Elektroninės bankininkystės laikais, kai daugelis finansinių operacijų perkeltos į internetinę erdvę, Lietuvos valdžia stengiasi kuo greičiau įvesti popierinę, palaikę bendrąją ES valiutą nors net atsilikusios Pietryčių Azijos šalys renkasi ilgaamžiškesnius plastikinius nacionalinius pinigus.

„Ūkininko patarėjas“ paklausė ekonomikos ir finansų ekspertų, kodėl Lietuvos valdžiai didesnį įspūdį daro piratiškai eurą įsivedusios atsilikusios Juodkalnijos, o ne klestinčios Švedijos, pasilikusios savąją patikimą kroną, monetarinė politika.

Net redakcijos kalbinti euro entuziastai, komercinių bankų patarėjai norom nenorom sutinka, kad euro eros pradžia dar labiau pagilins Lietuvos valstybės skolą, o Europos Komisija tikrai neleis iškalti ant „lietuviškos“ euro monetos pusės visko, kas mums brangu, pavyzdžiui, Kryžių kalno kontūrų ar Lietuvos globėjo šventojo Kazimiero aureolės, nes tokie vaizdai galėtų įžeisti Bendrijos musulmonus ir laisvamanius.

Komunistinis Vietnamas pažangesnis

Jau dabar didžiausia pasaulio pinigų dalis tėra buhalteriniai skaičiai, siunčiami iš vieno kompiuterio į kitą. Finansų ekspertai tvirtina, kad greitai neliks popierinių ir metalinių pinigų, juos pakeis elektroniniai, virtualūs. Kai kurios šalys renkasi tarpinį variantą – plastikinius pinigus. Net komunistinis Vietnamas pažangesnis už Lietuvą – nuo 2003 m. naudoja gerokai ilgiau nesudylančius, mažiau susitepančius polimerinius banknotus dongus. Tačiau Lietuvos valdžia nenori taupyti ir popierinių banknotų bei metalinių monetų nunykimo laikų sutikti su savais lietuviškais litais nors finansų ministras Rimantas Šadžius prašo Vyriausybės uždrausti didesnius nei 10 tūkst. Lt sandorius grynaisiais pinigais.

Nėra monetarinės politikos

„Esminis dalykas - ne pinigų pavidalas. Popieriniai, plastikiniai, elektroniniai pinigai - tik monetarinės politikos priemonė. Lietuva jos neturi. Litas „kietai“ ir seniai susietas su euru. Tačiau pasilaikydami litus galime (be abejo, gyvybiniam reikalui esant!) „atsikabinti“ nuo euro ir pradėti savą nacionalinę valiutos politiką (kontroliuoti grynųjų apyvartinių pinigų kiekį, palūkanų normas ir valiutos kursą). Savarankiška monetarinė politika – svarbus kiekvienos šalies ekonomikos ramstis“, - „Ūkininko patarėjui“ aiškino 1990 m. kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras Audrius Rudys.

Lietuvos ūkis kol kas viena koja šlubuoja. „Mūsų valdžia gali vykdyti vien fiskalinę politiką (sudarinėti biudžetą, taisyti mokesčius ar stengtis neįklimpti į dar didesnes valstybės skolas – red. past.). Todėl „vienakojė“ Lietuvos Vyriausybė 2009-2011 metais nepajėgė ir dabar nesugebėtų tinkamai atsispirti pasauliniams ekonomikos bei finansų sistemos sukrėtimams“, - tvirtino ekonomikos mokslų daktaras A. Rudys.

Užhipnotizuoti euro zonos fleitininkų

Europos centrinis bankas (ECB) iš savo būstinės Frankfurte visiškai nepyksta, kad net Europos Sąjungai nepriklausanti Juodkalnija, nė iš tolo neatitinkanti kandidatėms į euro zoną nustatytų vadinamųjų Mastrichto kriterijų, jau 11 metų piratiškai savo oficialia valiuta paskelbusi eurą.

Vokiška viduramžių legenda „Hamelno žiurkininkas“ pasakoja, kad įsiutęs samdytas graužikų naikintojas, negavęs iš mažo Žemutinės Saksonijos miestelio valdžios žadėto atlyginimo už išgaudytas žiurkes, išsivedė visus miestelio vaikus vorele kaip žiurkiukus į nežinomybę ir tėvai jų daugiau niekada nebematė. Estai, latviai ir lietuviai irgi lyg užhipnotizuoti Berlyno žiurkininkų fleitos melodijos, paklusniai eina į šėlstančią euro zoną nors kitoms pokomunistinėms ES narėms – Čekijai, Vengrijai, Lenkijai - bent kol kas įdomesnė klestinčios Švedijos, pasilaikiusios savo kroną, o ne atsilikusios euroentuziastės Juodkalnijos monetarinė politika.

