Tikrinti paskatino 9 mln. eurų mokesčių suma
VMI duomenimis, vien per 2012 – 2013 m. tikrinant statybų sektoriaus įmones VMI papildomai į biudžetą priskaičiavo 9 mln. eurų mokesčių. 2013 m. statybų sektoriuje savo veiklą vykdė per 18 tūkst. juridinių asmenų.
„Šie duomenys leido spręsti, kad minėtas sektorius pasižymėjo ypač dideliu „šešėliu“, plačiai paplitusiais mokesčių vengimo bei slėpimo mastais, todėl 2014 m. statybos ir su jomis susijusios įmonės sulaukė ypatingo mūsų dėmesio – pradėtas vykdyti projektas „Atsakinga statyba“. Juo siekiama užtikrinti, jog visi statybų procese dalyvaujantys juridiniai asmenys laiku apskaitytų gaunamas pajamas, teisingai apskaičiuotų, laiku deklaruotų ir sumokėtų priklausančius mokesčius“, – sako Rolandas Puncevičius, VMI Kontrolės departamento operatyvios kontrolės organizavimo skyriaus vedėjas.
Jau atlikti tikrinimai parodė pagrindinius pajamų apskaitymo vengimo būdus, kai gautos pajamos už atliktus matavimus neapskaitomos įmonės apskaitos dokumentuose arba išrašomas dokumentas kur kas mažesnei sumai, nei buvo apmokėta. Pasak R. Puncevičiaus, nors visgi didžioji mokesčių mokėtojų dalis mokesčius deklaruoja ir moka laiku, svarbu atkreipti dėmesį į nesąžiningus rinkos dalyvius, kurie kenkdami kitiems ūkio subjektams slepia mokesčius ir gyvena sąžiningųjų sąskaita.
„Šešėlis“ vyrauja visur
Iniciatyvos „Baltoji banga“, skatinančios skaidrų verslą, atstovai teigia, kad šiandien Lietuvos šešėlis sudaro apie ketvirtadalį Lietuvos bendrojo vidaus produkto – apie 9 mlrd. eurų.
Už šiuos pinigus galima pastatyti net 2250 naujų ir modernių darželių arba įkurti kiek daugiau nei 2000 mokslo ir sporto kompleksų visoje Lietuvoje. Taip pat šių pinigų pakaktų, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas galėtų ilgiau nei 18 metų nemokėti už šildymą ar ilgiau nei du metus nemokamai važinėti viešuoju transportu.
Kas ketvirtį atliekamas „Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas“ rodo, kad skaidrumo trūkumas yra vienas iš esminių šalies rinkos sąlygas iškreipiančių veiksnių, taip mano nuo 40 iki 74 proc. apklaustųjų investuotojų. Verslo nuomone, siekiant šalyje gerinti verslo ir investicinę aplinką kova su „šešėliu“ yra viena iš esminių visų sektorių užduočių.
Iniciatyvos „Baltoji banga“ atstovai įžvelgia prasidedančius pokyčius. „Pastebime, kad bendra situacija po truputį gerėja. Lietuvos verslininkai vis dažniau ne tik kalba apie skaidrumą, bet ir imasi konkrečių veiksmų. Skaidrumas versle tampa vertybe“, – sako „Baltosios bangos“ Tarybos pirmininkė Rūta Skyrienė.
Pasak R. Skyrienės, statybų sektorius ypač jautrus konkurencijai. „Įmonės nenori mokėti mokes
ių, (ypač SODRAI), kurie išaugina darbuotojų kainą. Norėdamos sutaupyti įmonės pasirenka atlyginimus mokėti vokeliuose ir taip įsitraukia į nesąžiningą konkurenciją. Nelygioje kovoje nuken
ia ir socialinių garantijų netekę darbuotojai ir skaidriai dirbančios įmonės, negalinčios pasiūlyti pigesnių paslaugų. Tačiau reikia pastebėti, kad tai galioja ne tik statybų sektoriuje“, – pasakoja „Baltos bangos“ atstovė.
Neskaidrumas iškreipia rinką
Geodezijos įmonės „Geometra“ generalinis direktoriaus Egidijaus Stašelio teigimu, ne tik statybų rinkoje, tačiau ir veikloje, susijusioje su geodezija, vyrauja jau gana įsisenėjusi neskaidrumo problema, kuomet įmonės vengia mokėti mokesčius ir tokiu būdu sukelia destrukciją visoje rinkoje.
„Tokiomis aplinkybėmis nukenčia ne tik kitos įmonės, bet ir neskaidriose įmonės dirbantys darbuotojai. Skaidrioms įmonėms kur kas sunkiau konkuruoti „šešėlyje“, mat klientai ir kitos susijusios šalys negali įvertinti realios situacijos, tampa sunku pasiūlyti konkurencingą paslaugų kainą dėl slepiamų mokesčių. Tuo tarpu darbuotojams nesuteikiamos visos jiems priklausančios socialinės garantijos“, – pasakoja E. Stašelis.
Pasak E. Stašelio, VMI atkreipus dėmesį į šią problemą, tikimasi, kad rinka ims keistis. Įmonėms supratus skaidraus verslo svarbą, jos užtikrins savo atsakomybę prieš klientus ir darbuotojus bei požiūrį į verslą, jo principus ir geriausias praktikas.
Dėmesio atkreipimas leidžia keisti situaciją
Patikrinus likusias rizikingas geodezijos įmones, tikimasi, kad nemažiau kaip 20 proc. augs deklaruojamas pirkimų ir pardavimų santykis, papildomai bus deklaruotos paslaugų pardavimo pajamos, kontroliuotų įmonių vidutinis darbo užmokestis atitiks vidutinį darbo užmokestį šalyje, o tai, pasak rinkos dalyvių, paskatins įmones pradėti elgtis atsakingai ir skaidriai. Tai pat artimiausiu metu VMI numato gauti visus duomenis iš Registrų centro apie asmenų atliekančių geodezinius matavimus įvykdytus darbus, todėl VMI pagal pasirengtą „Geodezinių darbų pajamų/išlaidų metodiką” taps žymiai lengviau paskaičiuoti privalomai mokėtinus mokesčius.
VMI tikina, kad institucija ras tinkamų būdų identifikuoti mokesčių vengiančias įmones, įvertinti jų keliamą grėsmę bei skirti deramas poveikio priemones. VMI tikisi, kad sąžiningai veikiantis verslas ir pilietiški gyventojai ne tik palaikys Mokesčių administratoriaus pastangas užtikrinti sąžiningą konkurenciją, bet ir informuos apie nesąžiningus rinkos žaidėjus.