aA
Neišvengiamai artėja sausio 1 diena, kuomet įsigalios priimta mokesčių reforma. Keisis ir atlyginimų finansinė išraiška „ant popieriaus“, keisis ir sumokamų mokesčių tarifai. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pastebi, kad kai kuriais atvejais mokestinė našta darbdaviui gali sumažėti, daug uždirbantiesiems mokesčiai padidėti, o taip pat pokyčiai gali lemti ir paslaugų bei prekių kainų didėjimą.
Eurai
Eurai
© DELFI / Karolina Pansevič

Valdžia skelbia, kad po mokesčių reformos mokesčiai dirbantiesiems mažės, tačiau, kaip pastebi Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė tai turėtų reikšti ir mažesnį lėšų surinkimą į biudžetą, tačiau to – nenumatyta.

„Žiūrint projekto aiškinamąjį raštą nematyti, kad tai būtų įvertinta. Vadinasi, prognozuojama, kad sumažėjus mokesčiams, jų surinkimas nesumažės, nes darbuotojai gavę daugiau, išleis daugiau ir šie mokesčiai grįš per padidėjusį gyventojų suvartojimą arba kainų padidėjimą“, – mano ji.

Gali iššaukti kainų didinimą

Kitais metais sujungus darbuotojo ir darbdavio mokamus mokesčius ir perkėlus juos darbuotojui, atlyginimai „ant popieriaus“ turės padidėti 1,289 karto. Daug diskutuojama, ar darbdaviai tikrai sąžiningai perskaičiuos atlyginimus, ar jų nesumažins. Tačiau LBAA prezidentė pastebi, kad kai kuriais atvejais darbdaviai gali atlyginimus padidinti, apvalindami juos į didžiąją pusę.

„Pavyzdžiui, jei darbuotojo darbo užmokestis 2018m. yra 1000 eurų, tai 2019m. jis turėtų būti 1289 eurų „ant popieriaus“. Tikėtina, kad darbdaviai šią sumą apvalins iki 1290 Eur ar net iki 1300 Eur „ant popieriaus“, – pastebi ji.

Socialinė apsaugos ir darbo ministerija neatmeta, kad toks variantas yra galimas. Svarbiausia, kad nebūtų apvalinama į mažesnę pusę.

„Perskaičiuodamas darbo užmokestį darbdavys gali apvalinti darbo užmokestį į didesnę pusę ar didinti darbo užmokestį. Tačiau darbo užmokesčio perskaičiavimas į mažesnę pusę reikštų neteisingą perskaičiavimą. Tai suteikia teisę darbuotojui kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) su prašymu įpareigoti darbdavį vykdyti savo pareigą ir atlyginti atsiradusią žalą“, – rašoma ministerijos atsakymuose DELFI.

D. Čibirienė svarsto, kad tokie apvalinimai į didžiąją pusę galiausiai paveiks ir kainas.

Daiva Čibirienė
Daiva Čibirienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Gali būti, kad šie apvalinimai galutiniame rezultate paveiks kainų didėjimą paslaugų ir prekybos sektoriuje, o tai lems ir tolimesnį atlyginimų didinimą. Visa tai galiausiai lems ir didesnių mokesčių į biudžetą surinkimą, nors iš kitos pusės biudžeto lėšos naudojamos paslaugų ir prekių pirkimui iš verslo, kurių įsigijimui reikės didesnių resursų, bet tai turėtų pasijausti ne 2019m., bet 2020 m., nes rinkoje kainos reguliuojasi lėčiau“, – paaiškina ji.

Ministerija nurodo, kad biudžeto rodiklių 2019 metų patvirtinimo įstatymas ir jį lydintys teisės aktai pateikti įvertinus mokesčių surinkimo projekcijas (valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas, kurį moka draudėjas – 1,47 proc., apdraustojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos yra – 19,5 proc.).

Skirsis terminuotų ir neterminuotų sutarčių darbdavio mokesčiai

Po mokesčių reformos perskaičiavus tarifus bus taikomis du gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai pajamoms iš darbo santykių – 20 proc. ir 27 proc., jei pajamos viršija 120 vidutinių darbo užmokesčių. Taip pat darbuotojai mokės 19,5 proc. socialinio draudimo mokesčius.

Darbdaviams priklausomai nuo to, ar jie įdarbins terminuota sutartimi, ar ne, skirsis sumokamas mokestis. Tačiau tai dar turi patvirtinti Seimas kartu su biudžetu.

„Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas, kurį mokės darbdavys, bus 1,47 proc., plius įmoka į Ilgalaikio darbo išmokų fondą – 0,16 proc., įmoka į Garantinį fondą – 0,16 proc. Įmokų tarifus į Garantinį fondą bei į Ilgalaikio darbo išmokų fondą Seimas patvirtino dar birželio mėnesį.

