„Nuo praėjusio rudens mokėjimo paslaugų srityje turime daug ryškių ir svarbių pokyčių, prie kurių nemažai prisidėjo ir Lietuvos bankas. Matome, kaip inovacijos ir didėjanti konkurencija skatina pažangą, paslaugų įvairovę ir kaip visa tai virsta nauda vartotojams. Kurdami ir prižiūrėdami naujovėms palankią aplinką, skiriame daug dėmesio saugikliams – reguliavimo pokyčiai suteiks gyventojams daugiau užtikrintumo atliekant mokėjimus“, – pranešime spaudai sakė LB valdybos narys Marius Jurgilas.
Lietuvoje mokėjimų, atliktų per mokėjimo paslaugų teikėjus, skaičius pernai išaugo dešimtadaliu iki beveik 0,5 mlrd., o jų vertė – iki beveik 240 mlrd. eurų. Daugiausia atsiskaityta mokėjimo kortelėmis – atsiskaitymai jomis sudarė 55 proc. visų mokėjimų ir padidėjo beveik 17 proc., kitą dalį operacijų sudarė pervedimai, kurių skaičius išaugo 3 procentais. Daugiau nei trys ketvirtadaliai pervedimų atlikta elektroniniu būdu, kiti – klientų aptarnavimo vietose.
Anot LB, vieni svarbiausių pokyčių rinkoje buvo susiję su Mokėjimų įstatymo pakeitimais, ne tik sustiprinusiais vartotojų apsaugą, bet ir atvėrusiais kelią atvirai bankininkystei. Mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos paslaugų teikėjai galės labiau konkuruoti su bankais elektroninės prekybos erdvėje ir teikdami kitas mokėjimo paslaugas. Tikimasi, kad didėjanti konkurencija pirmiausia suteiks naudos gyventojams ir įmonėms.
Be to, gyventojai turės daugiau pasirinkimo laisvės, kurio mokėjimo paslaugų teikėjo paslaugomis naudotis. Anksčiau kredito įstaigos, pavyzdžiui, teikdamos būsto paskolą, paprastai kartu reikalaudavo, kad klientas atsidarytų sąskaitą toje kredito įstaigoje. Dabar tokio reikalavimo būti negali, nebent pats žmogus to norėtų. Šiuo metu paskolos įmokoms administruoti galima atsidaryti nemokamą riboto naudojimo sąskaitą.
Tokia pati nuostata nuo kitų metų gegužės mėnesio galios ir indėlių sąskaitoms – tai reiškia, kad žmogus, norintis padėti banke indėlį, neprivalės kartu jame atsidaryti ir mokėjimo sąskaitos. Tikimasi, kad be tiesioginės naudos klientams, ši naujovė padės toliau mažinti nenaudojamų sąskaitų skaičių.
Nors atsiskaitymams prekybos vietoje ar internetu mokėjimo kortele išleistų lėšų dalis Lietuvoje nuosekliai auga – nuo 22 proc. (2011 metais) iki 40 proc. (2017-aisiais), tačiau nesiekia Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkio – 66 procentų. Kita lėšų dalis paimama grynaisiais, tai rodo, kad Lietuvoje vis dar populiarus grynųjų naudojimas – jis vis dar yra vienas didžiausių ES šalyse.
„Didelį grynųjų pinigų naudojimą lemia gyventojų įpročiai, mokėjimo paslaugų, kurios galėtų pakeisti grynuosius pinigus, trūkumas. Nederėtų pamiršti ir šešėlio. Tikimės, kad susidomėjimą mokėjimo negrynaisiais pinigais paslaugomis gerokai kilstelės mobilieji ir momentiniai mokėjimai“, – teigė M. Jurgilas.
Pernai lapkričio pabaigoje Lietuvos bankas pristatė mokėjimo sistemą CENTROlink, kuria sudarė galimybę mokėjimo paslaugų teikėjams šalyje teikti momentinius mokėjimus. Bankai jau aktyviai rengiasi teikti šią paslaugą (tikėtina dar šį rudenį) – trys iš jų jau ketina naudotis Lietuvos banko sąskaitos ir telefono numerio susiejimo sistemos paslauga, kuri padėtų patogiai atlikti momentinius mokėjimus. Vienas komercinis bankas jau pasiūlė galimybę juos priimti.
Į rinką atėjo ir naujų dalyvių – vasarą startavo trijų didžiųjų šalies telekomunikacijų bendrovių sukurta mobiliųjų mokėjimų paslauga, leidžianti telefonu atsiskaityti prekybos ir paslaugų vietose.
Postūmį finansų inovacijoms Lietuvoje suteikia ir finansinių technologijų (FinTech) įmonės, kurių skaičius pernai išaugo beveik dvigubai. Populiariausia jų veikla buvo mokėjimai, el. pinigų leidyba, skolinimosi platformos. Pusė FinTech įmonių siūlė mokėjimų sprendimus tiesiogiai verslui ar klientams.