„Delfi“ tęsia publikacijų ciklą apie „Ateities ekonomikos DNR“ plane numatytas investicijas.
40 mln. eurų keliaus į profesinio rengimo mokyklas
DNR plane numatyti 40 milijonų eurų profesinėms mokykloms. Tiesa, investicijų komitete patvirtinta didesnė – 55 mln. eurų – finansavimo suma.
Pinigai pasiskirstyti pagal tris veiklas. Didžioji dalis lėšų, 42,779 mln. eurų tektų specialistų rengimo sistemos pertvarkai, kad ji galėtų reaguoti į darbo rinkos paklausą. Numatoma parengti arba atnaujinti 160 formaliųjų, neformaliųjų studijų, profesinio mokymo programų, pagal šias programas apmokyti 960 asmenų, pasiekti, kad 80 proc. jų įgytų kvalifikaciją.
Šios veiklos naudos gavėjai – aukštosios mokyklos, profesinio mokymo įstaigos, o apmokomi būtų tiek dirbantys, tiek nedirbantys asmenys, siekiantis persikvalifikuoti, įgyti kvalifikaciją ar patobulinti turimas kompetencijas.
10,3 milijono eurų būtų skiriama profesinių mokyklų, kuriose mokosi vaikai, IT ir skaitmeninių priemonių įsigijimui.
1,38 milijonas eurų būtų panaudotas sukurti kvalifikacijos ir darbo įgūdžių tobulinimo valdymo bei stebėsenos sistemą, dar 0,54 mln. eurų – Lietuvių kalbos gestų vertėjų bei gestotyros specialistų rengimui skirtos bazės sukūrimui.
„Šalyje nėra užtikrintos pakankamos sąlygos asmenims įgyti kvalifikaciją pagal jų pageidavimus ir galimybes, atitinkančią darbo rinkos poreikius. Rinkoje jaučiamas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas bei nekvalifikuotos darbo jėgos perteklius“, – įvardijama problema projekte.
Nurodomas tikslas – didinti švietimo sistemos lankstumą ir gebėjimą prisitaikyti prie rinkos poreikių, gerinant mokymo kokybę ir sudarant sąlygas darbo jėgos kvalifikacijos didinimui.
Projektą „Rinkai aktualių programų parengimas, kvalifikuotų dėstytojų pritraukimas, ypač siekiant užtikrinti regionų darbo rinkos ir LEZ poreikius, skaitmeninės priemonės ir IT ištekliai inovatyviems ugdymo metodams“ įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.
Pameistrystei – 48,3 mln. eurų
DNR plane 48,3 mln. eurų skirti skatinti mokinių, bedarbių, dirbančių ir norinčių įgyti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti profesinį mokymą pameistrystės forma. Už šias lėšas tikimasi įdarbinti bent 1500 bedarbių, o 4000 asmenų, baigusių profesinį mokymą pameistrystės forma, gautų didesnį darbo užmokestį, apžvelgė Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA). Projektą įgyvendintų Užimtumo tarnyba kartu su Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru.
Projekto metu būtų sukurtas vientisas pameistrystės įgyvendinimo portalas, didinantis profesinio mokymo patrauklumą, prieinamumą ir stebėseną.
1500 bedarbių ar užimtų asmenų sudalyvautų profesinio mokymo programose ar moduliuose pameistrystės forma – įgytų kvalifikaciją, ar kompetenciją.
4000 mokinių ar dirbančiųjų ketinama apmokyti darbo vietose arba sektorinio praktinio mokymo centruose. Projekto metu būtu keliama 650 mokytojų kompetencija pagal neformaliojo švietimo programas.
Dar 1760 mokinių siekiama orientuoti profesiškai, dalyvaujant formaliojo profesinio mokymo programose ar moduliuose.
Už 39 milijonus eurų aprūpins mokyklas ir stiprins mokytojų kompetencijas
DNR plane 39 milijonai eurų skirti bendrojo ugdymo mokykloms: už juos įstaigos bus aprūpinamos informacijos ir komunikacijos technologijomis (23 mln. Eur), bus stiprinamos mokytojų, mokyklų direktorių ir pavaduotojų kompetencijos (9,5 mln. eurų), elektroniniam egzaminavimui ir sistemų atnaujinimui numatyti 2,1 mln. Eur. Dar 2,65 mln. eurų būtų panaudoti sudarant palankias aplinkos sąlygas specialiųjų ugdymo poreikių turintiems mokiniams.
Ilgas projekto pavadinimas kalba apie inovacijas, STEAM, tačiau projektą vertinusi CPVA pastebi, kad dalis investicijų „labiau nukreiptos į einamųjų išlaidų padengimą ir neturi tiesioginės sąsajos su DNR plano tikslais bei investavimo kryptimis.
