Kaip ketvirtadienį spaudos konferencijoje pasakojo VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, šešėlinė ekonomika yra daugialypis reiškinys, kuris apima daug skirtingų veikimo būdų, praktiškai visas ekonominės veiklos sritis.
„Atitinkamai, šio reiškinio suvaldymas yra didžiulis iššūkis, kuris būtų nepakeliamas vienai institucijai. Todėl į šios užduoties vykdymą įsitraukusios visos kontroliuojančios institucijos.
Naujiena tokia, kad prieš kelias dienas septynių institucijų vadovai, t.y. VMI, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Muitinės departamento, Policijos departamento, Darbo inspekcijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos – pasirašė bendrą įsakymą, kuriuo įkūrė rizikos analizės centrą. Jis veiks centrinių institucijų lygmenyje“, – pasakojo jis.
A. Klerauskas paaiškino, kad pagrindinė centro veikla bus orientuota į rizikų valdymą bei teisės pažeidimų identifikavimą.
„Tuo pačiu įsakymu įkuriami jungtiniai operacijų centrai, kurie veiks Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse. Jie bus orientuoti jau į konkrečių mokesčių mokėtojų tikrinimų planavimą ir vykdymą.
Tikslas yra ne kontrolės masiškumo didinimas, daugiau priešingai – norisi būti tiksliems, veikti proporcingai ir kad priemonės būtų nukreiptos būtent į tuos mokesčių mokėtojus, kurie neįsiklauso į raginimus mokesčius sumokėti savanoriškai“, – pasakojo jis.
Grupių priežiūra
VMI vadovė Edita Janušienė papasakojo apie naują priemonę, skirtą įmonių grupių priežiūrai.
„Jos mums rūpėjo vakar, rūpi šiandien ir rūpės rytoj. Mums svarbu, kad sandoriai tarp įmonių grupių būtų skaidrūs, būtų sudaryti ištiestos rankos principu, kad jie nebūtų skirti mokesčiams susimažinti.
Turime daugiasluoksnį tinklą-matricą, kuriame matosi ryšiai pagal giminystę, pagal akcijų turėjimą, pagal vadovus. Be to, pridedame pinigų srautus ir matome visu ryšius tarp įmonių.
Tai leidžia greitai identifikuoti rizikas. Jei mums sandoris užklius pagal sumą ar tikslingumą, mes iškart galėsime pažiūrėti, kokie ryšiai tarp įmonių“, – sakė ji.
Elektroninė erdvė ir turtingieji
VMI kontrolės departamento direktorė Eglė Ramanauskienė kalbėjo apie tai, kad inspekcija ir toliau didins savo dėmesį drausmei elektroninėje erdvėje.
„2018 metais identifikavome, kad elektroninėje erdvėje buvo nedeklaruota 7,7 mln. eurų. Tai didelis mastas, o atsižvelgiant, kad verslas pereina ten, mūsų prioritetas 2019 metams bus šiai sričiai“, – sakė ji.
Apskaičiuota, kad Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų prekyba internetiniuose aukcionuose ir dalijimosi ekonomikos platformose sudarė per 1 mln. eurų nedeklaruotos sumos.
Teikiant transliavimo ir telekomunikacijų paslaugas – per 1,7 mln. eurų, užsienio asmenims parduodant elektronines paslaugas Lietuvos neapmokestinamiems asmenims – per 2,8 mln. eurų, prekybos žaidimų raktais įsteigus galimai fiktyvius užsienyje registruotus juridinius vienetus – per 1,7 mln. eurų.
E. Ramanauskienė dar papasakojo, kad 2019 metais daugiau dėmesio sulauks turtingi asmenys.
„2018 metais buvo kontroliuota 50 tokių gyventojų. Turtingieji, tai tie, kurie turi daug turto, tačiau jų sumokamų mokesčių suma yra palyginus labai maža.
2018 metais atlikta 19 kontrolės veiksmų. Jų metu priskaičiuota papildomai 2,5 mln. eurų mokesčių ir su jais susijusių sumų“, – sakė ji.
