aA
Praėjusiais metais protestavę gydytojai, mokytojai ir kultūros darbuotojai privertė Vyriausybę sudaryti specialią komisiją, kuri jau parengė viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo strategijos projektą.
Mokytojų ir gydytojų algų didinimas aklavietėje: gąsdina griūsiančia ekonomika
© DELFI / Orestas Gurevičius

Kai kurie ekonomistai ir politikai sausio pabaigoje pristatytą dokumentą smarkiai kritikuoja, o profesinės sąjungos sako, kad jo kūrimas pateko į aklavietę.

„Vyriausybės pusė jautriai sureagavo į mūsų poziciją, pavadino tai ultimatumu, finansų ministras Vilius Šapoka greit paskaičiavo, kad reikalavimai kainuos 1–1,5 mlrd. eurų ir sugriaus ekonomiką. Anot jo, čia – ne derybos, apie jokį papildomą finansavimą kalba neina“, – sakoma Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pranešime.

LPSK pirmininkė Inga Ruginienė DELFI sakė, kad Vyriausybė dar nėra tiksliai paskaičiavusi, kiek galėtų skirti atlyginimų didinimui.

„Įdomiausia, kad mūsų pasiūlymus jie įvertino labai greitai, bet kai paklausėme, kiek jie žada papildomo finansavimo, tai pasakė, kad dar negali atsakyti, nes reikia daug skaičiuoti“, – sakė ji.

Inga Ruginienė
Inga Ruginienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Finansų ministerijos atstovai perdavė, kad LPSK pateikta V. Šapokos citata nėra tiksli.

„Susitikimo tikslas – susitarti dėl esminių prioritetų artimiausiems metams ir dėl tolimesnio tvaraus viso viešojo sektoriaus atlyginimų lygio kėlimo. O tam reikalingas konstruktyvus dialogas ir kompromisų siekimas. Ultimatumai ir reikalavimų dvigubinimas ar trigubinimas niekur nenuves“, – savo poziciją paaiškino V. Šapoka.

Ekonomisto J. Mundeikio paviešintame vieno posėdžio garso įraše Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis teigia, kad iki šiol sutarta dėl papildomai skiriamų 200 mln. eurų.

„Mes esame daugmaž preliminariai paskaičiavę. Dabar tų skaičių nenorėčiau pateikti, bet <...> šiandien sutarimas yra apie 200 mln. eurų, t.y. be bazinio dydžio“, – sakė jis.

Atstatys į ikikrizinį lygį

„Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų“ strategijos projekte beveik 19 iš 29 puslapių skiriama dabartinės situacijos aprašymui.

Galiausiai dokumente nurodomi keli konkretūs pasiūlymai. Pirma, per 2 metus (2020–2021 metais) atstatyti iki ekonominės krizės buvusį pareiginės algos bazinį dydį (183 eurai), konkretų dydį kiekvienais metais siekti suderėti nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje.

Kaip žinia, viso viešojo sektoriaus, su nedidelėmis išimtimis, darbo užmokestis yra skaičiuojamas pareiginės algos koeficientus dauginant iš pareiginės algos bazinio dydžio (BD), kuris, ikikriziniais 2008 metais, buvo nustatytas 142 eurų dydžio (po 2019 metų mokesčių konsolidacijos – turėtų būti 183 eurai).

„BD 2009 metais buvo sumažintas ir iki šios dienos nėra pilnai atstatytas. Nuo 2019 metų sausio 1 dienos galioja 134,2 eurų bazinis dydis (perskaičiavus po konsolidacijos – 173 eurai). Šiai dienai BD yra 5,8 proc. mažesnis nei 2008 metais. Svarstytinas greitas BD atstatymas iki prieškrizinio lygio ir galimas jo indeksavimas perspektyvoje“, – rašoma strategijos projekte.

Kaip savo tinklaraštyje pastebi ekonomistas J. Mundeikis, tai reiškia, kad artėjančius 2 metus BD didės maždaug 2,8 proc. „Atstatymas vyksta į 2008 metų BD lygį, taigi tą lygį, kuriame mūsų viešasis sektorius egzistavo prieš daugiau nei 11 metų!“ – pastebi jis.

Justas Mundeikis
Justas Mundeikis
© Asmeninins albumas

Vyriausybė dar siūlo keisti įstatymuose nustatytą BD indeksavimo mechanizmą, užtikrinant nuo 2022 metų kasmetinį automatinį BD indeksavimą pagal infliaciją.

„T.y., pagal valdžios sektoriaus biudžetų planavimo metu apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą, kuris būtų apskaičiuojamas kaip 3 metų žinomas faktinis vidutinės metinės infliacijos indeksas, tačiau ne didesnis negu 2 proc., taip pat paliekant nuostatą dėl BD nemažinimo (išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė).

