Jo teigimu, nutekintų Panamos įmonės „Mossack Fonseca“ duomenų paviešinimas sukurs precedentą, kuris turės dvejopą įtaką.
„Viena vertus, tai padidins tarptautinės visuomenės spaudimą sugriežtinti ofšorinių įmonių kontrolę. Kita vertus, turėtų suveikti prevencinė tvarka ir jas nusikaltimams panaudoti galvoję žmonės, manau, išsigąs ir pagalvos prieš naudodami tokį įrankį“, – svarstė jis.
Naudoja legaliems tikslams
Konsultacijas ofšorines įmones įsteigti norintiems asmenims teikiančios bendrovės vadovas DELFI pasakojo, kad Lietuvoje veikiantys subjektai dažniausiai tai daro dėl trijų priežasčių.
Pirma – konfidencialumas. „Ofšorinė įmonė gali užtikrinti samdytų akcininkų bei korporatyvinių direktorių institutą“, – paaiškino jis.
Tokiu būdu tikrojo savininko pavardė niekur nefigūruoja, o tai gali praversti visuomenėje žinomiems sportininkams, aktoriams ir kitoms garsenybėms. Pavyzdžiui, jei žmogus norėtų įsigyti nekilnojamojo turto (NT), bet taip, kad niekas nežinotų, kam jis iš tiesų priklauso, ofšorinė įmonė – vienas iš būdų.
Antra priežastis – mažesni mokesčiai. Kaip aiškino D. Malinauskas, tikslinėse mažesnių mokesčių teritorijose įregistruotos įmonės būna arba visiškai neapmokestinamos, arba apmokestinamos labai mažais tarifais.
„Tai yra patogu mokesčių mažinimui“, – sakė jis.
Trečioji priežastis – pigus ofšorinių įmonių aptarnavimas.
„Daugelyje ofšorinių jurisdikcijų nereikia vesti buhalterinės apskaitos. Tokiu būdu jų naudojimas yra gerokai pigesnis, nei paprastų įmonių“, – pasakojo „Finreda“ direktorius.
Tiesa, jis pažymėjo, kad toks ofšorinių įmonių panaudojimo būdas yra retesnis.
„Pavyzdžiui, jeigu žmogus verslo operacijas vykdo tik užsienyje, tarkim, vienoje užsienio valstybėje ką nors perka ir kitoje parduoda, o Lietuva tame fiziškai nedalyvauja, tada veiklą vykdyti per ofšorinę įmonę yra gerokai pigiau“, – pasakojo jis.
Ofšorinės įmonė turi ir kitų legalių panaudojimo tikslų, tačiau Lietuvoje jie pasitaiko pakankamai retai.
„Pavyzdžiui, žmonės iš nestabilių arba nedemokratinių valstybių – Afrikos šalių, Baltarusijos, Rusijos – naudoja ofšorinių įmonių paslaugas vien dėl to, kad jiems taip yra saugiau vystyti verslą“, – sakė pašnekovas.
Lietuvoje kuria fiziniai asmenys
D. Malinauskas teigė, kad Lietuvoje ofšorines įmones daugiausiai kuria fiziniai, o ne juridiniai asmenys.
„Kadangi Lietuva, lyginant su kitomis pasaulio šalimis, nėra finansiškai pajėgi, ofšorinės įmonės dažniausiai naudojamos tarptautinei prekybai, – pasakojo jis. – Tačiau, kaip ir visame pasaulyje, jas naudoja pakankamai turtingi asmenys, nes tai irgi turi savo kainą.“
Mokesčių konsultantas sakė, kad užsienyje ofšorinėmis įmonėmis daugiausiai naudojasi finansinių paslaugų sektorius.
„Pasaulyje praktiškai visi didieji bankai, investiciniai fondai, draudimo bendrovės ir kiti finansinių paslaugų teikėjai turi savo ofšorinius padalinius. Labai dažnai jie yra Didžiosios Britanijos ofšorinėse salose“, – dėstė D. Malinauskas.
Kaip savo knygoje „Paslėptas tautų turtas“ (angl. The Hidden Wealth of Nations) yra paskaičiavęs ekonomistas Gabrielis Zucmanas, ofšorinėse įmonėse gali būti paslėpta apie 7,6 trln. dolerių. Tai sudarytų daugiau nei 8 proc. viso pasaulio finansinio turto.