Politinis įrankis

„Priešingai nei oficialiai skelbiama, euras yra ne ekonominė, finansinė būtinybė, bet tiesiog politinis įrankis plėsti ir kibiau, tvirčiau susaistyti federalizuotą Europą. Dabar ES viršūnėms atrodo, kad Bendrija turi virsti unitarine centralizuota supervalstybe, tautinės šalys privalo mirti, o į jų karstus turi būti įdėtos ir nacionalinės valiutos. Jeigu mūsų Vyriausybė užsimojo žūtbūt įgyvendinti projektą „€ 2015“, tai ji sąmoningai (gal kai kurie ministrai ir valdančiosios koalicijos nariai – iš naivumo) marina Lietuvos Respubliką“, - kirste nukirto Tautininkų sąjungos Ekonomikos komiteto narys A. Rudys.

Nesilyginkime su švedais

Pasak banko „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico, valiutų populiarumą lemia jas naudojančių valstybių (atskirų arba susibūrusių į sąjungas) patikimumas. „Štai baltarusiai ar netgi ukrainiečiai dažniau nei savo rubliais arba grivinomis atsiskaitinėja JAV doleriais, eurus irgi labiau vertina negu nacionalinius pinigus. Ne tik Kosovo ir Juodkalnijos gyventojai, bet ir tų šalių valdžios institucijos naudoja eurus. Lietuvos tarptautinis įvaizdis per pastaruosius 20 metų sustiprėjo, ūgtelėjo. Pagal tikimybių teoriją kažkada, ilgainiui litas gal ir galėtų prilygti Švedijos karališkajai kronai ar britų svarui, bet dabar mūsų ekonomika tenkina tik vietinius poreikius, Lietuva dar gana skurdi šalis, todėl, panašiai kaip kitos tokios valstybės, turėtų šlietis prie stipresnės valiutos, – kalbėdamasis su „Ūkininko patarėju“ įvairių šalių finansų sistemas palygino Ž. Mauricas.- Negirkite Čekijos – ji tapo nuosavos kronos įkaite ir stengiasi susilpninti savo valiutą. Dėl Švedijos nesiginčiju – pabrėžtinai saugomas finansinis savarankiškumas ne kartą padėjo švedams įveikti sunkiausias krizes. Bet mūsų istorinė patirtis nepalyginama su švedų. Juk Švedijos centrinis bankas buvo pirmasis toks pasaulyje. Mano, ekonomisto, nuomone, Lietuva dar negalėtų sau leisti tokios prabangos – turėti lengvai plaukiojančią nacionalinę valiutą.“

Reikės pasirašyti neatšaukiamą vekselį

Norint pradėti euro erą mūsų valstybei reikės 100 mln. vienetų eurų banknotų. Lietuva pati eurų nespausdins, vadinasi, kitos ES šalys, kurių įmonės turi tokią licenciją, ir Europos centrinis bankas gerai uždirbs iš lietuviškos pinigų reformos, o mūsų valstybės skola dar labiau pagilės.

„Bendrąją valiutą užsakinėja Europos centrinis bankas, todėl nelabai svarbu, turi ES šalis eurų spaustuvę ar ne. Lietuvos monetų rūmai galės kaldinti eurocentus pagal numatytą pavyzdį. Eurus išspausdinti, atvežti į Lietuvos banką, išleisti į apyvartą gali kainuoti 100 mln. eurų ar daugiau. O gal ir mažiau. Negaliu atsakyti. Bet vieną dalyką tikrai žinau – įstojus į euro zoną teks daug savo pinigų atiduoti į Europos stabilumo mechanizmo fondus ir išrašyti neatšaukiamą vekselį (nenurodant datos), kad ECB bet kada gali pareikalauti iš mūsų šalies bedugniam stabilumo mechanizmui papildyti ne šimtų milijonų, bet milijardų eurų! Valstybės skola tada padidės labiau negu įsivaizduojate. Juk vekselis - tai neatšaukiamas pasižadėjimas, griežtas įsipareigojimas”, - įvarė baimės buvęs 1990 m. Blokados fondo pirmininkas A. Rudys.

Solidarumo fondas nebaisus

Komercinio banko patarėjas Ž. Mauricas priminė, kad Lietuvos bankas neseniai paskelbė „puikią“ studiją, kiek kainuos įsivesti eurą nuo 2015 m. pradžios, neskaičiuojant solidarumo mokesčio į fondą, iš kurio gelbėjamos bankrutavusios euro zonos šalys. „Nesibaiminkime tų privalomų įnašų į Europos finansinio stabilumo fondą. Pamenate, kiek nerimo Lietuvoje sukėlė užsidarę keli bankai? Jeigu tada būtume priklausę euro zonai, galėjome tikėtis kitų jos narių pagalbos. O tiesioginės euro įvedimo išlaidos bus vienkartinės. Tiek pat dabar kainuoja išimti iš apyvartos sudilusius, suplyšusius litų banknotus ir išspausdinti naujus, labiau apsaugotus nuo klastojimo. Gal ir galėtume patys pasigaminti pinigus, bet nuo to laiko, kai atkurtą Lietuvos valstybę pripažino pasaulis, tą darbą patikime garsioms, daug užsakymų iš visos Europos gaunančioms kitų šalių spaustuvėms. Gal ten geresni pinigų apsaugos ekspertai“, - svarstė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas Ž. Mauricas.

