Vietos politikams prakalbus, kad Molėtai galėtų siekti kurortinės vietovės statuso, kai kurie gyventojai tikisi, kad miestas ir jo apylinkės pasikeistų.
„Tada būtų skirta daugiau lėšų infrastruktūrai, būtų galima dalyvauti visokiausiuose projektuose, kurie vykdomi Druskininkuose, Anykščių rajone. Galiausiai, net matosi ir girdisi, kaip tie miestai atgyja ir kaip žmonėms ten gyventi geriau“, – kalbėjo molėtiškis Borisas Jakovlevas.
Molėtų rajono ketvirtadalį teritorijos užima miškai, tarp jų tyvuliuoja per 200 ežerų. Nėra stambios pramonės, todėl gamta natūrali. Molėtai norėtų siekti kurortinės vietovės statuso, tačiau po galimybių studijos paaiškėjo, kad tam reikia didelių investicijų. O tai, pasak mero, rajonui – ne pagal kišenę. Kol kas Molėtai vadinami tik rekreacine teritorija, kurioje teikiamos poilsio, apgyvendinimo ir kultūros paslaugos.
„Nelabai suprantame, kodėl Vyriausybė tarsi prioritetu laiko kurortine vietovę, o rekreacinė teritorija lieka šiek tiek už ribos. Pats rekreacinės teritorijos supratimas ir įtvirtinimas suprantamas – yra saugomos teritorijos, yra rekreacinės teritorijos, mes į jas pakliūname. Tačiau reikalingos įstatyminės nuostatos, kad mes turėtume tą statusą ir kartu būtų atitinkamai skatinama ta rekreacija ir turizmas. Šiandien šito nėra, prioritetu laikomos kurortinės vietovės, kurortai ir ten skiriamos didesnės investicijos“, – dėstė Molėtų rajono meras Stasys Žvinys.
Rajone labiausiai išvystytas kaimo turizmas, tačiau turizmo atstovai sako, jeigu taptų kurortine vietove, gal ilgiau užlaikytų turistus, per jų rajoną keliaujančius toliau.
„Tuomet mes sulauktume daugiau žmonių, daugiau turistų, daugiau svečių iš užsienio šalių. Jeigu dabar mus žino kaip ežerų kraštą ( tam labai didelės reklamos nereikia), tai, turbūt, Rusijos, kitų šalių rinkai būtume labiau patrauklūs, nes jie renkasi Druskininkus, Birštoną. Juos žavi kurortai. Na, galbūt mes iš kitų rinkų pritrauktume daugiau žmonių“, – svarstė Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daiva Kulienė.