O įmokų tarifas, kurį mokės draudėjas, bus tvirtinamas su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir lydinčiais teisės aktais“, – informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Galimi du skirtingi tarifai. 2,49 proc. tarifas bus taikomas terminuotoms sutartims: 2,03 proc. nedarbo socialinio draudimui, 0,14 proc. (jei draudėjas priskirtas pirmai grupei) nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialiniam draudimui, 0,16 proc. Ilgalaikio darbo išmokų fondo įmokai ir 0,16 proc. Garantinio fondo įmokai.

Neterminuotoms sutartims bus taikomas 1,31 proc. nedarbo socialiniam draudimui, plius 0,14 proc. (jei draudėjas priskirtas pirmai grupei) nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialiniam draudimui, 0,16 proc. Ilgalaikio darbo išmokų fondui ir 0,16 proc. Garantinio fondo įmokai.

„Papildomai atkreipiame dėmesį, kad ne visi darbdaviai moka įmokas į Ilgalaikio darbo išmokų fondą bei Garantinį fondą, pavyzdžiui, įmokų į šiuos fondus nemoka biudžetinės įstaigos“, – patikslina ministerija.

Kaip pastebėjo LBAA prezidentė D. Čibirienė, tokie tarifai reiškia, kad darbinant darbuotojus terminuota sutartimi, mokesčiais darbdaviams mažės.

„Bendrai vertinant darbdavių darbo užmokesčio sąnaudos dėl neterminuotų darbo sutarčių nesikeistų, o dėl terminuotų net sumažėtų 5 Eur jei analizuoti 1000 Eur „ant popieriaus“ darbo užmokesčio variantą“, – nurodo ji.

Daug uždirbančiųjų mokesčiai didės

D. Čibirienė tikina, kad bet kokiu atveju darbo užmokesčio mokesčių mažėjimas reikšmingiau palies ne daug uždirbančius asmenis. O štai daugiau uždirbančiųjų mokesčiai didės.

„Darbuotojai, kurių pajamos viršys 120 VDU per metus, bus apmokestinami ne 20 proc., o 27 proc. GPM tarifu nepriklausomai nuo to iš kelių darbdavių jos gautos. Kai „Sodros“ mokesčiai dings tik toms pajamoms, kurios yra didesnės nei 120 VDU ir yra gautos iš vieno ir to paties darbdavio. Jei darbuotojas dirbdamas per kelis darbdavius uždirbs daugiau nei 120 VDU, reiškia, kad jis mokės didesnį GPM tarifą, bet visi darbdaviai mokės įmokas „Sodrai“, nes pas kiekvieną atskirai darbdavį jo pajamos nepasiekia 120 VDU. Dėl skirtingų lubų skaičiavimo principų taikomų GPM ir VSD įmokoms, mokesčiai didės daugiau uždirbantiems.

Įdomu tai, kad padidintą GPM turės susimokėti pats gyventojas iki gegužės 1d. o „Sodra“ grąžins permokėtas VSD įmokas tik iki gegužės 31d. Kaip mokesčių mokėtojai spręs lėšų trūkumą dėl VSD mokesčių permokos ir GPM nepriemokos, priimant teisės aktus nebuvo pagalvota. Taigi tikrai bus tokia situacija: VSD mokesčiai permokėti ir nėra grąžinti iki gegužės 1d., o GPM reikia sumokėti jau gegužės 1d. ir nesumokėjus laiku yra taikomos sankcijos“, – DELFI komentuoja ji.

Ministerija patvirtina, kad jeigu darbuotojas atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas daugiau negu vieno draudėjo, socialinio draudimo įmokos jam skaičiuojamos nuo sumų pagal kiekvieną draudėją atskirai. Tad valstybinio socialinio draudimo įmokos (12,52 proc.) 2019 m. nebetaikomos tai darbo užmokesčio daliai, kuri viršija 120 VDU pas konkretų darbdavį.

Mokesčių reformos poveikis: algą apvalins į didžiąją pusę, bet didins ir kainas
© DELFI / Andrius Ufartas

Buhalterių ir auditorių atstovė pripažįsta, kad apskaičiuoti, kaip daugmaž keisis kitais metais gyventojų pajamos yra sunku, kadangi viskas priklauso nuo kiekvieno asmens individualios situacijos.

„Pavyzdžiui, jeigu 1000 eurų „ant popieriaus“ dabar uždirbantis žmogus „į rankas“ gauna 760 eurų, kitais metais jo alga gali padidėti 20 eurų ir bus – 780 eurų. Įtakos tokiam padidėjimui turi pasikeitę mokesčių tarifai ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) formulė. Tačiau jei 2018m. tas žmogus 2 proc. atsideda pensijos kaupimui, o kitais metais atsidės 3 proc., tada jo alga padidės tik 1 euru. Dar kita situacija, jeigu tas žmogus dabar nekaupia, o kitais metais nuspręs kaupti papildomai 3 proc., tuomet jo alga gali sumažėti nuo 760 Eur ir iki 741 Eur“, – pavyzdžiais iliustruoja D. Čibirienė.