Menka paguoda

Lietuvos valdžia savotiškai bando nuraminti savo sąžinę ir paguosti patriotišką tautos dalį, kad ant nacionalinių euro monetų vienos pusės bus iškalami ir „savi“, lietuviški, motyvai. Bet ir šiuo atveju Briuselis neleis įsismaginti. Europos Komisija 2011 m. leido nykštukinei Andoros Kunigaikštystei įsivesti eurą neįstojus nei į ES, nei į euro zoną. Kunigaikštystė negali spausdinti euro banknotų, tačiau šiemet liepos 1 d. tikėjosi nukaldinti savas euro monetas. Pamatęs, kad ant jų bus pavaizduotas Jėzus ir katalikų bažnyčios varpinė, Briuselis liepė monetas perdaryti laikantis „religinio santūrumo“ – Europos Sąjungoje gyvena ne tik katalikai, bet ir laisvamaniai, musulmonai, kuriuos gali įžeisti Andoros pinigėlių dizainas. „Politiškai tvarkingos“ monetos pasirodys tik 2014 m. sausio 1-ąją. Pernai Europos Komisija privertė slovakus iš slavų tautų apaštalų Kirilo ir Metodijaus garbei nukaldintos jubiliejinės monetos išdildyti šventųjų aureoles bei kryžius nuo Slovakijos globėjų drabužių. Ir Lietuvai Briuselis tikrai neleistų iškalti ant eurų monetų Kryžių kalno ar Lietuvos globėjo šventojo Kazimiero su aureole.

Pigus pakaitalas

„Atvirai pasakysiu – aš irgi nenorėčiau matyti tokių siužetų ant lietuviškų euro monetų. Bet apskritai visi tie neva patriotiniai žaidimai dėl euro monetų nacionalinių pusių man labai primena tokią nuvalkiotą šeimyninę sceną, kai tėveliai neleidžia vaiko į lauką žaisti, nes lyja, o kad sūnelis ar dukrelė nežliumbtų, duoda jiems saldainį. Vytis ar Gediminaičių stulpai ant smulkiausio nominalo eurocentų – tai pigus ledinukas, o ne lygiavertis nacionalinės valiutos pakaitalas“, - sarkastiškai kalbėjo buvęs Atkuriamojo Seimo Biudžeto komisijos pirmininkas A. Rudys.

Tikrasis patriotizmas - santūrus

Anot Ž. Maurico, neigiant eurą ir besąlygiškai ginant tautinę, etninę tapatybę galima įsikalbėti „pačią didžiausią bendrosios ES valiutos priešingybę" - Suvalkijos, Žemaitijos „nacionalinius pinigus". „Patriotizmą pavyktų įrodyti ir teturint paprastą plastikinę mokėjimo kortelę, kuri vis dažniau išstumia grynuosius pinigus. Niekas nedraudžia ant banko debetinės, kreditinės kortelės pavaizduoti širdžiai mielą lietuvišką simbolį. Aš pasirinkau Neringos kopų vaizdus", - prisipažino Ž. Mauricas.

Lito ir euro ginčą laimės pasaulinė valiuta

Banko „Nordea" ekonomistas spėja, kad po dešimties-dvidešimties metų tuometinė jaunoji karta galbūt visiškai nesupras, kokia buvo banknotų ir monetų paskirtis, už pirkinius mokėsime, už paslaugas atsiskaitysime liesdami pirštais savo mobiliųjų išmaniųjų telefonų ekranus, naudodamiesi kortelėmis arba mokslininkų sugalvotais dar kokiais nors kol kas sunkiai įsivaizduojamais būdais, pavyzdžiui, mikroschemomis, persodintomis į mūsų kūnus.
„Neįmanoma patikėti? Bet daugelis šiuolaikinių žmonių gyvenimą pakeitusių, palengvinusių garsių pasaulinių išradimų skeptikams iš pradžių irgi sukeldavo tik ironiškas šypsenas. Dabartiniai mūsų žodžių mūšiai dėl eurų ir litų po kiek laiko taip pat atrodys juokingi, nes visuose kraštuose ir žemynuose galbūt cirkuliuos viena pasaulinė valiuta“, - teigė Ž. Mauricas.