Tačiau šis kelias gali neduoti norimo rezultato, nes Seimo ir kitų institucijų teisininkai jau pareiškė, jog tokia iniciatyva galimai neatitinka „Konstitucinio Teismo doktrinos". Jei net ir pavyktų priimti tokias įstatymo pataisas, tai bus padaryta ne anksčiau kaip pavasarį, kai Seimas vėl rinksis posėdžiauti.
Pažadai pažadėliai
„Vakarų ekspresas" dar spalio pabaigoje paviešino faktą apie Vyriausybės patylomis įvestą minėtą mokestį už liftą juo nesinaudojantiems žmonėms - kai kurių 1 ir 2 aukšte gyvenančių klaipėdiečių sąskaitose nauja eilutė atsirado jau rugsėjį.
Tokį mokestį administratoriai grindžia 2015 08 05 Vyriausybės priimtu nutarimu Nr. 831, kuriuo panaikinti nuo 2001-ųjų galioję Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai ir patvirtinti nauji Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai.
Senuosiuose nuostatuose nebuvo nė žodžio apie liftą, o naujųjų IV skyriuje rašoma, kad administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja „už lifto naudojimą ir priežiūrą - pagal lifto priežiūros pirkimo sutartyje nustatytą lifto priežiūros kainą ir sunaudotos elektros energijos kiekį, kuris nustatomas pagal lifto elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenis; jeigu namo pirmojo ar antrojo aukšto patalpų savininkai (naudotojai), patekdami į savo patalpas, liftu nesinaudoja, jiems neskaičiuojamas mokėjimas už lifto elektros energiją".
Iš „Vakarų ekspreso" išgirdęs apie žmonių pasipiktinimą tokia tvarka premjeras Algirdas Butkevičius spalį žadėjo duoti atitinkamą pavedimą aplinkos ministrui, kad tokia nuostata būtų pataisyta.
Tokia pareiga neatrodė teisinga ir pačiam aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui, kurio vadovaujama ministerija inicijavo tokį projektą.
„Būtinai peržiūrėsime šią nuostatą, nes viskas gali būti peržiūrėta ir pakeista", - tada žadėjo jis.
Praėjusį mėnesį premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė tvirtino, kad Vyriausybės vadovas jau yra įpareigojęs Aplinkos ministeriją paruošti atitinkamus teisės aktų pavedimus.
„Juose turėtų būti numatyta galimybė patiems daugiabučio gyventojams apsispręsti, ar "išimti" liftus iš bendrojo naudojimo objektų sąrašo. Bendrasavininkiams priėmus tokį sprendimą pirmo ir antro aukšto gyventojams nebereikėtų mokėti už lifto eksploataciją", - aiškino E. Butkutė-Lazdauskienė.
Kad toks projektas ruošiamas, tvirtino ir K. Trečiokas - esą su juo jau artimiausiu metu ketinama „eiti" į Vyriausybę.
Ir toliau sieks
Šįkart „Vakarų ekspresas" pasiteiravo aplinkos ministro patarėjos viešųjų ryšių klausimais Simonos Liaudanskytės, ar iš tiesų yra parengti atitinkami teisės aktų pakeitimai, o jei parengti, tai kurios jie dabar stadijos (kas svarsto, kas derina, kiek dar tai truks).
S. Liaudanskytė atsiuntė išsamų atsakymą, kuriame teigiama, kad lapkričio 20 d. Seime dar kartą užregistruotas atitinkamas Civilinio kodekso pakeitimo projektas.
Juo siūloma nustatyti teisę patalpų savininkų balsų dauguma už tam tikrus bendrosios dalinės nuosavybės objektus mokesčius mokėti tik tiems gyventojams, kurie realiai naudojasi tokiu turtu. Esą analogiškas pataisas ministerija buvo siūliusi dar 2014-aisiais, tačiau įstatymo projektą derinusios institucijos jam nepritarė.
Tokią pozicija jos argumentavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkritį priimta nutartimi, kurioje pažymima, jog „namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymas pagrįstas ne jų faktiniu naudojimu, o bendrąja nuosavybe ir visų bendrasavininkių prievole šią nuosavybę išlaikyti".
Pakartotinis Aplinkos ministerijos siūlymas irgi sulaukė kritikos iš Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos.
Jų išvadose pažymima, kad projekte siūlomas teisinis reguliavimas „galimai neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos". Esą neteisinga, kad dalis patalpų savininkų savarankiškai galėtų spręsti, ar jiems mokėti tam tikrą mokestį, o kitiems dėl to būtų nustatoma „nauja, papildoma ir didesnė privalomo mokėjimo dalis". Esą daugiabučių namų bendroji dalinė nuosavybė yra vertintina kaip vientisa ir nedaloma.
„Tačiau Aplinkos ministerija ir toliau sieks, kad apmokėjimas už naudojimąsi liftu būtų nustatytas laikantis logikos ir siūlys, kad 1 aukšto ir 2 aukšto gyventojai, jeigu nėra galimybės naudotis liftu, besąlygiškai būtų atleisti nuo tokių mokesčių", - žadama ir S. Liaudanskytės atsiųstame atsakyme.
Analogišką Civilinio kodekso pataisą sako užregistravęs ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, spalį taip pat „Vakarų ekspresui" išreiškęs papiktinimą tokiu mokesčiu.
„Nežinau, ar ministerija pasinaudojo mano pataisa, ar yra dvi tokios. Tačiau mano pasiūlyta spręstų ir balkonų problemą, kai už jų remontą turi mokėti gyventojai, neturinys jų. Gruodį nebeliko laiko mano pataisai svarstyti, tad tai turėtų būti daroma pavasario sesijoje. Manau, kad bus įvairių diskusijų, tačiau aš ir toliau esu tvirtai įsitikinęs, kad žmonės neturi mokėti už tai, kuo nesinaudoja", - sakė A. Salamakinas.
Gyventojai apsiprato
Kai kurie administratoriai tikina, kad „vis daugiau klaipėdiečių apsiprato su Vyriausybės patvirtintu nutarimu".
„Iki šiol daugelyje daugiabučių liftas į antrą aukštą gyventojų nekeldavo, nes ši funkcija būdavo išjungta. Tačiau dabar daugiabučių gyventojai kreipiasi į pastatų administravimo vadybininkus, kad pastarieji vėl atnaujintų šią galimybę", - rašoma „Vėtrungės būsto" interneto svetainėje.
Anot šio pranešimo, antrojo aukšto gyventojai, pageidaujantys atnaujinti galimybę naudotis liftu, turėtų kreiptis į namo administratorių ir ji bus atkurta. Tokiu atveju šiems savininkams bus skaičiuojami ir mokesčiai už lifto elektros energiją.