Ji mano, kad „Sodros“ mokesčių prijungimo prie darbo užmokesčio reforma galėjo būti daroma su mažesniais pokyčiais. Pavyzdžiui, galėjo būti palikti tie patys „Sodros“ tarifai ir tik nustatomas kitoks darbo užmokesčio perskaičiavimo indeksas, bei daromos korekcijos dėl kitų veiklų apmokestinimo nustatant taikomų lubų ir grindų dydžius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo ruožtu ragina pasinaudoti skaičiuokle, kurioje matysis, kaip keičiasi pajamos „į rankas“ priklausomai nuo to pasirenkama kaupti pensijai ar ne.

„Pensijos kaupimas arba nekaupimas yra kiekvieno asmeninis apsisprendimas, bet jauniems dirbantiesiems kaupimas, kuris truktų ne mažiau nei 25–30 metų, yra rekomenduotinas.

Reikia atkreipti dėmesį, kad nauji kaupiantieji (jei neatsisakys kaupti) ir žmonės, kurie iki šiol kaupė pagal formulę 2+0+0 (ir rinksis kaupti toliau), 2019 m. kaups po 1,8 proc. Jų įmoka nuosekliai didės ir 2023 m. pasieks 3 proc. Tiesa, gyventojai gali savo noru iškart kaupti 3 proc. be pereinamojo laikotarpio“, – rašoma ministerijos atsakymuose.

Skaičiuoklę galite rasti čia.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Bendra atidėtų paskolų vertė siekia 1,3 mlrd. eurų (4)

Galimybe laikinai atidėti paskolų grąžinimą nuo kovo vidurio iki rugsėjo pabaigos pasinaudojo...

Valstybinių vaistinių kol kas nebus: Seimui pritrūko balsų (134)

Antradienį Seimas balsuodamas nepritarė valstybinių vaistinių steigimui. Įstatymui priimti...

Įsigalioja nauja Registrų centro paslaugų kainodara: ką svarbu atlikti iki rytojaus vakaro (17)

Jau netrukus įsigalios naujoji Registrų centro paslaugų kainodara. Dėl numatytų tvarkomų...

Lietuvos bankas elektroninių pinigų įstaigai „Wallter“ skyrė 90 tūkst. eurų baudą

Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnyba už netinkamą klientų lėšų laikymą ir teiktą...

Išankstinė metinė infliacija rugsėjį – 0,6 proc. (1)

Išankstinė metinė rugsėjo infliacija sudaro 0,6 proc., praneša Statistikos departamentas .

Top naujienos

Raseiniuose koronavirusu susirgęs jaunas vyriškis: niekada nieko panašaus nesu jautęs (129)

Pirmasis užsikrėtimas koronavirusu Lietuvoje buvo patvirtintas vasario 28 dieną, o nuo to laiko...

Valstybinių vaistinių kol kas nebus: Seimui pritrūko balsų (134)

Antradienį Seimas balsuodamas nepritarė valstybinių vaistinių steigimui. Įstatymui priimti...

Patvirtintų naujų koronaviruso atvejų – 88: židinių žemėlapis sparčiai plečiasi užsikrečia choruose, treniruotėse, ugdymo įstaigose ir darbe (118)

Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 88, mirusių nuo...

Armėnija teigia, kad Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos smogė jos teritorijai žada „kovoti iki paskutinio kraujo lašo“ (6)

Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos smogė kariuomenės daliniui, dislokuotam Vardeniso mieste...

Liudas Dapkus. Dvigalvio erelio pešiojimai

Naujienos apie virusą vėl užvaldė mažus ir didelius ekranus. Trumpam į Rusijos reikalus...

Įsigalioja nauja Registrų centro paslaugų kainodara: ką svarbu atlikti iki rytojaus vakaro (17)

Jau netrukus įsigalios naujoji Registrų centro paslaugų kainodara. Dėl numatytų tvarkomų...

Dvi Europos šalys dėl COVID-19 skelbs ekstremaliąją padėtį papildyta (100)

Čekija ir Slovakija dėl koronaviruso protrūkio šią savaitę ketina skelbti ekstremaliąją...

Kauniečiai sukilo dėl siauroje gatvelėje planuojamo daugiabučio: nenori gyventi tamsoje (3)

Žemųjų Šančių bendruomenę vėl mobilizavo šioje miesto dalyje planuojamos statybos. Kaip...

Ekspertai apie Trumpo ir Bideno akistatą: gali būti sensacijų (19)

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ir Demokratų partijos kandidatas Joe Bidenas...

|Maža didelių žinių kaina