„Dažniausiai darbo skelbimuose nurodomas reikalavimas mokėti anglų kalbą raštu bei žodžiu. Vis labiau prisimenama ir rusų kalba. Užsienio kalbų žinių dažniausiai reikia prekybos, klientų aptarnavimo, IT, tiekimo, pardavimų, eksporto, importo, transporto, logistikos specialistams, vadovaujančias pareigas užimantiems darbuotojams. Lenkų kalbos pageidauja įmonių atstovai, dirbantys transporto, prekybos įmonėse“, – teigia „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė.
Ji pridūrė, kad kitų Europos šalių kalbų žinias itin vertina tarptautinės gamybos, prekybos kompanijos, kurių verslo centrai yra įsikūrę didžiausiose pasaulio sostinėse – Romoje, Paryžiuje, Berlyne. Šių kompanijų atstovybės Lietuvoje sunkiai randa prancūziškai, vokiškai ar norvegiškai kalbančių vadybos, rinkodaros, ekonomikos specialistų, todėl neretai investuoja į specialistų kalbos kursus.
„Užsienio įmonės atidarančios padalinius, atstovybes, gamyklas, skambučių centrus Lietuvoje tikisi, kad aukščiausio lygio specialistai ir vadovai mokės atitinkamą įmonės steigėjos kalbą. Pavyzdžiui, skambučių centrų klientų aptarnavimo specialistų užsienio kalbų žinių lygis turi būti labai aukštas. Tuo tarpu, esant kvalifikuotų gamybos srities profesionalų stygiui, darbdaviai labiau orientuojasi į specialisto profesinius gebėjimus, kompetenciją, darbo patirtį, o užsienio kalbų žinios tampa antraplaniu reikalavimu. Vokiečių kalbos dažniausiai prireikia prekybos, tiekimo, pardavimų specialistams skandinavų kalbą mokantys kandidatai laukiami bankų sektoriuje“, – aiškino R. Karavaitienė.
Užsienyje dirbantys lietuviai nurodo, kad papildomos užsienio kalbos mokėjimas šiuo metu itin vertinamas tarptautinėse kompanijose.
„Anglų kalba yra būtinybė, tačiau jei nori būti konkurencingas dabartinėje darbo rinkoje, reiktų mokėti bent tris užsienio kalbas, – sakė Norvegijoje įsikūrusios kompanijos „Staticus Norge“ direktorė Aušra Vankevičiūtė, – Gyvenu ir dirbu Norvegijoje jau trejus metus, visur galiu susikalbėti angliškai, tačiau išmokau ir norvegų kalbą. Čia nesvarbu, ar dirbi tarptautinėje įmonėje, ar vietinėje, mokant nacionalinę kalbą greičiau pavyks sutvarkyti darbo reikalus, teisinius dokumentus“.
Antrosios užsienio kalbos studijos tampa vis populiaresnės, studentai be anglų kalbos mokosi rusų, norvegų, ispanų, kinų kalbų.
„Vis daugiau studentų mokosi rusų kalbos. Ši kalba reikalinga eksporto kompanijose dirbantiems specialistams tiek užsienio, tiek Lietuvos kompanijose. Egzotiškų kalbų žinios reikalingos studentams, siejantiems savo karjerą su Tolimųjų Rytų rinkomis, informacinių technologijų sritimi“, – sakė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto prodekanė akademiniams reikalams prof. Viltė Auruškevičienė.
Ji pridūrė, kad geras antrosios užsienio kalbos mokėjimas – neginčijamas pranašumas darbo rinkoje, kurį suvokia ir darbuotojai, ir darbdaviai.
