aA
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad lietuvių – tiek suaugusiųjų, tiek paauglių – ekonominis raštingumas yra menkas. Tai patvirtina ir ekonomikos mokytojų apklausa. Iš apklausoje dalyvavusių trečdalio šalies ekonomikos mokytojų, mažiau kaip 2 proc. mano, kad paauglių ekonominis raštingumas yra puikus. Dauguma – daugiau kaip du trečdaliai – apklaustų pedagogų pažymi, kad mokiniai nesugeba ekonomikos principų taikyti realybėje, net jei juos ir išmoksta.
Mokytojų apklausa: paauglių ekonomikos žinios vis dar šlubuoja, mokyti pradedama per vėlai
© Shutterstock nuotr.

„Siekdami valstybės institucijų išsikelto tikslo – pagal ekonomikos žinias viršyti EBPO šalių vidurkį, pirmiausia turime atsižvelgti į pačių mokytojų nuomonę ir realias kasdienes problemas. Juo labiau kad prieš metus daryta visuomenės apklausa parodė, kad dauguma žmonių ekonomikos žinių įgauna būtent mokymosi įstaigose“, – teigia mokytojų apklausą atlikusio Lietuvos laisvosios rinkos instituto švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė.

Apklausus ekonomikos mokytojus 57-iose šalies savivaldybėse paaiškėjo, kad jie ekonomikos mokymo programą vertina kaip iš dalies atitinkančią poreikį. Tačiau daugiau kaip trečdalis pedagogų jos tiesiog nespėja išdėstyti. 99 proc. apklausoje dalyvavusių mokytojų teigia, kad ekonomikos būtina mokyti nuo jaunesnio amžiaus, tai daryti nuosekliau. Šiuo metu ekonomikos mokoma 9-10 klasėse, tam bendrojo ugdymo programoje skiriama 30 valandų per 12 mokyklos metų.

„Pradedama mokyti per vėlai, kai mokiniai jau turi susiformavusią nuomonę ir juos reikia „permokinti“. Tarptautiniai ekspertai taip pat rekomenduoja finansinio raštingumo mokyti ankstesniame amžiuje – gerus ekonominio raštingumo rezultatus rodančios šalys, pavyzdžiui, Australija, Nyderlandai, taip ir daro. Žinoma, mokinių krūvis ir taip didelis, dėl to efektyvu būtų ją labiau integruoti į kitus dalykus jau nuo pradinių klasių. Tokį sprendimą diktuoja ir ekonomiškai raštingų šalių patirtis – daugelyje mokiniai mokosi pagal jungtinį socialinių disciplinų modelį“, – teigia M. Vyšniauskaitė.

Trečdalis apklaustų mokytojų pastebi, kad mokiniams trūksta motyvacijos. Vis dėlto tik 8 proc. mano, kad padėtų privalomas ekonomikos egzaminas.

„Iš tiesų reikalinga pagalba – galimybė mokytojams kelti kvalifikaciją, kad jie turėtų daugiau įgūdžių, kaip mokinį sudominti ir susieti dėstomus dalykus su kasdienybe. Juo labiau kad ekonomikos dažniausiai moko kitų sričių specialistai. Juk ir patys mokytojai, būdami arčiausiai mokinių, mato, kad veikia ne išorinių priemonių taikymas, tokios kaip egzaminas, o vidinės motyvacijos žadinimas. Tai garantuoja, kad įgyti įgūdžiai taps jaunų žmonių elgesio normomis, o nepasimirš vos nuskambėjus pamokos pabaigos skambučiui“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto švietimo centro vadovė.

Ekonomikos mokytojai teigia, kad svarbiausia išmokyti pagrindinių ekonomikos principų. Antrąją vietą daugelis mokytojų skyrė asmeniniams finansams, trečią “ praktinei verslumo patirčiai, mažiausiai svarbu pasirodė mokyti valstybės finansų.