Kovoja visas pasaulis
Tačiau ofšorinės įmonės naudojamos ne tik D. Malinausko įvardintiems tikslams. Kaip atskleidė „Panama Papers“ ir daugybė ankstesnių tyrimų, jos taip pat gali tapti kriminalinių nusikaltimų, mokesčių vengimo bei politinės korupcijos įrankiais.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas DELFI pasakojo, kad Lietuvoje valdymą į kitas užsienio valstybes, siekdamos teisėtais būdais mažinti verslo kaštus, yra linkusios perkelti didelės įmonės (įmonių grupės).
„Lietuvos mokesčių administratorius įmonių, kurios valdymą yra perkėlusios į kitas valstybes, veiklai, jos pokyčiams, finansiniams bei mokestiniams rodikliams stebėti bei analizuoti skiria ypatingą dėmesį, – sakė jis. – Analizuojami sandoriai, atliekamas sandorių realumo vertinimas (pavyzdžiui, nagrinėjama, ar valdymo paslaugos faktiškai buvo suteiktos), aiškinamasi tokių paslaugų „iškėlimo į užsienį tikslingumas“, ar tokiais sandoriais neteisėtai nebuvo siekta mokestinės naudos, vertinama sandorių kainodara.“
Kalbėdamas apie bandymus išvengti mokesčių, pasinaudojant ofšorinių įmonių pagalba A. Klerauskas pažymėjo, jog su šia problema susiduria visų šalių mokesčių administratoriai.
„Įformindami sandorius su minėtomis įmonėmis, mokesčių mokėtojai tokių tarpininkų sąskaitose palieka dalį apmokestinamųjų pajamų, tokiu būdų išvengdami mokesčių, visų pirma pelno mokesčio. Kita vertus, tokiu būdu nesąžiningi verslininkai išsigrynina įmonės pinigines lėšas ir vėliau jas gali naudoti tokiems visuomenei priešiškiems tikslams, kaip papirkinėjimui, paslėptam politinių kampanijų rėmimui, darbo užmokesčio mokėjimui „vokeliuose“ ir panašiai“, – sakė jis.
Vykdo informacinius mainus
A. Klerauskas sakė, kad pagrindinė priemonė kovoje su ofšorinėmis įmonėmis yra informaciniai mainai tarp valstybių ir jų kompetentingų institucijų.
„Pavyzdžiui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, būdama nacionaliniu mastu atsakinga už pinigų plovimo prevenciją, turi realių galimybių, pasitelkiant kolegas iš kitų pasaulio šalių, gauti informaciją apie piniginius srautus tarp šalių, be to, įgyvendinant pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimus, kredito įstaigoms yra nustatomi papildomi reikalavimai, nustatant asmenų, atidarančių sąskaitas ir vykdančių operacijas, tapatybę, įpareigojant jas pranešti apie tam tikro pobūdžio finansines operacijas“, – pasakojo VMI atstovas.
Jis taip pat priminė, kad 2015 metais VMI gavo nemažai duomenų iš įvairių pasaulio valstybių apie Lietuvos rezidentų užsienyje valdomą NT, direktorių pajamas ir t.t. O nuo 2017 metų daugiau nei 50 pasaulio valstybių pradės keisis informacija apie piliečių sąskaitas, o tarp susitarimus pasirašiusių valstybių yra ir tikslinėms teritorijoms priskiriamų šalių.
Be to, A. Klerauskas informavo, jog VMI stebi visą viešą informaciją apie nutekėjusius duomenis iš Panamos įmonės, o taip pas svarsto visas galimybes, kaip gauti kuo išsamesnius dar neviešus duomenis.
DELFI primena, kad balandžio 3 dieną pradėti platinti „Panama Papers“ duomenys į Vokietijos leidinio „Süddeutsche Zeitung“ rankas pateko iš anoniminio šaltinio. Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos centro „International Consortium of Investigative Journalists“ išanalizuota informacija atskleidė globalų korupcijos ir mokesčių vengimo tinklą, į kurį įsivėlę įtakingiausi pasaulio asmenys.