Kartu numatyti galimybę nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje (derybose su profesinėmis sąjungomis) BD papildomai padidinti, tačiau ne daugiau kaip iki 1 proc. Tokiu būdu užtikrinant, kad BD metinis augimas negalėtų būti didesnis kaip 3 proc.“, – aprašoma dokumente.

J. Mundeikis teigia, kad šiuose sakiniuose yra keli kabliukai. Visų pirma, indeksavimas „užkraunamas“ jau kitam Seimui ir kitai vyriausybei. Be to, daroma prielaida, kad infliacija Lietuvoje nebus didesnė nei 2 proc.

Strategijos projekte pažymima, jog siekiant BD padidinti 1 euru, iš valstybės biudžeto reikėtų apie 25 mln. eurų.

„Būtina numatyti saugiklius, kurie užtikrintų, kad papildoma našta viešiesiems finansams dėl automatinio BD indeksavimo būtų suderinama su atsakinga fiskaline politika ir tenkintų Lietuvos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme ir ES teisės aktuose nustatytas fiskalinės drausmės taisykles“, – paaiškina jo autoriai.

Lietuvos socialdemokratų frakcija siūlo BD nuo 173 iki 180 eurų pakelti jau kitais metais. Tuo metu LPSK teigia, kad derybas apskritai galima pradėti tik nuo 183 eurų ribos.

Konfederacija, be kita ko, dar siūlo, kad BD būtų indeksuojamas ne tik pagal infliaciją, bet ir siejant su ekonomikos augimu, kad žemiausias koeficientas, taikomas viešajame sektoriuje, būtų 5.

Tikslai 2025 metams

Strategijos projekte taip pat įvardinti tam tikri tikslai atskirų profesijų atstovams. Pavyzdžiui, rašoma, kad mokytojų vidutinis darbo užmokestis (VDU) 2025 metais turėtų pasiekti 120 proc. šalies VDU lygio.

Gydytojų atlyginimai 2025 metais turėtų pasiekti 300 proc. šalies VDU, slaugytojų – 150 proc. šalies VDU.

Kultūros ir meno bei socialiniams darbuotojams 2025 metais žadamas bent 90 proc. šalies VDU lygis.

Dokumente nurodoma, kad 2018 metų trečiąjį ketvirtį Lietuvos švietimo darbuotojų VDU sudarė 87 proc. šalies VDU lygio, sveikatos apsaugos ir socialinio darbo darbuotojų – 106 proc., kultūros darbuotojų – 77 proc.

Tačiau ne siektini dydžiai, o jiems numatytos datos darbo grupėje kelia didžiausias aistras. LPSK pastebi, kad turi pagrįstų abejonių dėl strategijos teisinės reikšmės ir sutartų priemonių tęstinumo po 2020 metų Seimo rinkimų.

„Strategijos terminas iki 2025 metų yra nepriimtinas, atsižvelgiant į tai, kad už jos įgyvendinimą atsiskaitys Seimas, kuris bus išrinktas 2024 metais“, – pastebi konfederacija.

Savo ruožtu J. Mundeikis stebėjosi ir parinktais santykių su VDU dydžiais.

„Kokia analize remtasi nustatant šiuos siekius? Mokytojo profesija tikrai mažiau svarbi, nei slaugytojo? O gal tai, jog mokytojai mažiau linkę emigruoti (nes negali pritaikyti savo darbo gebėjimų kitur) sukuria prielaidas tokiai santykinei svarbai?“ – klausė jis.

Mokytojo profesija tikrai mažiau svarbi, nei slaugytojo?
J. Mundeikis

Vienas įdomesnių pasiūlymų strategijoje – įstatyminiu lygmeniu įtvirtinti vienkartinių metinių premijų skyrimą darbuotojams, dirbantiems tam tikrame viešųjų paslaugų sektoriuje, už sektorinių (sisteminių) kokybinių rodiklių pasiekimą.

Mokytojų ir gydytojų algų didinimas aklavietėje: gąsdina griūsiančia ekonomika
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pradeda ne nuo to galo

Strategijos projekte nurodoma, kad viso Lietuvos viešojo sektoriaus finansavimas procentine išraiška nuo bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) ženkliai atsilieka nuo ES vidurkio.

„Lietuvos mokestinės pajamos 2017 metais siekė 31,2 proc. nuo šalies BVP. Tuo metu ES vidurkis siekia 40 proc. nuo BVP. Lietuvos ekspertų vertinimu, dalį atotrūkio nuo ES paaiškintų skirtinga mokestinė politika pensijų atžvilgiu (kai kuriose šalyse pensijos apmokestinamos).

Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, pusę atotrūkio paaiškina šešėlinės ekonomikos skirtumai. BVP perskirstymą per biudžetą padidinus bent 1 proc. punktu, tai reikštų apie 440 mln. eurų papildomų lėšų viešojo sektoriaus finansavimui“, – rašoma dokumente.

Kaip pastebi projektą įvertinęs Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka, strategija orientuota ne ta kryptimi, kuria reikia.

„Todėl toks tekstas vadintinas ne darbo užmokesčio didinimo, bet jo augimo ribojimo strategija. Tačiau strategijoje parodyta ir esminė mažų viešųjų algų priežastis – viso viešojo sektoriaus finansavimas procentine išraiška nuo BVP gerokai (ketvirtadaliu) atsilieka nuo ES vidurkio“, – pastebi jis.

Romas Lazutka
Romas Lazutka
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Kadangi viešojo sektoriaus darbo užmokesčio fondas 2017 metais sudarė 2 430 mln. eurų, padidinus mokesčių surinkimą 1 proc. punktu BVP, galima būtų viešojo sektoriaus algas padidinti 18 proc. (440 mln. nuo 2 430 mln.), o per likusius pora kadencijos metų – 36 proc., jei po tą procentą biudžeto pajams padidintų kasmet.

Tai nėra jokia viešųjų finansų revoliucija, elementarus didžiulio atsilikimo švelninimas. Tai būtina dėti jau į kitų metų biudžeto projektą kartu su mokesčių pakeitimais, be jokių išvedžiojimų apie per didelį darbuotojų skaičių ar neefektyvumą ir nekuriant užduočių būsimoms valdžioms 2025 metams“, – komentare DELFI teigia R. Lazutka.

Tai būtina dėti jau į kitų metų biudžeto projektą.
R. Lazutka

Skirtingos sistemos

Strategijos projekte dar rašoma, jog viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimą Lietuvoje reglamentuoja skirtingi teisės aktai, kuriuose numatytos skirtingos darbo apmokėjimo sąlygos.

„Valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, valstybės politikų ir valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, teisėjų, prokurorų, Specialių tyrimų tarnybos pareigūnų, diplomatų, mokslo darbuotojų ir kt. darbo apmokėjimas reglamentuotas atskiruose įstatymuose.

Nors 31 proc. (90 tūkst.) viešojo sektoriaus darbuotojų dirba viešosiose įstaigose, kurių dalininku yra valstybė arba savivaldybės, šių įstaigų darbuotojų, išskyrus vadovus, darbo apmokėjimo be Darbo kodekso jokie specialieji įstatymai ar Vyriausybės nutarimai nereglamentuoja.

Tokia išbalansuota sistema sudaro prielaidas darbo užmokesčio disproporcijoms. Pastebima tendencija atskirų viešojo sektoriaus sričių darbuotojų darbo apmokėjimą reglamentuoti atskirais įstatymais ir darbo užmokestį sieti ne su vieningu visam viešajam sektoriui pareiginės algos baziniu dydžiu, o su kitais dydžiais, pavyzdžiui, su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu ar atitinkamo sektoriaus vidutiniu darbo užmokesčiu“, – rašoma dokumente.

Tokia išbalansuota sistema sudaro prielaidas darbo užmokesčio disproporcijoms.
strategijos projektas

J. Mundeikis teigia, kad pirmasis darbo grupės darbas turėjo būti šių skirtingų įstatymų panaikinimas.

„Viską apjungiant į vieną ir kartu sudėliojant viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimu koeficientus taip, kad sukurta atlyginimų sistema visuomenės ir viešojo sektoriaus darbuotojų būtų suprantama kaip „teisinga“. Kitaip tariant, viename dokumente turėjo sugulti keli tūkstančiai profesijų: gydytojai, mokytojai, tarnautojai, gaisrininkai ir t.t. ir jų darbo svarbumą santykinai su kitomis profesijomis sureguliuojantys atlyginimų koeficientai.

Pavyzdžiui turėtų atsirasti panašūs santykiai: mokytojas turi uždirbti du kartus daugiau nei slaugytojas, chirurgas turi uždirbti tris kartus daugiau nei mokytojas, o policininkas turi uždirbti 1/10 chirurgo atlyginimo. Dydžiai sugalvoti iš galvos, bet esmė manau aiški. Taip pat reikia nustatyti ir suniveliavimo periodą, per kiek laiko „teisingi“ koeficientai bus pasiekti“, – komentare „Žinių radijui“ nurodė jis.

Anksčiau numatyta, kad strategija Seimui turėtų būti pateikta iki 2019 metų kovo 10 dienos. Nuo gruodžio 12-osios iki vasario 22 dienos yra įvykę septyni komisijos posėdžiai, o kitas numatytas kovo 8 dienai.