„Didžioji dalis planuojamų įgyvendinti veiklų nėra tiesiogiai nukreiptos vien tik į STEAM sričių plėtrą, jos apima bendrus ugdymo turinio atnaujinimo ir skaitmenizacijos procesus, bei bendrą pedagogų, ugdymo įstaigų vadybinio personalo kvalifikacijos ir kompetencijų tobulinimą, specialiųjų ugdymo poreikių turinčių mokinių ugdymo procesų efektyvinimą, be to, kai kurios investicijos, vertinant jų paskirtį (pvz. išeitinių išmokų skyrimas mokytojams, mokytojų padėjėjų etatų finansavimas) labiau nukreiptos į einamųjų išlaidų padengimą ir neturi tiesioginės sąsajos su DNR plano tikslais bei investavimo kryptimis“, – vertinime rašo CPVA.
Pavyzdžiui, veikloje „Mokytojų kompetencijų stiprinimas“ numatytos išeitinių išmokų skyrimas valstybinių ir savivaldybių mokyklų mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, čia suma siekia apie 4,3 mln Eur. O veikloje „Inovacijų švietime neįgaliesiems ir socialiai atskirtiems asmenims skatinimas“ numatytas mokytojų padėjėjų etatų finansavimas už 1,63 mln Eur.
4070 studentų gautų stipendijų už 10 mln. eurų
10 milijonų eurų numatyta Tikslinėms stipendijos gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno/dizaino ir matematikos (STEAM) sričių specialybių studentams, didžiausią dėmesį skiriant IT, ir edukologijai. Projektą įgyvendina Valstybinis studijų fondas.
„ Tikslinės stipendijos pritrauks į STEAM ar edukologijos srities studijų programas pakankamą kiekį norinčių ir labiau motyvuotų mokytis asmenų. Baigę studijas ar profesinį mokymą šie asmenys galės sėkmingai įsilieti į darbo rinką ir patenkins rinkos poreikius“, – aiškinama projekte.
Tikimasi jog dėl mokamų tikslinių stipendijų į informatikos, inžinerijos ir technologijų mokslų studijų ir mokymo programų valstybės finansuojamas vietas, lyginant su 2019 m., papildomai įstos ne mažiau kaip 400 asmenų.
Nenumatyta, iš kur lėšų reikės gauti pasibaigus metams.
„Iki pasibaigiant veiksmo įgyvendinimui 2021 m. gruodžio 31 d., reikės suplanuoti iš valstybės biudžeto lėšų ar ES sąjungos fondų lėšų ir skirti atitinkamas lėšas tolimesniam tikslinių stipendijų mokėjimui nuo 2022 m.“, – rašoma projekte ir nurodoma tokia pati suma kasmet – 10 mln. eurų.
Skaičiuojama, kad iš viso stipendijas gautų 4070 asmenų, taip pat būtų sukurta stipendijų teikimo ir administravimo informacinė sistema.
25 milijonai eurų – 126 doktorantams ir universitetams
25 mln. eurų iš DNR plano skirti projektui „Mokslinio potencialo užtikrinimas, įskaitant papildomas doktorantūros vietas ir pakankamą MTEP finansavimą“
Šio projekto metu būtų priimti papildomi 126 doktorantai, jų stipendijoms būtų panaudoti 2,5 mln., eurų. Kitos lėšos – 22,5 mln. eurų, paskirstomos valstybiniams universitetams ir mokslinių tyrimų institutams
Tikimasi, kad taip 2025 m. mokslo laipsnius gaus papildomi 88 asmenys. Numatomas ilgalaikis įsipareigojimas ateičiai – projekte skaičiuojama, kad 2022-2024 m. reikės papildomai 6,4 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
„Lietuvoje yra mažos valstybės biudžeto lėšomis vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) apimtys. Iš valstybės biudžeto finansuojamos MTEP išlaidos tesudarė 0,33 proc. nuo šalies bendro vidaus produkto (BVP). Tuo metu Europos Sąjungoje (ES) šis rodiklis sudaro 2017 m. vidutiniškai sudarė 0,61 proc. BVP“, – argumentuojama projekte.
Šis projektas sulaukė daug Centrinės projektų valdymo agentūros pastabų.
„Iš DNR plano šaltinių bus finansuojama mažiau nei trečdalis visų reikalingų patirti išlaidų, kad doktorantūros studentai galėtų sėkmingai baigti studijas ir įgyti daktaro laipsnį per likusius 3 studijų metus“, – pabrėžė CPVA.
