aA
Pelno mokesčio lengvatų klausimas Vyriausybei rengiant mokesčių reformą gali kaip reikiant pasiūbuoti koaliciją. Liberalai sako palaikantys estiškąjį modelį, kai pelnas apmokestinimas ne jo uždirbimo, o vėlesnio skirstymo metu. O konservatoriai atsargiai vertina iniciatyvas, kuriomis mokesčių mokėtojų pinigais būtų kuriamos lengvatos stambiajam verslui.
Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ingrida Šimonytė, Aušrinė Armonaitė
Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ingrida Šimonytė, Aušrinė Armonaitė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Finansų ministerijos suburtai mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupei pateiktos trys alternatyvos, kaip būtų galima išplėsti pelno mokesčio lengvatą reinvestuojamam pelnui.

„Pirma, siūloma praplėsti Lietuvoje taikomą investicijų lengvatą, t. y. praplėsti investicijoms taikomo turto grupių sąrašą, neterminuoti investicijų lengvatos arba pratęsti terminą, sušvelninti turto naujumo reikalavimus ir išplėsti investicinio projekto sąvoką.

Antra, siūloma pereiti prie skirstomo pelno apmokestinimo sistemos, kai pelnas apmokestinamas ne jo uždirbimo, o vėlesnio skirstymo metu.

Trečia, siūloma nustatyti naują su įmonės darbo užmokesčio fondo augimu susietą lengvatą, t. y. leisti atskaityti metinio darbo užmokesčio (DU) fondo prieaugio sumą tris kartus ar kitaip padidinti DU atskaitymą, kai metinis DU augimas yra didesnis nei 8 proc.“, – balandį vykusiame posėdyje sakė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.

Palaiko estišką modelį

Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės vadovaujamos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministrė Ieva Valeškaitė „Delfi“ sakė, kad jie Finansų ministerijai jau yra išreiškę antrosios alternatyvos palaikymą.

„Mes palaikome estiško modelio įgyvendinimą Lietuvoje. Kitas alternatyvas vertiname irgi pozityviai, nes matome problemą dėl galimybės pasinaudoti lengvatomis. Jos diskriminuoja tam tikras veiklas, turto grupes“, – komentavo ji ir pasidalijo savo parengtu raštu.

„Lentelėse pateikiami duomenys rodo, kad įmonių, besinaudojančių pelno mokesčio lengvata investicijoms, dalis yra labai nedidelė (bendrai siekia apie 1,7 proc.).

Tikėtina, jog mažiausių įmonių grupėje (turinčių 0–9 darbuotojus ar 300 tūkst. eurų neviršijančią apyvartą) įmonės nesinaudoja lengvata investicijoms, nes dauguma jų taiko lengvatinį (5 proc. dydžio) tarifą.

Tačiau lengvata menkai naudojasi ir įmonės, negalinčios pasinaudoti lengvatiniu tarifu – 10–49 darbuotojus turinčių įmonių grupėje lengvata naudojasi vos 5,1 proc. įmonių, 300 tūkst. – 2 mln. eurų apyvartos grupėje – 3,3 proc. Taigi mažų įmonių atveju ši lengvata galimai nepatraukli dėl santykinai didesnių administravimo kaštų (be to, mažos įmonės labiau linkusios veikti paslaugų sektoriuose, kuriuose materialinių investicijų poreikis apskritai nedidelis) bei pačių lengvatos sąlygų“, – rašoma dokumente.

Ieva Valeškaitė
Ieva Valeškaitė
© DELFI / Domantas Pipas

O estiškojo modelio esmė, kaip aiškino I. Valeškaitė, yra ta, kad viskas (išskyrus kai kuriuos dalykus) laikoma investicijomis.

„Pavyzdžiui, estiškasis modelis labai apriboja galimybes vartoti per įmones. Prabangūs automobiliai, tam tikros palūkanos nėra sąnaudos“, – pastebėjo ji.

Pašnekovė dar pabrėžė, kad Lietuva su savo pelno mokesčio tarifu turi būti konkurencinga regione.

„T. y. turėti ne didesnį negu latviai, estai ar lenkai, kurie šiemet prisijungė prie šios sistemos, dabar taiko ją smulkiajam verslui, bet per kelerius metus planuoja išplėsti visam verslui (išskyrus galbūt didžiausias bendroves)“, – sakė I. Valeškaitė.

Visais analizuotais scenarijais nauda viršys reformos kaštus.
I. Valeškaitė

Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau yra atlikusi preliminarius siūlomos lengvatos kaštų ir naudos skaičiavimus.

