Li Chenggangas tapo atstovu tarptautinėse prekybos derybose ir prekybos viceministru, savo svetainėje paskelbtame pranešime paaiškino Pekino žmogiškųjų išteklių ministerija.
58-erių Li Chenggangas praeityje yra ėjęs Pekino ambasadoriaus Pasaulio prekybos organizacijoje ir nuolatinio atstovo Jungtinėse Tautose Ženevoje (Šveicarija) pavaduotojo pareigas, rašoma oficialioje jo biografijoje.
Jis turi ilgametę patirtį einant įvairias pareigas prekybos ministerijoje bei teisininko laipsnį, kurį jam suteikė Pekino universitetas Kinijoje ir Hamburgo universitetas Vokietijoje.
Naujosiose pareigose jis pakeitė Wangą Shouweną, nurodoma ministerijos pranešime.
Wangas Shouwenas dalyvavo derybose, pasibaigusiose 2020 m. Kinijos ir Jungtinių Valstijų sudaryta prekybos sutartimi.
Pekinas ir Vašingtonas surėmė ietis itin dinamiškoje ir rizikingoje prekybos kovoje, JAV prezidentui Donaldui Trumpui įvedus muito tarifų viso pasaulio šalims ir ypač iš Kinijos įvežamoms prekėms.
Šioms dviem šalims viena po kitos nustatant vis naujų muitų, JAV Kinijai taikomi tarifai išaugo iki 145 proc., o atsakomieji Pekino muitai JAV importui pasiekė 125 proc. ribą.
Trečiadienį Kinija paskelbė, kad, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, jos ekonomika pirmąjį ketvirtį išaugo 5,4 proc. – daugiau nei prognozuota, tačiau oficialūs asmenys perspėjo, kad dėl JAV muitų yra patiriamas „tam tikras spaudimas“.
Kinija paskelbė, kad jos ekonomika pirmąjį ketvirtį išaugo 5,4 proc. – daugiau nei prognozuota
Kinija trečiadienį paskelbė, kad jos ekonomika pirmąjį ketvirtį išaugo daugiau nei prognozuota – net 5,4 proc., eksportuotojams skubant parduoti daugiau prekių, kol bus paskelbti nauji JAV muitai.
Pekinas ir Vašingtonas surėmė ietis itin dinamiškoje ir rizikingoje prekybos kovoje, JAV prezidentui Donaldui Trumpui įvedus muito tarifų viso pasaulio šalims ir ypač iš Kinijos įvežamoms prekėms.
Šioms dviem šalims viena po kitos nustatant vis naujų muitų, JAV Kinijai taikomi tarifai išaugo iki 145 proc., o atsakomieji Pekino muitai JAV importui pasiekė 125 proc. ribą.
Trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys pirmąsyk parodė, kokį poveikį nerimas dėl prekybos karo turi šios Azijos milžinės pastangoms prikelti savo ekonomiką, kurią pastaruoju metu slėgė mažos vartojimo apimtys ir skolų nekilnojamojo turto rinkoje krizė.
Pekino Nacionalinis statistikos biuras (NSB) paskelbė, kad „preliminariais duomenimis, bendrasis vidaus produktas pirmąjį ketvirtį... lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu palyginamosiomis kainomis išaugo 5,4 proc.“
Tai reiškia, kad BVP augo sparčiau nei manė iki paskelbiant šiuos duomenis naujienų agentūros AFP apklausti analitikai, prognozavę 5,1 proc. augimo rodiklį.
Be to, pirmąjį metų ketvirtį 6,5 proc. šoktelėjo ir pramonės gamybos apimtys, kurių augimas paskutiniais trimis 2024 m. mėnesiais sudarė 5,7 proc.
Tuo tarpu mažmeninės prekybos apimtys – vienas iš pagrindinių vartotojų sukuriamos paklausos matų – lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu išaugo 4,6 proc., nurodė NSB.
Tačiau Pekinas perspėjo, kad pasaulio ekonomikos aplinka tampa „sudėtingesnė ir atšiauresnė“, todėl ekonomikos ir vartojimo augimui paskatinti prireiks daugiau priemonių.
„Ilgalaikio ekonomikos atsigavimo ir augimo pamatai dar nėra susiformavę“, – paaiškino NSB, pridurdamas, kad būtina parengti „iniciatyvesnių ir veiksmingesnių makropolitikos gairių“.