Padidėjusi minimali alga viršys skurdo ribą, kuri šiuo metu yra 730 eurų žmogui. Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministras teigia, kad sunku konstatuoti, ar tokios sumos užteks baziniams poreikiams patenkinti, nes kiekvieno žmogaus gyvenimo aplinkybės yra skirtingos.
„Priklauso nuo to, ar šeimoje yra vaikų, ar reikia slaugyti tėvus. Negalima atsakyti, ar pakanka, bet mūsų tikslas, kiek įmanoma labiau kelti atlyginimus“, – kalbėjo ministras.
Kaip teigia, minimalios algos pagrindinė funkcija – perskirstymas. Tai reiškia, kad visuomenė nusprendžia, kiek bus mokama žemiausią kvalifikaciją turintiems žmonėms.
„Žemiausią kvalifikaciją žmonės turi ne tik dėl savo kaltės. Tai gali būti jaunimas, kuris nespėjo pabaigti studijų, gali būti žmonės, kuriems dėl gyvenimo aplinkybių nesusiklostė baigti mokslus. Mes kaip visuomenė priimame tam tikrą skaičių, kiek galime mokėti nekvalifikuotam darbuotojui, kad jis galėtų pragyventi“, – situaciją komentavo V. Šilinskas.
Sparčiai kylant atlyginimams, nedarbas Lietuvoje sumažėjo dvigubai. Taip pat ministras pastebėjo, jog atlyginimai mūsų šalyje kilo sparčiau nei kitose šalyse: „Lietuviai gali savimi didžiuotis, nes realių atlyginimų augimas nuo 2019 m. ketvirto ketvirčio buvo didžiausias tarp EBPO valstybių. Atlyginimų augimas yra labai spartus ir mes norime išlaikyti, kiek įmanoma spartesnį“.
Šiais metais ekonomistai siūlė minimalią algą kelti 12 proc. Tačiau ekspertai baiminasi, kad jei ji kiltų daugiau nei 12 proc., tai galėtų turėti rimtų pasekmių užimtumui.
„Mūsų tikslas yra kelti, kiek įmanoma daugiau, bet be neigiamų pasekmių. Lietuvos banko ekonomistai sutinka, kad darbdaviai pajėgs pakelti 12 proc. augimą“, – pasakojo V. Šilinskas.
„Delfi“ primena, kad kai kurie ekonomistai Vyriausybės sprendimą, didinti MMA iki 1038 eurų, vadina galinčiu sukelti problemų, ypač maitinimo, baldų ir tekstilės sektoriams.
Pabrėžia taupymo ir investavimo svarbą
Šiuo metu papildomas pensijų kaupimas II ar III pakopoje Lietuvoje yra savanoriškas. Tačiau, jei žmogus pasirenka kaupti pensijai II pakopoje, jis nebegali savo sprendimo pakeisti ir atsisakyti. Tokia tvarka žmonės piktinasi ir teigia, kad taip yra varžoma jų pasirinkimo laisvė. Socialinės apsaugos ir darbo ministras pritaria, kad reikia palikti vieną sistemą, arba tikrai savanorišką, arba privalomą.
Vytautas Šilinskas atkreipė dėmesį į investicinę grąžą ir konstatavo, kad ji yra nebloga. Lietuvos piliečių kaupiančių pensijų fonduose yra 770 tūkst. ir jie uždirbo 2,4 mln. eurų: „Vidutiniškai žmogus turi tris kartus daugiau nei pervedė nuo atlyginimo“.
Taip pat ministras pastebi, kad lietuvių problema – mažas pasitikėjimas finansų sistema. Taip yra todėl, kad žmonės turi neigiamų patirčių, kai taupė bankuose ir prarado pinigus.
„Netaupydami ir neinvestuodami, mes negalime tikėtis, kad būsime tokie turtingi, kaip kitos šalys, kurios tai daro“, – esamą situaciją konstatavo V. Šilinskas.
Ministras siūlo pensijų antrosios pakopos kaupime padaryti, kiek įmanoma daugiau savanoriškumo, bet neiškelti administravimo kaštų.
„Tai reiškia, kad išsaugant naudas, nes žmonėms vis dar pigiai kainuoja administravimas, bet kiek galima daugiau apsisprendimo laisvės“, – savo poziciją išsakė socialinės apsaugos ir darbo ministras.
„Delfi“ primena, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rudenį planuoja teikti naujus siūlymus dėl antrosios pensijų pakopos tobulinimo.