„Esame parengę tris scenarijus, kiek per kelerius metus po reformos įmonės skirs pelno dividendams, o kiek reinvestuos į veiklą. Pirmosios įžvalgos: reinvestuojamo pelno neapmokestinimas galėtų padidinti BVP augimą nuo 0,45 iki 0,77 proc. kasmet.

Taip, pirmaisiais metais veikiausiai turėtume neigiamą poveikį tiek deficitui, tiek skolai, nes būtų sumokėta mažiau pajamų į biudžetą. Tačiau pagal vieną iš scenarijų jau 2024 metais poveikis biudžetui tampa teigiamas. Pagal kitą – 2027 metais yra lūžio taškas. Visais analizuotais scenarijais nauda viršys reformos kaštus. Matome, kad tai galėtų būti stiprus impulsas šalies ekonomikai – būtent smulkiajam verslui“, – dėstė I. Valeškaitė.

Andrius Bagdonas
Andrius Bagdonas
© DELFI / Josvydas Elinskas

Estiškąjį modelį teigia palaikantis ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys Andrius Bagdonas.

„Labiausiai būtume linkę palaikyti estiškąjį modelį, kuris tikrai veikia puikiai. Bet matydami koalicijos partnerių kol kas šiek tiek kitokią poziciją <...> kompromisinį įstatymo projektą buvome parengę, tačiau jo dar neužregistravome, nes norėjome suderinti su koalicijos partneriais“, – „Delfi“ komentavo politikas.

Seimo Ekonomikos komiteto narys sakė, kad jo paminėtas kompromisinis variantas būtų užregistruotas, jei koalicijoje nepavyktų rasti sutarimo dėl liberalų palaikomo estiškojo varianto.

Estiškas modelis veikia puikiai, veikia seniai.
A. Bagdonas

„Estiškasis modelis veikia puikiai, veikia seniai. Taip, pirmaisiais metais mokesčių galbūt būtų surenkama mažiau, bet turime pavyzdžių, kai įmonės perka automobilius, kitaip stengiasi sąnaudas padidinti, kad mažiau mokėtų pelno mokesčio. Jei pasirinktume estiškąjį modelį, nebūtų poreikio įmonėms tą daryti.

Jos galėtų reinvestuoti lėšas į plėtrą, į technologijas. Taip ir darbo užmokestis galėtų augti, mokesčių po 3 metų būtų surenkama daugiau. Bent jau Estijos pavyzdys tą parodė“, – sakė liberalas.

Aktualu stambiajam verslui

Savo ruožtu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mykolas Majauskas sakė, kad įvairios pelno mokesčio lengvatos šiuo metu Lietuvoje aktualiausios yra ne smulkiajam, o stambiajam verslui.

Mykolas Majauskas
Mykolas Majauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad dėl mažo standartinio pelno mokesčio tarifo ir įvairiausių lengvatų efektyvus pelno mokesčio tarifas Lietuvoje yra apie 6 proc. (reikšmingai mažesnis nei vidutinis Europos Sąjungoje). Standartinis tarifas 15 proc. ir yra penktas mažiausias ES.

Be to, Lietuvoje taikomas 5 proc. lengvatinis tarifas smulkioms įmonėms (darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir metinė apyvarta neviršija 300 tūkst. eurų) ir įvairios lengvatos (pavyzdžiui, vykdantiems mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, investicinius projektus, kinui, bankams – atidėjinių lengvata ir pan.).

2020 metais iš pelno mokesčio valstybė surinko 780 mln. eurų. Liūto dalį, net 45 proc., sumokėjo didieji mokesčių mokėtojai, kurie sudaro vos 0,8 proc. visų mokesčių mokėtojų.

Pelno mokestis nėra toks aktualus mažoms įmonėms, nes joms galioja sumažintas tarifas, taip pat ir jaunoms įmonėms, nes pirmi 3 metai paprastai nebūna pelningi, mažiau aktualus ir tokioms ekonomikos įmonėms, kaip, pavyzdžiui, „Vinted“, nes jų verslo modelis paremtas ne pelningumu, bet augimu.

Pelno mokesčio lengvatos aktualiausios stambiajam verslui, veikiančiam brandžiuose, ribotos konkurencijos sektoriuose – pavyzdžiui, bankų. Jei analizuotume dešimt didžiausių pelno mokesčio mokėtojų, bankų įmokos sudaro 40 proc.“, – dėstė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

Pelno mokesčio lengvatos aktualiausios stambiam verslui.
M. Majauskas

M. Majauskas svarstė, kad idealiomis sąlygomis pelno mokestį reikėtų mažinti, dividendų – didinti, taip skatinant įmones investuoti uždirbtus pinigus ir mokėti mokesčius tik tada, kai išsimoka akcininkams.

