Moterims didelis atlyginimas nesuteikia saugumo jausmo

„Swedbank“ atlikta apklausa rodo, kad 60 proc. gyventojų Lietuvoje jaučiasi finansiškai nesaugūs. Nesaugiau nei vyrai jaučiasi moterys, nepaisant jų gaunamų pajamų, išsilavinimo, gyvenimo vietos ar vaikų skaičiaus.

Finansiškai saugiomis jaučiasi tik trečdalis moterų (33,8 proc.), tuo metu vyrų – 45,8 proc. Dažniausiai apklausos dalyviai teigė, kad nesaugūs jaučiasi, nes neturi pakankamai santaupų (61,5 proc.), šiuo metu nedirba arba partneris uždirba daugiau (32,4 proc.), neturi pakankamai sukaupę turto (21,7 proc.).

Išanalizavusi apklausos rezultatus Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė pastebėjo, kad finansiškai saugiausi jaučiasi jauni (18-25 m.) ir ikipensijinio (56 m. ir daugiau), o moterys nesaugiausiai jaučiasi 36-45 m. amžiaus grupėje (71,6 proc.).

„Šioje amžiaus grupėje moterų karjeros galimybės yra sudėtingesnės. Tačiau praktiškai visose amžiaus grupėse moterys jaučiasi finansiškai nesaugios“, - pabrėžė Lygių galimybių plėtros centro atstovė.

Kalbant apie išsilavinimą, vyrams didesnį finansinio saugumo jausmą suteikia aukštasis išsilavinimas (daugiau nei 70 proc.). Pakankamai saugiai jaučiasi ir neturintys vidurinio išsilavinimo vyrai (54,8 proc.). „Gal todėl, kad turi konkretų amatą“, - spėjo specialistė. Tačiau ekspertė nepastebi koreliacijos tarp moterų išsilavinimo ir jų saugumo jausmo.

Žiūrint į respondentų pajamų pjūvį, matyti, kad vyrų finansinio saugumo jausmas auga kartu su didėjančiomis pajamomis. „Didėjančios mėnesinės pajamos teigiamai veikia moterų finansinio saugumo jausmą, tačiau net ir gaudamos daugiau nei 1500 Lt per mėnesį, jos jaučiasi dvigubai nesaugesnės nei vyrai“, - kalbėjo M. Jankauskaitė.

Taip pat vyrų saugumo jausmas finansuose auga su didėjančiu vaikų skaičiumi: „Kuo daugiau šeimoje vaikų, tuo tėvas daugiau laiko praleidžia darbe, mažiau praleidžia su šeima, bet daugiau uždirba. Tačiau kuo daugiau vaikų šeimoje, tuo nesaugiau finansiškai jaučiasi moterys“.

3 ir daugiau vaikų turinčiose šeimose saugūs jaučiasi 52,4 proc. vyrų ir tik 30 proc. moterų. Šeimoje su vienu vaiku saugūs jaučiasi 37 proc. vyrų ir 36,2 proc. moterų.

Vertinant gyvenamąją vietą, kaimų (50 proc.) ir didmiesčių (49,3 proc.) vyrai jaučiasi finansiškai saugiausi. Tačiau gyvenamoji vieta neturi įtakos moterų finansinio saugumo jausmui.

„Matome, kad vyrų finansinio saugumo jausmas priklauso nuo tam tikrų faktorių (išsilavinimo, pajamų, vaikų skaičiaus, gyvenamosios vietos), tačiau moterų rezultatai nekoreliuoja su šiais aspektais. Todėl reikia atkreipti dėmesį į lyčių sistemą, kuri funkcionuoja visuomenėje. Vyrai vis dar stereotipiškai laikomi šeimos maitintojais, jiems deleguojama funkcija uždirbti pinigus“, - teigė M. Jankauskaitė.

Tačiau ekspertė yra įsitikinusi, kad tokia sistema atsisuka prieš pačius vyrus – jų gyvenimo trukmė trumpesnė nei moterų bei prastėja sveikata. „Lietuvoje 15-60 m. amžiaus tarpe miršta 44 proc. vyrų, tuo metu Švedijoje – 18 proc.”, - sakė specialistė.

Lygių galimybių plėtros centro atstovė teigia, kad situaciją būtų galima pakeisti, jei šeimos pereitų prie dviejų šeimos maitintojų ir dviejų globėjų šeimos modelio. „Šeimos maitintojos jau įprasta praktika, bet su dviem šeimos globėjais dar nėra geros situacijos. Statistikos duomenys rodo, kad tik 5 proc. vyrų paima vaiko priežiūros atostogas“, - pabrėžė ekspertė.