„Tai yra nuolatinis procesas. Negalime pasakyti, kad iškart užkardysime visus galimus variantus, pastoviai atsiranda naujos schemos, nauji bandymo apeiti būdai. Nuolat matome tą procesą.
Įsigaliojus vienoms ar kitoms sankcijoms, bandoma apeiti su vienomis prekėmis, po to pereinama į kitą prekių grupę. Rudens sezono metu matėme bandymus įvežti granules, su tuo buvo susitvarkyta. Dabar artėjant pavasario sezonui akivaizdu, kad trąšos visgi yra tas taikinys, kur apsimoka vežti. Su tuo dirbame, nuolat atnaujiname rizikos valdymo mechanizmus ir tuos atvejus užkardome.
Kasdien turime 500–1000 transporto priemonių, kurios įvažiuoja į Lietuvą. Tikrai pasiekiame didelį rezultatą, kai 20–30 tų transporto priemonių įleidžiama ar neišleidžiama iš Lietuvos Respublikos. Taip, pavieniai atvejai pasitaiko“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje apie Europos Sąjungos ribojančių priemonių įgyvendinimo kontrolę sakė jis.
Žurnalistikos centras „Siena“ pirmadienį paskelbė tyrimą apie baltarusiškų trąšų gabenimą per Lietuvą. „Siena“ su partneriais išaiškino mechanizmus, kurie panaudoti galimam sankcijų apėjimui.
„Tiek vilkikais, tiek traukiniais per Lietuvą rieda trąšos, siejamos su valstybiniu Baltarusijos fabriku „Grodno Azot“, kuriam Europos Sąjungos sankcijos taikomos dar nuo 2021 m. pabaigos“, – skelbė tiriamosios žurnalistikos centras.
D. Žvironas pastebėjo, kad Lietuvos Muitinė praktiškai jau metus laiko susiduria su precedento neturinčiomis sankcijomis prieš agresores šalis, t. y. Rusiją ir Baltarusiją.
„Esame viena iš kontrolės institucijų ir tikrai tai buvo gana didelis iššūkis tiek mums, tiek mūsų partneriams. Per metus turėjome tikrai daug darbo, kasdien matome vis kitus sankcijų apėjimo mechanizmus ir vis naujus bandymus išvežti ar įvežti prekes, bet, manau, tikrai pasiekėme gana didelių rezultatų šioje srityje. Per šiuos metus yra 27 tūkst. atvejų neįleistos ar neišleistos prekės į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos į Rusiją ar Baltarusiją“, – sakė jis.
Muitinės vadovas dar pastebėjo, kad yra daug paprasčiau, kai vienos ar kitos prekės yra tiesiogiai įvardintos, žinomi jų kodai.
„Sudėtingesnis atvejis yra tada, kada sankcijos taikomos ne konkrečiai prekei, o ūkio subjektui, t. y. gamintojui ar šiaip verslo subjektui. Tikrai jų sąrašas yra gana platus tiek Rusijos Federacijoje, tiek Baltarusijos Respublikoje. Tos įmonės verčiasi įvairia komercine veikla. Žinoma, bandydamos apeiti tuos sankcijų apribojimus, jos dažniausiai naudojasi tarpininkais, esančiais tose pačiose ar kitose valstybėse. Dėl to tas jų identifikavimas yra gerokai sunkesnis“, – sakė D. Žvironas.