„Taip veiktų idealiu atveju, o Lietuvos atveju, pavyzdžiui, didieji bankai dividendų mokesčio nemoka dėl dvigubo apmokestinimo sutarčių su Švedija. Todėl dar kartą būčiau atsargus su pelno mokesčio lengvatomis.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad šiuo metu turime sparčiai augančią ekonomiką ir didelį fiskalinį deficitą, dėl kurio auga valstybės skola. Todėl sprendimus, pareikalausiančius papildomų biudžeto lėšų, turėtume gerai pasverti.

Apibendrindamas pasakyčiau, jog atsargiai vertinu visas iniciatyvas, kuriomis mokesčių mokėtojų pinigais būtų kuriamos lengvatos stambiajam verslui. Ir, jei būtų klausimas, kur padėti laisvą šimtą milijonų, prioritetą skirčiau investicijoms į švietimą“, – sakė konservatorius.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(36 žmonės įvertino)
3.1944

Šią savaitę biržoje prekiauta aktyviai

„ Nasdaq “ Vilniaus biržoje šią savaitę prekiauta aktyviai, o lyderio pozicijos atiteko...

Užsakomoji „Utenos trikotažo“ gamyba per pusmetį augo 8 proc.

SBA grupės bendrovė „ Utenos trikotažas “ antrąjį metų ketvirtį pasiekė lūžio tašką...

Biržoje apyvarta išsiskyrė Šiaulių banko akcijos

„ Nasdaq “ Vilniaus biržoje penktadienį aktyviai prekiauta Šiaulių banko akcijomis, kurių...

„Kauno energijos“ grupė šiemet didino pelną 26 kartus iki 5,1 mln. eurų (4)

Centralizuotai šilumą tiekianti „ Kauno energija “ šių metų pirmąjį pusmetį uždirbo 5,138...

Valstybinių miškų urėdija šiemet uždirbo 24,4 mln. eurų normalizuoto pelno

Valstybinių miškų urėdija per šių metų pirmąjį pusmetį uždirbo 24,4 mln. eurų...

Top naujienos

Skandalingoje viloje „Auska“ svečių netrūksta: norinčius išvysti autentišką prabangą kviečia paskubėti (28)

Kol prokuratūra tiria Palangos mero pareiškimą dėl turto viloje „ Auska “ pasisavinimo bei...

Raminta Rakauskė | D+

Bijodami infliacijos šuolio lietuviai santaupas merkia į tauriuosiuos metalus: ekspertai įspėja apie rizikas

Bijodami infliacijos šuolio ir norėdami apsaugoti savo turtą, lietuviai šiandien santaupas...

Feisbuke žaibišku greičiu pasipuikuoti norėjusiam BMW vairuotojui – skaudi pamoka (136)

Vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas chuliganiškas vairavimas, demonstravęs tauragiškis nebuvo...

Ekspertų dokumente – rimti pavojaus signalai dėl delta atmainos: karas pasikeitė (478)

Koronaviruso delta atmaina sukelia sunkesnę ligos formą ir plinta taip pat lengvai, kaip...

Krauju pasruvęs berniuko-krabo gyvenimas: kai kas net lygino jį su šėtonu (22)

1937 metais Pensilvanijos Pitsburgo mieste gimęs Grady Stilesas jaunesnysis, dar vadintas berniuku...

Pateikė išsamią neteisėtų migrantų Lietuvoje statistiką: iš kokių šalių, kokio amžiaus (374)

Statistikos departamentas pradeda skelbti išsamius duomenis, susijusius su neteisėtų migrantų...

Andrius Užkalnis | D+

Iššifruoti Rusiją. Nevzorovas lietuvius už kvailą naivumą nubaudė šaltu ir intensyviu mėšlo dušu (6)

Šie propagandos pavyzdžiai yra tokie pamatiniai, tokie būtini mokantis Rusijos propagandos...

LVŽS perspėja: jei rudenį kas nors palaikys partnerystę, bus šalinami iš frakcijos Savickas: panašu, kad partijoje sėkmingas karjeros kelias klojamas tik „pritarėjams“, papildyta 22.00 (1038)

Penktadienį posėdžiavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) taryba ne tik...

Savaitgalį neišvengsime lietaus, tačiau sinoptikai turi ir gerą žinią (3)

Liepos 31-os naktį nepastoviai debesuota. Vietomis, daugiausia šiaurės vakarinėje šalies pusėje,...

Į mažą avariją patekusį „CityBee“ automobilio vairuotoją ištiko didelės problemos – paaiškėjo, kad jis girtutėlis (43)

Penktadienio vakarą, kiek po 20 val., Vilniuje dideli nemalonumai ištiko „ CityBee “ automobilį...