Finansų ministerijos sudaryta mokesčių darbo grupė trečiadienį renkasi antram viešam posėdžiui, kuriame nagrinės lengvatas taupymui ir investavimui.
Finansų ministerija diskusijai pateikė tris alternatyvas dėl šiuo metu galiojančių lengvatų pensijų kaupimui ir investiciniam gyvybės draudimui, atskleidžia dalyviams pateikta prezentacija.
Pensijų kaupimui II pakopoje visais atvejais išlaikomas galiojantis režimas – tai reikštų, kad lengvatos lieka.
Tačiau visais atvejais gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą siūloma naikinti investiciniam gyvybės draudimui (IGD) ir III pensijų pakopai.
Alternatyvos skiriasi tik tuo, ar būtų sukurta investicinė sąskaita, ar ne, ir ar per ją būtų investuoti per šiuos instrumentus.
Pvz., pirma alternatyva: investicinės sąskaitos nėra, atsisakoma šiuo metu galiojančių GPM lengvatų. Antra alternatyva: per investicinę sąskaitą gali būti investuojama į visus finansų rinkų produktus, įskaitant IGD ir pensijų kaupimą III pakopoje, bet GPM lengvatų atsisakoma. Papildoma lengvata būtų investicinės sąskaitos suteikiamas mokesčio atidėjimas. Trečia alternatyva: atsisakoma ir GPM lengvatos, o per naują investicinę sąskaitą įsigyti IGD ar pensijų kaupimo produktų nebūtų galima.
Ministerija įžvelgia trūkumą, kad mažėjant paskatoms investuoti į III pakopą, dalis gyventojų gali to atsisakyti, tačiau būtų užtikrintas mokesčių neutralumas investicijų atžvilgiu, ir gyventojai galėtų rinktis produktus neįtakojami lengvatų, biudžetas iš to gautų naudą.
Finansų ministerija mokesčių darbo grupės diskusijai pateikia apibendrintus pasiūlymus iš visuomenės, kurie apima ir lengvatų naikinimą ar peržiūrą (pvz., netaikyti lengvatų pensijų ir gyvybės draudimo įmokoms, arba jas taikyti tik uždirbantiesiems iki 1,5 VDU, netaikyti lengvatos VP pardavimui), ir siūlymus palikti galiojančias lengvatas gyvybės draudimui.
Po diskusijos su rinkos dalyviais galutiniai sprendimai gali ir keistis – jie paaiškės rudenį, kai darbo grupė baigs darbą.
Pusė milijono gyventojų iš lengvatų gavo po 107 eurus
Įvairiomis lengvatomis, skirtomis investavimui ir ilgalaikiam taupymui, per 2019 metus pasinaudojo 454,6 tūkst. gyventojų, o jų vidutinė gauta nauda sudarė po 107,1 euro. Biudžetas dėl lengvatų neteko 48,7 mln. eurų pajamų, palygino Finansų ministerija.
Didžiausią dalį, 33,1 mln. eurų, atriekė lengvatos įmokos pagal investicinio gyvybės draudimo (IGD) sutartis ir į pensijų fondus. Taip investavo 293,6 tūkstančio gyventojų.
169,8 tūkst. asmenų gavo palūkanų, o palūkanos iki 500 eurų yra neapmokestinamos. Šia nauda dažniausiai naudojosi vyresnio amžiaus gyventojai, kurių amžiaus vidurkis – 62 metai, dažniausiai palūkanos gautos už indėlius. Tačiau šių gyventojų gauta nauda buvo nedidelė – vidutiniškai po 8,8 euro, biudžeto GPM netekimai sudarė 1,5 mln. eurų.
Pelningai akcijas, obligacijas, ar kitus vertybinius popierius pardavė ir 500 eurų GPM lengvata pasinaudojo 2,4 tūkst. asmenų, jų vidutinė nauda iš sutaupyto GPM sudarė 62,5 eurus. Dažniausiai tai didmiesčių gyventojai, kurių atlyginimas 70 proc. viršija šalies vidurkį, jie gauna daug kitų pajamų.
