Lietuvoje įregistruota bendrovė UAB „Starlink Lithuania“. Įmonės vadove registruotas JAV pilietybės asmuo, o steigėja – „Starlink Holdings Netherlands“.

„Tai pirmas dalykas, dėl ko mes kvietėme kompaniją – kad būtų teikiamos palydovinio ryšio paslaugos. Per pirmąjį susitikimą apie tai kalbėjome, ir natūralu, kad toliau žengiami visi žingsniai, kad paslaugų teikimas taptų realybe“, – „Delfi“ tvirtina susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Marius Skuodis

Pasak jo, pirmiausia kuriasi paslaugas kurianti įmonė, tačiau yra ir ambicingesnių planų, kurių ministras nedetalizavo.

„Kalbame natūraliai su kompanija, jau ji priims tolesnius sprendimus. Bet pirmiausia kalba yra apie interneto palydovinį ryšį, čia yra svarbus dalykas“, – patikino M. Skuodis.

Pirmoji žinią pranešusi BNS nurodo, kad trečiadienį įregistruota bendrovė yra „SpaceX“ dirbtinių žemės palydovų projektas. „Starlink“ technologijos teikiamas palydovinis plačiajuostis ryšys yra ypač vertingas tuose regionuose, kur antžeminė infrastruktūra yra menka.

Šiuo metu aplink Žemę skrieja daugiau nei 1,1 tūkstantis „Starlink“ palydovų. Planuojama, kad ateityje interneto palydovų tinklas išsiplės iki 12 tūkst.

„Telia“: ši technologija nėra skirta išvystytoms rinkoms

„Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius vertina, kad tarptautinio investuotojo atėjimas rodo, kad šalies kompetencijos, kvalifikuota darbo jėga yra pajėgi telkti tokius pasaulinio lygio investicijų projektus – Tai yra gera žinia Lietuvai, šalies darbo rinkai ir ekonomikai apskritai.

„O jei kalbėtume apie palydovinio interneto paslaugos paklausą, ši technologija nėra skirta tokioms rinkoms, kaip Lietuva, kur ryšio infrastruktūra puikiai išvystyta“, – sako A. Šemeškevičius.

Jis vardija, kad bendrovės Lietuvoje teikiamas interneto ryšys įvairiais parametrais pranoksta „Starlink“ pasiūlymą, mobilusis ryšys dengia 99 proc. Lietuvos teritorijos, o be to, ruošiamasi vystyti naujos kartos 5G ryšį.

„Palydovinis internetas pirmiausia skirtas toms vietovėms, kur internetas tradicinėmis technologijomis yra arba labai brangi paslauga, pavyzdžiui, JAV, arba jo prieinamumas bei kokybė yra maža. Taip pat toks interneto ryšys gali būti gera alternatyva ypač nutolusiose, kalnuotose teritorijose. Be to, norint naudotis palydoviniu internetu, reikia ir specialios įrangos – ne tik modemo, bet ir palydovinės „lėkštutės“, nes šiam ryšiui būtinas tiesioginis matomumas.

Tai yra papildomos išlaidos vartotojams, todėl jie turi gerai įvertinti, ar tai finansiškai apsimoka. Tokio interneto greitaveikai įtakos gali turėti ir atmosferos sąlygos, orai, todėl toks ryšys labiau tinkamas kaip alternatyva, bet ne masiniam vartojimui skirta paslauga, bent jau mūsų rinkoje“, – mano „Telia atstovas.
„Starlink“ palydovai

„Bitė“ papildomos konkurencijos Lietuvoje nesitiki, bet mato nišą naujai bendrovei

„Bitė Lietuva“ technologijų direktorius Gintas Butėnas vertina, kad „Starlink“ neturės galimybių Lietuvoje aptarnauti daug klientų, o tokios paslaugos gana brangios.

„Visų pirma, itin džiugu, kad tokio masto technologijų gigantės kuriasi Lietuvoje. „Starlink“ planuoja iki 2026 m. iškelti apie 12 tūkst. aplink Žemę besisukančių palydovų. Vienu metu Lietuvą dengtų apie pusantro palydovo. Vienas palydovas gali pernešti apie 20 gigabitų per sekundę duomenų srautą, tokiu atveju Lietuvai iš viso atitektų apie 30 gigabigų per sekundę srauto. Tokios fizinės galimybės leistų aptarnauti apie 30 tūkst. klientų Lietuvoje“, – skaičiuoja G. Butėnas.

JIs pabrėžė, kad norint išnaudoti palydovinio interneto galimybes, papildomai vartotojams reikėtų įsigyti ir išorines antenas. Ši įranga kainuotų apie 600 eurų, o „Starlink“ mėnesinis mokestis dar papildomai kainuotų apie 100 eurų.

„Nemaža paslaugų, ryšio įrangos ir įrengimo kaina turėtų sąlyginai mažą potencialą konkuruoti su Lietuvoje veikiančiais interneto tiekėjais, už žemesnes kainas siūlančiais dar ir geresnes interneto charakteristikas. „Starlink“ vargiai konkuruos Lietuvoje dar ir todėl, kad, tikėtina, jog per artimiausius kelerius metus pilnai startuos penktosios kartos mobilusis ryšys. 5G bus daug greitesnis ir patikimesnis už 4G ryšį, o „Starlink“ šiuo metu galimybėmis nusileidžia net ir pastarajam“, – patikina G. Butėnas.

Tačiau, jo nuomone, Lietuvos vietose, kuriose dėl įvairių priežasčių nėra galimybės statyti ryšio stočių ir užtikrinti interneto, ši „Starlink“ technologija būtų efektyvi.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (196)