5 universitetai gaus 10 milijonų eurų paramą
10 milijonų eurų skirta „Jungtinių Europos universitetų iniciatyvų įgyvendinimui“, šį projektą plėtoja Europos socialinio fondo agentūra.
„Veiksmo tikslas – didinti aukštųjų mokyklų tarptautinį konkurencingumą ir užtikrinti sėkmingą jų integraciją Europos universitetų tinklų iniciatyvoje, kuriant ir išbandant inovatyvius bendradarbiavimo modelius, skatinant tarptautiškumo veiklas, didinant studentų ir dėstytojų mobilumą, gerinant studijų kokybę, didinant tarptautinį universitetų žinomumą“, – teigiama projekte.
CPVA apžvelgė, kad investicijos suplanuotos remiantis universitetų, dalyvaujančių Erasmus+ Europos universitetų iniciatyvų programoje, poreikiais. Preliminariai 4,36 mln. Eur bus skirti darbo užmokesčiui už tiesioginių veiklų vykdymą, 2,17 mln. Eur – prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidoms, 2,98 mln. Eur – ilgalaikio turto įsigijimui.
„Laukiamas pokytis – padidintas aukštųjų mokyklų tarptautinis konkurencingumas, sėkminga ir užtikrinta jų integracija aljansuose bei numatytų veiklų dėka pagerinti studentų įgūdžiai“, – rašo projekto autoriai.
Tikimasi, kad parama atiteks 5 universitetams, o naudą pajus 19,2 tūkst. studentų.
Rems 19 tyrimų – po 400 tūkst. eurų vienam
Lietuvos mokslo tarybai iš DNR plano teko 8 milijonai eurų, už kuriuos bus finansuojami trumpalaikiai tyrimai.
Numatoma parengti 19 tyrimų, planuojama, kad vieno projekto biudžetas – ne didesnis nei 400 000 Eur, apžvelgia CPVA. Trumpalaikiai tyrimai, analizė ir diagnostikos diegimas bus atliekami sveikatos, socialinėje ir kitose srityse, nurodoma, kad tyrimai bus susiję su COVID-19.
„Pasirinkta tokia maksimali projekto vertė yra pagrįsta, nes remiantis LMT praktika, optimali tokių projektų reikminių projektų trukmė, siekiant pagal mokslines metodikas atlikti tyrimus ir gauti svarius, patikimus rezultatus yra 2–3 metai, o vertė yra 100–150 tūkst. Eur. Šiems projektams skirtas laikas labai trumpas, tikėtina, kad bus pasitelktos didesnės tyrėjų grupės jiems pasiekti, vykdytojai turės skirti daugiau darbo valandų, kad būtų spėta įgyvendinti tikslus“, – įvertino CPVA.
Didžioji dalis išlaidų suplanuota tyrėjų darbo užmokesčiui – 4,383 mln. Eur, o kitoms išlaidoms, tokioms kaip trumpalaikis ar ilgalaikis turtas, prekės, komandiruotės, tenkanti suma – 3,5 mln. eurų.
Į tyrimų atlikimą numatyta, kad bus įtraukta apie 200 tyrėjų.
Atliekant tyrimus, susijusius su COVID-19, tikimasi gauti naujų žinių, mokslo įrodymais pagrįstų rekomendacijų SARS-CoV-2 viruso sukeliamos ligos ir susijusių būklių diagnostikai, gydymui ir prevencijai, pandemijos valdymui ir padarinių poveikio sumažinimui, ugdymo ir švietimo modernizavimui, taip pat stiprinti tyrėjų mokslinį potencialą.
Rengia sistemą kultūriniam švietimui
Kultūros ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija DNR plano lėšomis kurs kultūrinės edukacijos administravimo platformą, taip pat 3 mln. eurų vertės projekto metu tikimasi sukurti kultūros edukatorių tinklą.
Tikimasi, kad įgyvendinus projektą visiems Lietuvos mokiniams kultūrinės edukacijos paslaugos taps prieinamesnės, bus sukurta 40 partnerysčių, jose dalyvavusių mokinių skaičius sieks 7000, bus apmokyta 400 edukatorių, bus sukurta platforma, kurios naudą gaus bent 350 tūkst. asmenų (mokytojai, mokyklos administracija, tėvai, mokiniai, kūrėjai).
Įvardijama, kad Lietuvoje egzistuojanti problema – už tarptautinius vidurkius žemesni Lietuvos mokinių pasiekimai, kompetencijų stoka. Didžiausias atsilikimas – žinių pritaikymo lygmenyse bei atliekant užduotis, reikalaujančias aukštesnių mąstymo gebėjimų.
