Mūšis dėl 300 kvadratų: draudimą „mažinti“ parduotuves teisininkai laiko neteisėtu

Atskiros teisininkų kontoros vertina, kad Vyriausybė negali parduotuvėms drausti atsidaryti naudojant mažesnį – 300 kv. metrų – prekybos plotą. „Sorainen“ draudimą atidalinti parduotuves vadina neteisėtu. „Magnusson“ vyriausybės nutarimą vadina kontraversišku ir atveriančiu duris interpretacijoms – siūlo tikslinti formuluotes.

Vyriausybė nuo pirmadienio leido dirbti smulkioms nebūtinųjų prekių parduotuvėms, turinčioms įėjimą iš lauko. Tuomet dalis didesnių parduotuvių nusprendė atsidaryti sumažinusios prekybos plotą. Į tai buvo atsakyta – parduotuvių dalimis atidaryti negalima.

Su tuo nesutinka teisininkai.

„Nei nurodytas Vyriausybės nutarimas, nei kiti teisės aktai nenumato papildomų ribojimų, kaip prekybos plotas turi būti įrengiamas, atskiriamas nuo kitų patalpų (sandėlių, administracinių ar kitų). Todėl iš teisinės pusės nėra pagrindo drausti parduotuvių veiklą, kurios užtikrina ne didesnį nei 300 m2 prekybos plotą ir turi atskirą įėjimą klientams“, – teigia teisės firmos „Sorainen“ partneris Laurynas Lukošiūnas.

Jis paaiškina, kad Vyriausybės nutarimu keičiami veiklos ribojimai dėl pandemijos, tačiau šiuo metu priimtame nutarime numatoma, kad draudimas veikti netaikomas parduotuvėms, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. metrų. Į šį plotą įeina prekybos salės, skirtos pirkėjams aptarnauti ir prekėms išdėlioti, plotas, taip pat ir matavimosi kabinos. Tačiau neįskaitomas administracinių patalpų, sandėlių ir pagalbinių patalpų, dirbtuvių, laiptinių, sanitarinių patalpų plotas. Nurodytos parduotuvės gali veikti, jeigu turi tiesioginį įėjimą iš lauko klientams arba atskirą įėjimą, kuriuo naudojasi tik tos parduotuvės klientai.

Teisės aktai, anot advokato L. Lukošiūno, nenustato pareigos atitinkamą prekybos plotą nuo kitų patalpų atskirti mūro, gipso kartono ar kitokiomis specialiomis priemonėmis. Tinkamomis priemonėmis turėtų būti laikomos tos, kurios prekybos plotą atskiria ir leidžia užtikrinti nurodyto ploto reikalavimų laikymąsi.

„Negalima aiškinti teisės normos taip, kad būtų paneigta jos esmė ar būtų kuriama nauja taisyklė, kurios nėra numatyta pačioje teisės normoje“, – pasigenda L. Lukošiūnas.

Teisininkas patikina, kad atskirų institucijų pasisakymai siauriau aiškina ribojimus – tai niekur neįtvirtinta. Tai kuria nelygias sąlygas prekybininkams, kyla klausimų ir dėl sąžiningos konkurencijos užtikrinimo. Anot L. Lukošiūno, vieni verslo subjektai atsiduria akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje, nors prekių asortimentas gali visiškai sutapti, pavyzdžiui, maisto prekių parduotuvėse, kurių plotai neribojami, yra gausiai prekiaujama įvairiomis ne maisto prekėmis, o ne maisto prekių parduotuvės negali prekiauti dėl ploto ribojimų siauresnio aiškinimo.

„Svarbu, kad visuomenės sveikatos požiūriu nėra jokių įrodymų, kad prekybos ploto atskyrimas, išskyrimas iš didesnio bendro ploto kelia didesnę riziką dėl COVID-19 viruso plitimo. Jeigu atskyrimo sienos nėra „aklinos“, oro cirkuliacija vyksta net didesniame nei 300 kv. metrų prekybos plote, kas neturėtų būti vertinama kaip neigiamas veiksnys. Belieka tikėtis, kad valdžios atstovai ir priimtų draudimų išlygų taikymo priežiūrą vykdantys pareigūnai veiks griežtai pagal teisės aktus ir nesiims neproporcingų bei neteisėtų veiksmų, dėl kurių vėliau valstybei gali tekti atlyginti žalą“, – sako advokatas L. Lukošiūnas.