Pačią didžiausią piniginę grąžą gyventojams sudarė GPM neapmokestinami pensijų anuitetai (658 Eur asmeniui), GPM neapmokestintos išmokos pagal pensijų kaupimo ar IGD sutartis (613 Eur asmeniui), tačiau tokias išmokas gavo palyginti nedaug gyventojų.
„Dominuoja investicinis gyvybės draudimas – 342 tūkst. gyventojų investicinio gyvybės draudimo ir /arba pensijų fondų įmokoms išleido 236 mln. eurų, iš jų – tiek gyventojų skaičius, tiek pačios įmokos pensijų fondams sudarė po 8 proc.“, – vertina Finansų ministerija.
Tarp šių investuotojų pasinaudojimas lengvata aukštas – 86 proc. išlaidas patyrusių asmenų pasinaudojo lengvata, jie vidutiniškai susigrąžino po 113 eurų GPM.
4,6 proc. gyventojų papildomos naudos gavo ir iš darbdavio – jiems vidutiniškai po 960 eurų įmokėjo darbdavys, jie patys pervedė vidutiniškai po 1010 eurų.
Finansų ministerija pripažįsta, kad lengvata naudojamasi tolygiai – lengvata besinaudojantys asmenys reprezentuoja populiaciją, vertinant pagal profesiją, vidutinį atlyginimą, gyvenamąją vietą. Vidutinis amžius – 45-48 metai, priklausomai nuo instrumento.
Braižys investicinės sąskaitos kontūrus
Anot Finansų ministerijos pranešimo, ateityje galima tikėtis tik dvejopo tipo lengvatų investuotojams: pirma, per investicinę sąskaitą (IS) gautoms pajamoms iš įvairiausių investicijų papildomos lengvatos netaikomos. Antra, pajamos iš investavimo ne per investicinę sąskaitą lengvatos gali būti taikomos gyventojo pajamų mokesčio įstatyme, tačiau šios lengvatos investicinės sąskaitos neapimtų.
„Tinkamos“ investicijos: bet kurios šalies vertybinių popierių biržose platinamos finansinės priemonės (vyriausybių obligacijos, įmonių išleisti vertybiniai popieriai, išvestinės finansinės priemonės ir pan.), taip pat investicijos per sutelktinio finansavimo ar tarpusavio skolinimo platformas“, – siūlo Finansų ministerija.
Bus svarstoma dėl ribojimų investavimui per IS. Vienas variantas – nustatyti tik maksimalią leidžiamų investuoti lėšų sumą per metus. O antru atveju siūloma riboti ne tik metinį dydį, bet ir bendrą leidžiamą IS sąskaitos dydį.
Įvairiose šalyse taikomi skirtingi ribojimai. Pvz., Estijoje, Latvijoje neribojama nei metinė, nei bendra į IS įnešama suma, netaikomi apribojimai lėšų išėmimui. Tačiau kitose valstybėse yra nustatyti limitai, o taip pat kai kuriais atvejais ribojama ir trukmė, kada lėšas galima atsiimti – kai kaupiama senatvei.
Finansų ministerija vardija investicinės sąskaitos privalumus: vienodas produktų apmokestinimas kurtų sveiką konkurenciją, gyventojai būtų skatinami reinvestuoti, kapitalo rinka būtų plėtojama, paprasčiau būtų administruoti ir apmokestinti. Tačiau yra ir trūkumų – įdiegus IS, laikinai biudžetas gautų mažesnes mokesčių pajamas, o neprofesionalūs investuotojai gali neįvertinti produktų.
Draudikai vertina neigiamai: turėtų būti stabilumas
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas patikina, kad neigiamai vertina Finansų ministerijos nagrinėjamas alternatyvas
„Mes vertiname neigiamai, mūsų noras, kad išliktų status quo, kadangi ne taip seniai, dar 2016 metais buvo išspręstos toos problemos, kurias įžvelgė valstybės institucijos. Vis tik turėtų būti reformos stabilumas“, – paaiškina A. Bakšinskas.