„Supratau, kad Vyriausybė vis tiek savo viziją teiks, o jei kas nepritars, tai galės pridėti savo atskirąją nuomonę“, – DELFI sakė I. Ruginienė.

2017 metais Lietuvos viešajame sektoriuje dirbo 286 tūkst. darbuotojų, iš kurių 114 tūkst. darbuotojų – valstybės viešajame sektoriuje, 172 tūkst. – savivaldybių viešajame sektoriuje.

2017 metais valstybės biudžetinių įstaigų darbuotojų VDU mediana buvo 745 eurai, valstybės viešųjų įstaigų – 708 eurai. Savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų VDU mediana buvo 550 eurų, o savivaldybių viešųjų įstaigų darbuotojų – 635 eurai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(39 žmonės įvertino)
3.3333

Iki kada užsisakyti, kad pirkinys ateitų iki Kalėdų: šiemet laukiama dar daugiau darbo kurjeriams (60)

Praėjusiais metais prieš Kalėdas skaičiuoti rekordiniai siuntų srautai, o klientai skundėsi dėl...

Kaunietis teismui aiškinsis dėl įmonių naudojimo neteisėtai veiklai nuslėpti (7)

Teisiamųjų suole atsidurs kaunietis, kaltinamas 3 juridinių asmenų, kuriems pats faktiškai...

Gyventojų mobilumas į biurus pasiekė ikipandeminį lygį (3)

Lietuvos gyventojų mobilumas į biurus pirmąją spalio savaitę sugrįžo į ikikrizės buvusį...

Ukrainoje uždrausta Rusijos kapitalo „Mere“ prekybos tinklo veikla (55)

Ukrainos nacionalinė saugumo ir gynybos taryba (NSGT) nusprendė uždrausti Rusijos kapitalo...

Užimtumo tarnyba: sparčiai daugėja norinčiųjų persikvalifikuoti (3)

Po karantino fiksuojami darbo rinkos pokyčiai ir ryškėjantis darbuotojų deficitas keičia...

Top naujienos

Latvijoje įvedamas karantinas, planuojama įvesti komendanto valandą šalis yra pirmoje vietoje pasaulyje pagal sergamumo augimą (404)

Latvijoje nuo ketvirtadienio keturioms savaitėms – iki lapkričio 15-osios – įvedamas...

Politikams įteikė tyrimą dėl tos pačios lyties kartu gyvenančių porų: vienas Seimo narys tikina, kad jo nuomonę pakeistų tik avarija (523)

Lietuvoje sociologai pirmą kartą atliko mokslinį tyrimą apie kartu gyvenančias tos pačios lyties...

Modesta Meškė | D+

Viskas apie kvepalus ir jų dėvėjimo kultūrą: ekspertė išaiškino, kokios galioja etiketo taisyklės ir kada jokiu būdu negalima kvėpintis (3)

Kvėpintis mėgstame visi, tačiau dažnai besirinkdami pasiklystame parfumerijos lentynose, skirstome...

Kauno daugiabučio gyventojai šildymo nesulaukia iki šiol: parašykite prašau, kad kai kuriems asmenims trūksta žmoniškumo (38)

Šildymo sezonas Kaune buvo pradėtas dar rugsėjo pabaigoje, bet miesto centre vieno namo...

Per 89-ąjį gimtadienį Landsbergis sulaukė staigmenos

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pirmadienio vakarą profesoriui...

Orų prognozė: ciklonas atneša ir lietų, ir šilumą

Šiandien rytinės šalies pusės orus dar lems besitraukianti aukštesnio slėgio juosta, o...

Sniego pilys | D+

Pasakiški sovietų šulų turtai: varguoliai juos būtų suplėšę į gabalus, jei sužinoję, kokioje prabangoje maudėsi vadai (4)

Sovietiniams nomenklatūrininkams nebuvo reikalingi pinigai, nes jie viską gavo nemokamai. Jiems...

Gyventojai pasakė, ką galvoja apie kuriamą Skvernelio partiją: užtektų dviejų, vienos kairės, kitos dešinės (332)

Seime jau daugiau nei mėnesį veikianti Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ pirmadienį...

Techninės pražangos neišvengęs Šeškus galiausiai šypsojosi: aukščiau – tik „Žalgiris“ (12)

Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) debiutantė Jonavos „CBet“ (4/1) siekia...

Apie itin reikalingą, bet kiek nuvertintą profesiją: ateities perspektyvos – puikios, joks robotas šių specialistų nepakeis (17)

Pandemijos akivaizdoje profesionalios slaugos paslaugos Lietuvoje, teigia šios srities profesionalai,...