„Šis faktas svarbus, nes viešoje erdvėje dažnai pasigirsta iniciatyvų ekonomiką supaprastinti iki verslumo ar asmeninių finansų. Mokytojai teigia, kad to per maža. Juk tiek asmeninių finansų valdymo priemonės, tiek viešųjų išlaidų prioritetai gali pasikeisti per kelis metus, o ekonomikos dėsniai ir principai išlieka aktualūs. Svarbiausia – išmokyti mąstyti, suprasti ekonominę logiką, ją taikyti, analizuoti realius reiškinius ir juos vertinti. Pavyzdžiui, aiškinti, iš kur atsiranda pinigai, kodėl pasirinkimai kainuoja, kaip formuojasi kaina ir panašiai. Perpratus pagrindinius ekonomikos principus, daug paprasčiau bus ir elgtis su savo pinigais, tvarkyti asmeninį biudžetą, kurti verslą. Ekonomikos neišmanymas sukelia skaudžių pasekmių“, – konstatuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

„Klaipėdos nafta“ skelbia naują centrinės būstinės rangovo konkursą

Valstybės valdoma suskystinųjų gamtinių dujų ir naftos terminalų operatorė „ Klaipėdos nafta...

„Makveža“ šiemet tikisi didinti apyvartą 12 proc. iki 99 mln. eurų

Parduotuvių tinklą „ Moki-veži “ valdanti statybinių medžiagų prekybos bendrovė...

Vyriausybė spręs, ar prisijungti prie skolinti TVF sutinkančių šalių (1)

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar pritarti Lietuvos banko (LB) ketinimams su Tarptautiniu valiutos...

Lietuvoje – per 200 mln. eurų fondas investicijoms į klimato kaitos mažinimą (1)

Nuo 2021 metų Lietuvoje ir dar devyniose Europos Sąjungos šalyse pradės veikti naujas...

Vyriausybė apsispręs dėl siūlymo steigiant įmones leisti atsidaryti sąskaitą ir elektroninių pinigų įstaigose

Vyriausybė trečiadienį apsispręs dėl Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymo steigiamoms...

Top naujienos

Apklausa prieš pat Seimo rinkimus: reitingų lentelėje – įnirtinga kova aiškus ir rinkėjo portretas (415)

Tiksint paskutinėms dienoms iki Seimo rinkimų, partijų reitingų lentelėje – dramatiška...

Įmonių skolos toliau velkasi: atidedami mokėjimai gali atsirūgti (28)

Nepaisant gerėjančios Lietuvos ekonomikos situacijos, auga įmonių skolos. Jos „ Sodrai “...

„Ar užsičiaupsi pagaliau, žmogau?“: piktais pareiškimais prasidėjo Trumpo ir Bideno debatų ciklas išvadino „Putino šuniuku“ (111)

Donaldas Trumpas ir jo varžovas rinkimuose Joe Bidenas antradienį Klivlande surėmė ietis...

7 patys nuodingiausi Lietuvos grybai: vos paragavus gali ištikti siaubinga mirtis (24)

Šie metai miško gėrybių mėgėjams iš tiesų yra išskirtiniai, mat į miškus sugužėję...

Mano išsiaiškinę, kodėl vieniems žmonėms COVID-19 yra mirtina liga, o kitiems – besimptomė (31)

Jau daugiau nei milijonas pasaulio gyventojų mirė nuo COVID-19 , tačiau į kai kuriuos klausimus...

Tai – vienas iš 3 būtiniausių mikroelementų, toks pat svarbus, kaip vitaminai C ir D (6)

Apie geležį , magnį ar kalį kalbama dažnai, cinkas yra rečiau minimas mikroelementas, nors...

Gražina Kristina Sviderskytė | D+ nariams

Seimo rinkimų sapnas: kolchoze žmogus nereikalingas

Sykį bolševikiniame kolchoze gyveno išbuožinta šeima: tylūs, taikūs ir darbštūs žmonės....

Švietimo ministerijos atstovas: susirgimų skaičius mokyklose auga, tačiau tempas nėra spartus (3)

Didžioji Lietuvos mokyklų dirba įprastu būdu ir perėjimo prie nuotolinio mokymosi scenarijus...

NT ekspertas ragina stačia galva neskubėti: štai, ką turite įvertinti, prieš pirkdami būstą (34)

Didžiajai daliai žmonių ateina laikas, kai apninka abejonės, toliau nuomotis ar vis tik įsigyti...

|Maža didelių žinių kaina