Mat Seimas 2016 m. gruodį apribojo valstybės skatinimą savanoriškai kaupiantiems per gyvybės draudimą ir pensijų fondus – įvedė 2000 eurų įmokų į gyvybės draudimą ir pensijų fondus lubas, taip maksimalią grąžintą GPM sumą sumažindamas iki 300 eurų per metus.
„Pastebėtina, kad 300 eurų nėra ta suma, kuri motyvuotų taupyti pasiturinčius gyventojus per gyvybės draudimą. Jie draudžiasi, nes yra labiau finansiškai išprusę ir suvokia gyvybės draudimo vertes“, – sako asociacijos vadovas.
Jis abejoja, ar investicinė sąskaita būtų tinkama alternatyva.
„Mes nelabai matome, kad tai ką siūlo, per investicinę sąskaitą, kad tai galėtų būtų suveikianti alternatyva“, – tvirtino A. Bakšinskas.
Asociacijos vadovas klausia, kodėl negali būti ketvirtos alternatyvos.
„Siūlome savo – palikti galiojančias lengvatas ir kurti investicinę sąskaitą, visiems rinkos dalyviams suteikti vienodas teises ten dalyvauti – ne tik „kredito įstaigoms“, – kalba A. Bakšinskas.
Anot jo, asociacijoje kyla nuogąstavimų, kad lengvatos naikinimas sukurs rinkos asimetriją, finansų rinkoje propaguos bankų veiklą, investavimą ir taupymą ne skatins, o siaurins, mat ir šiuo metu IGD užima didžiausią dalį rinkoje. Kyla ir teisėtų lūkesčių klausimų, kadangi sutartys sudarytos labai ilgam laikotarpiui.
Šiuo metu valstybė skatina gyventojus taupyti savarankiškai per gyvybės draudimo sutartis sudarydama galimybę susigrąžinti GPM nuo sumokėtų kaupiamojo gyvybės draudimo įmokų.
„Lengvatų negalima vertinti vien tik iš fiskalinės pusės. Jos atlieka ir reguliacinę funkciją – skatina socialiai orientuotų (kaupimas senatvei, vaikų mokslams studijoms, neįgalumo, ligos, nelaimės atvejui) produktų plėtrą dar pakankamai neišvystytoje Lietuvos rinkoje, kurioje dar trūksta žmonių sąmoningumo patiems pasirūpinti savo ateitimi.
Esant tokiai prastai demografinei situacijai Lietuvoje, kai visuomenė sparčiai sensta, emigruoja, kai pensininkų skaičius nuolat auga, o dirbančiųjų – mažėja, valstybės ir Sodros biudžeto galimybės užtikrinti pakankamo dydžio pensijas yra labai ribotos, o ateityje šios problemos tik dar didės“, – rašoma LGDĮA rašte valdžios institucijoms.
Asociacija akcentuoja, kad gyventojai naudą iš lengvatos gauna tik tuomet, kai sukauptos lėšos atsiimamos likus ne daugiau nei 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus, arba kaupiama ne mažiau 10 metų vaikų ateičiai, kai išmoką gauna iki 26 metų asmuo. Taip pat mokesčių nemoka ir 40 proc. darbingumą turintis asmuo, jei kaupė bent 5 metus.
„Gyvybės draudimo vartotojas yra vidutinis Lietuvos gyventojas, kuriam rūpi jo ir šeimos finansinis saugumas nelaimės atveju, kuris siekia ilgu laikotarpiu sukaupti ateičiai. Tai daugiausiai jaunos šeimos, turinčios finansinių įsipareigojimų, vaikų ateičiai ir senatvei kaupiantys gyventojai. Tą patvirtina ir statistika – 2020 metais vidutinė kaupiamojo gyvybės draudimo įmoka sudarė 46 eurų per mėnesį už vieną draudimo sutartį“, – argumentuoja A. Bakšinskas.
