgyvendinus šias idėjas ir valstybės valdymą padarius išmanų, tai, visų pirma, leistų sutaupyti.

„Tuos sutaupytus pinigus, aišku, galima nukreipti į didesnius valstybės darbuotojų atlyginimus, bet taip pat galima būtų kalbėti apie mokestinės naštos sumažinimą, jei jau mums reikia mažiau pinigų valstybės valdymui ir viešosioms paslaugos“, – sako jis.

Ekonomistas teigia, kad Lietuvoje išvis galėtų būti atsisakyta GPM, o trūkstamos lėšos būtų kompensuotos PVM padidinimu ir, pavyzdžiui, automobilių mokesčiu.

„Prieš porą metų skaičiavau, kad priklausomai nuo to, kokį mokestį turėtume, jei tai būtų automobilių mokestis, užtektų PVM didinti 2 procentiniais punktais. Jei taip pat norėtume sumažinti riziką, kad gyventojai apsipirkinės Latvijoje ar Lenkijoje, galima būtų daryti lengvatinį PVM tarifą visiems maisto produktams, tačiau PVM tarifą tada didinti iki 25 proc., kad tai leistų atsisakyti GPM“, – pasakoja jis.
Mums trūksta pasaulyje išskirtinumo, o taptume išskirtiniais jei pasakytume, kad gyventojų pajamos yra šventos, ir jų negalima apmokestinti.
Nerijus Mačiulis

Tada galėtume didžiuotis, kad esame valstybė, neturinti GPM: „Mums trūksta pasaulyje išskirtinumo, o taptume išskirtiniais jei pasakytume, kad gyventojų pajamos yra šventos, ir jų negalima apmokestinti.“

N. Mačiulis teigia, kad valstybės valdymo automatizavimas tikrai leistų sumažinti mokestinę naštą, o toks mokestis kaip automobilių yra mažiau žalingas ir daug efektyvesnis nei GPM, nepaisant to, kad dauguma gyventojų priešiškai jį sutinka.

„Kaip suprantu, 80 proc. gyventojų automobilių mokesčio nepalaiko. Vis tiek būtų nemažai nepatenkintų, nes kai kurie nemoka GPM, pavyzdžiui, bedarbiai, gyvenantys iš socialinių išmokų, pensininkai. 600 tūkst. pensininkų neturėtų iš to jokios naudos. Vadinasi, šioje vietoje reikėtų kažką pažadėti pensininkams – didesnes pensijas ar pan.“, – siūlo jis.

Anot jo, Lietuvai nereikėtų išradinėti naujo modelio dėl automobilių apmokestinimo, nes 26 Europos Sąjungos valstybės turi šį mokestį, ir jį galėtume pasiskolinti.

„Aišku, jis turi būti kompleksinis, progresyvus, pavyzdžiui, galėtų būti tik bazinis mokestis – 50 eurų per metus visiems automobiliams. Po to jis progresyviai augtų, priklausomai nuo išmetamo anglies dvideginio, variklio galingumo ir kainos. Tokie trys papildomi komponentai galėtų didinti apmokestinimą.
Nerijus Mačiulis ir Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė

Mažas ir vidutines pajamas gaunantys gyventojai dažniausiai laimėtų, nes galima būtų galvoti ir apie išimtis, tarkime, jeigu šeimoje yra du ar daugiau vaikų, jos galėtų turėti vieną neapmokestintą automobilį“, – sako jis.

Laidoje jis įgėlė ir finansų ministerijai, kuri, jo teigimu, nesiima rimtos mokesčių reformos.

„Esu praradęs viltį, kad įvyks sisteminė mokesčių reforma, o ne tokie pasistumdymai ir „pamasažavimai“, kada šiek tiek padidinamas neapmokestinamas pajamų dydis, PVM lengvata tai atsiranda, tai išnyksta“, – sako jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (283)