„Magnusson“ pasigenda logikos

„Magnusson“ asocijuotas teisininkas Edmundas Daunys pasigenda sprendimo logikos.

„Vyriausybės priimtas nutarimas, leidžiantis veiklą atnaujinti parduotuvėms, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m., sukūrė precedento neturinčią situaciją. Prekybos centrai, kurių plotas didesnis, jį sumažino iki nurodyto dydžio, į ką valdžios atstovai sureagavo pasisakymais, kad toks elgesys neteisėtas. Teisininkai savo ruožtu žeria kritiką nutarimo rengėjams, vadindami dokumentą kontraversišku ir atveriančiu duris interpretacijoms“, – stebimasi atsiųstame komentare.

Anot. E. Daunio, vyriausybės priimtas nutarimas yra neaiškus, tą atspindi viešos reakcijos bei diskusijos, tačiau jam didesnį susirūpinimą kelia kuriamos nelygiavertės konkurencijos sąlygos.„Nutarimo formuluotėje nekalbama apie tai, kad negalima turimo prekybinio ploto laikinai sumažinti iki nustatytų 300 kv. m, kaip tą padarė kai kurie prekybininkai, adaptuodamiesi prie karantino sąlygų. Teoriškai verslas turėtų teisę taip elgtis, tačiau tai yra uždraudžiama. Turime nutarimą, kurio logika nėra aiški, turime pavienių valdžios atstovų nuomonę ir turime prekybininkų reakciją. Viską išspręsti taip, kad patenkinti liktų visi, neįmanoma, bet šiuo konkrečiu atveju nutarimo nelygiavertiškumas bado akis“, – sako teisininkas.

E. Daunys pasigenda argumentacijos, kodėl tokia praktika draudžiama, draudimo logika nėra aiški.

„Draudimas, už kurį numatytos sankcijos, turi būti labai tikslus, kiekvienas turi suprasti, kaip elgtis negalima, ko yra reikalaujama. Galbūt Vyriausybė draudimą ir supranta, tačiau nutarimas adresuotas ne jiems, o šiuo atveju parduotuvėms, kurioms jo logika, akivaizdu, nėra aiški. Tada verslas nesupranta, kodėl priimtas vienas ar kitas sprendimas, ir atsiranda įvairių kelių interpretacijoms: ar tai yra didžiųjų prekybos centrų tam tikras nustūmimas į šalį, ar leidimas mažiesiems „atsigauti“ mažesnės konkurencijos sąlygomis ir panašiai“, – aiškina E. Daunys.

Norint užkirsti kelią neteisingiems interpretavimams, jis siūlytų Vyriausybei patikslinti nutarimą apibrėžiant plotą, nurodytą nuosavybės dokumentuose ir kad jo dirbtinai mažinti negalima – tačiau ir tokie patikslinimai neatsakytų į klausimą „kodėl“.

„Jei parduotuvė, laikinai susimažinusi prekybos plotą, užtikrina atskirą patekimą į jį iš lauko bei pagal nustatytą tvarką reguliuoja srautus, tai kuo ji skiriasi nuo 290 kv. m. ploto parduotuvės? Realiai niekuo, tik pirmoji dirbti negali, o antrajai tai leidžiama“, – svarsto teisininkas.

Jis pastebi, kad ir Konkurencijos taryba atkreipė dėmesį, jog nustatomi ūkinės veiklos apribojimai neturėtų suteikti privilegijų vieniems ūkio subjektams, diskriminuojant kitus, nes ilguoju laikotarpiu tai galėtų sukelti rinkos galios pokyčius, kuriuos pajaustų vartotojai.

Teisininkas prekybinio ploto ribojimuose įžvelgia ir vieno iš viešojo administravimo principų – proporcingumo – pažeidimą.