Savo ruožtu ministerijos atstovė pažymi, kad dauguma didžiųjų prekybos tinklų baudų politikos nebetaiko. Tikinama, kad sulaukusi informacijos iš prekybininkų ir tiekėjų EIM vertins, ar problema dar aktuali.
KRK trečiadienį antrą kartą surengę parlamentinę kontrolę dėl didžiųjų prekybos tinklų tiekėjams taikomų baudų ir to sureguliavimo įstatymu. Klausimas komitete svarstytas pernai spalio 26 d. – tuomet parlamentarai įpareigojo EIM parengti atitinkamus įstatymų pakeitimus.
Pasak KRK pirmininko Viktoro Pranckiečio, prašymo surengti pakartotinę parlamentinę kontrolę komiteto paprašė maisto pramoninkus, mėsos perdirbėjus, grūdų perdirbėjus, paukštininkystės sektorių vienijančios asociacijos.
Jo teigimu, komitetas siūlė EIM iki Seimo pavasario sesijos pateikti pataisas, kuriomis būtų sureguliuotas didžiųjų prekybos tinklų baudų tiekėjams taikymas, ragino ministeriją klausimą suderinti su Konkurencijos taryba, maisto pramonės sektoriumi. Vis tik, ir po pakartotinių prašymų, ministerija informacijos esą nepateikė.
„Nei komitetas, nei maisto pramoninkai iki šiol negavo jokios informacijos iš EIM“, – sakė V. Pranckietis.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė parlamentarams pažymėjo, kad šio projekto nebuvo prioritetinių teisės aktų sąraše, Vyriausybės programoje ir teisėkūros plane, tad pataisų parengimas užtrunka.
Prie projekto, anot jo, bus sugrįžta „atlikus stebėseną“.
„Atsižvelgiant į tai, kad norisi pasidaryti labai nemažą analitinį įdirbį, o Mažmeninės prekybos įstatymas buvo pernai keistas. To teisėkūros malūno nesinori taip sukti ir kartą per metus keisti įstatymų projektus turbūt yra prasta praktika“, – kalbėjo I. Valeškaitė.
Ministerija: trys iš penkių didžiųjų tinklų baudų nebeskiria
„Klausimai turbūt likę dėl „Norfos“ ir dėl „Rimi“. Bet „Rimi“ užima mažesnę rinkos dalį ir iki šiol taikė jas siekdamas suvaldyti savo tiekimo grandinę“, – parlamentarams sakė viceministrė.
Jos teigimu, EIM ketina prašyti prekybos tinklų pateikti informaciją apie nuo šių metų pradžios išrašytas sąskaitas ir skirtas baudas tiekėjams. Tuo tarpu maisto perdirbėjų ir tiekėjų asociacijų bus prašoma informuoti apie gautas baudas.
„Ir įvertinsime tada, ar ta problema tikrai dar yra aktuali“, – akcentavo I. Valeškaitė.
Tiekėjų atstovai: pataisų reikia, kad santykiai būtų lygiateisiški
Paukštininkystės asociacijos prezidentas Gytis Kauzonas priminė, kad iš viso per metus prekybos tinklai skiria apie 4 mln. eurų baudų, kas, anot jo, produktų tiekėjams yra „esminė suma“.
Be to, pažymi jis, ne visuomet santykiai tarp tiekėjų ir prekybininkų yra sąžiningi.
„Reikalauti kažkokių sąlygų, kurių neįmanoma įvykdyti, pavyzdžiui, padidintų užsakymų prieš šventes, kai nėra net gamybinių pajėgumų, yra keista“, – KRK sakė G. Kauzonas.
Verslo atstovas kartu pripažino, kad dalis tinklų išties atsisakė taikyti baudas, tačiau, pasak G. Kauzono, lygiateisiai santykiai turi būti įtvirtinti įstatymu, siekiant prekybininkų piktnaudžiavimo ateityje.
Mėsos perdirbėjų asociacijos prezidentas Egidijus Mackevičius dėl vilkinamo problemos sprendimo ministeriją kritikavo. Pasak jo, nepaisant to, jog dalis tinklų baudų netaiko, „pakanka ir vieno, kad turėtume problemą“.
„Konkurencijos taryba padarė išsamų tyrimą, viskas padaryta. Ir dabar bandymą klausti iš naujo, vėl sužinoti iš naujo, matau tik kaip laiko vilkinimą ir situacijos tai nepakeis. Tik parodys, kad, galbūt, vienas tinklas pasitaisė, o koks „Rimi“ kaip ir buvo, taip ir liko toje pačioje situacijoje“, – kalbėjo E. Mackevičius.
„Pataisa pasiūlyta, tiesiog reikia ją įgyvendinti. Šiuo atveju, nesitikiu, kad EIM galėtų padaryti sprendimą“, – pridūrė jis.
Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos Dalia Rusčiauskienė antrino, kad tiekėjai „priklauso nuo prekybos tinklo malonės“, kadangi prekybininkai turi teisę baudas skirti, tad nėra aišku, kada ir kaip jos būtų skiriamos.
„Norėtume būti lygiaverčiai partneriai ir kad tai būtų įtvirtinta įstatymu“, – teigė ji.
R. Vainienė: problemos nebėra
Prekybininkų asociacijos prezidentė Rūta Vainienė taip pat pabrėžė, kad prekybos tinklai baudų nebetaiko nuo 2019 m. Ji pabrėžė, kad iki 2022 m. liepos baudos sudarė 0,08 proc. visos apyvartos.
Pasak jos, iš naujausių duomenų, įskaičiavus net tik nutrauktas baudas už vėluojantį prekių pristatymą, bet nekokybiškas prekes, matoma, kad tai „nykstanti problema“. Tiekėjų įvardijamą 4 mln. eurų sumą R. Vainienė vadina „pernykščiu sniegu“.
„Jaučiuosi kaip vaikas, kurį ir vėl iškvietė pas direktorių duoti pylos už prasižengimus, kurie buvo padaryti iki 2019 metų. Tas vaikas jau paaugo, (...) tų nusižengimų nebedaro, bet jį vis tiek kviečia ant kilimėlio ir bara“, – parlamentarams kalbėjo R. Vainienė.
Ji teigė, kad jei būtų priimtas atitinkamas įstatymas, būtų reguliuojama „tai, ko nėra, bet teoriškai gali būti“.
„Nekalbame apie „Rimi“, kuris yra transformacijos procese, nes ten Baltijos rinka ir jie nuo 2024 m. įsives naujas gerosios praktikos taisykles. Vien tik „Maxima“ pradėjo nebetaikyti – vien tai 35 proc. rinkos“, – aiškino R. Vainienė.
Konkurencijos taryba: klausimas dar aktualus
Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Irma Urmonaitė komiteto nariams pažymėjo, kad tiekėjų įvardijama problema išlikusi.
„Taryba dar pernai atliko papildomą tiekėjų apklausą, kuri parodė, kad šis klausimas vis dar išlieka aktualus. Vis dar sulaukiame signalų, apie taikomas praktikas“, – KRK patvirtino ji.
Pasak I. Urmonaitės, taryba palaiko tiekėjų poziciją, kad nesant teisiniam reguliavimui, baudų taikymo praktika ateityje vėl gali suintensyvėti.