To priežastys: „Vieningos, išplėtotos ir sėkmingai veikiančios kultūrinės edukacijos sistemos, susietos su bendrais formaliojo ir neformaliojo ugdymo uždaviniais, integruotos ir orientuotos į formaliojo ugdymo programas, nebuvimas Lietuvos mastu. Kultūros paso programos ribota kultūrinės edukacijos lauko apimtis ir administravimo problemos.“
Tikimasi, kad kūrybinės intervencijos padarys teigiamą įtaką mokiniams.
Projektą vertinusi CPVA pažymėjo, kad „nėra aišku, kaip dažnai mokiniai dalyvaus kūrybinių partnerysčių programoje ir kiek nuo to priklauso mokinių apsisprendimas studijuoti aukštąjį mokslą, todėl veiksmo poveikio prielaidomis ir rezultatais negalime įsitikinti“.
Taip pat nėra aišku dėl veiklos tęstinumo po 2021 metų.
15,5 mln. eurų – kultūros įmonėms
Kultūros ministerija 15,5 mln. eurų DNR Plano lėšų nukreipė į Lietuvos kino centro ir Lietuvos kultūros tarybos projektą, pagal kurį būtų remiamos kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) įmonės, skatinant jas kurti konkurencingus skaitmeninius žiedinės ekonomikos kultūros ir kūrybinio turinio produktus, būtų gerinama jų infrastruktūra, taip pat būtų teikiamos paskatos dizaino kūrėjams.
10,5 mln. eurų parama iš minėtos sumos būtų skirta labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurių veiklos sritys – medijos, taikomoji kūryba, menas, kultūros paveldas ir pan. Ne mažiau kaip 40 įmonių gautų paramą investicijoms į skaitmeninius/žiedinės ekonomikos produktus ir paslaugas.
4,16 mln. eurų paramos būtų skiriama kultūros įmonių infrastruktūrai – ne mažiau 15 projektų.
Dar 0,79 mln. eurų lieka dizaino kūrėjams – bus siekiama įdarbinti ne mažiau kaip 20 dizainerių ir sukurti bent 30 dizaino sprendimų.
„Lietuvoje KKI sektorius neturi galimybių pakankamai išnaudoti augimo potencialo ir galimybių konkuruoti globalioje rinkoje, trūksta į kūrėjus, jų darbo vietų augimą orientuotos infrastruktūros, kitų tinkamų sąlygų plėtoti kūrybinį potencialą, kurti naujus konkurencingus aukštos pridėtinės vertės produktus ir paslaugas, kurie prisidėtų prie tvarios žiedinės ekonomikos ir skaitmenizavimo, ir didintų konkurencinį pranašumą“, – argumentuojama projekte.
VMI atnaujins sistemas
Valstybinė mokesčių inspekcija savo valdomas informacines sistemas ketina atnaujinti ir tam iš DNR plano skirta 1,7 mln. eurų, o bendra projekto vertė – 4,7 mln. eurų. VMI valdo 14 pirmos kategorijos valstybės informacinių išteklių – informacinių sistemų (IS).
„Visos IS buvo sukurtos per ilgą laikotarpį (apie 20 metų) naudojant tuo metu turėtas informacines technologijas. Kuriant IS nebuvo sukurta vienoda informacinių išteklių architektūra, nebuvo nustatyti vienodi informacinių technologijų standartai“, – paaiškinama projekte.
VMI eksploatuoja ir tokias sistemas, kurioms jau 20 metų, technologijų nebepalaiko gamintojai.
Tikimasi, kad projektas leis sukurti vienodą VMI sistemų architektūrą ir standartus, leis optimizuoti ir atnaujinti sistemas.
„Laukiami pokyčiai – tinkamai ir nepertraukiamai veikiančios VMI IS, sumažintas naudojamų informacinių technologijų skaičius bei naudojami tik šiuolaikiški ir gamintojų palaikomi produktai, sumažėjęs lėšų informacinėms technologijoms eksploatuoti poreikis, didesnė duomenų sauga, galimybė VMI IS perkelti į kitus duomenų centrus, tarp jų ir į Valstybės informacinių technologijų centrą“, – paaiškina projekto rengėjai.
Kuria „vieną langelį“ užsieniečiams
DNR Planas rems ir 0,780 mln. eurų vertės projektą, kuriuo siekiama sukurti „vieną langelį“ užsieniečiams teikiamoms paslaugoms. Projektą įgyvendinta „Investuok Lietuvoje“ su parnteriu VšĮ „Go Vilnius“.
Tikimasi, kad projektas leis imigracines ir integracijas paslaugas teikti centralizuotai ir specialistams iš užsienio įsikurti bus paprasčiau.
