Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, iki šių metų spalio mėn. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Kiniją krito 81,5 proc. – nuo 139,3 iki 25,7 mln. eurų, tačiau bendras lietuviškos kilmės prekių eksportas į Singapūrą, Australiją, Pietų Korėją, Indoneziją padidėjo 115 milijonu eurų ir sudarė 362,7 mln. eurų, – t. y. padidėjo beveik 47 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
„Praplėtėme Lietuvos prioritetinių eksporto ir bendradarbiavimo inovacijų srityje rinkų sąrašą, į kurį, be kitų šalių, dabar įeina Australija, Indonezija, Malaizija ir Vietnamas, o daugiau tiesioginių užsienio investicijų tikimės iš Japonijos ir Pietų Korėjos. Todėl neabejotinai Lietuvos ekonominiai ryšiai su Pietryčių Azijos šalimis ir Australija tik augs, o verslas galės sėkmingai išnaudoti atsiveriančias naujas rinkas ir galimybes“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Šių metų sausio–rugsėjo mėn., palyginti su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, bendras lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 32,1 proc.
Daugiausia eksportuota į Vokietiją (9,6 proc.), Lenkiją (9,1 proc.), Latviją (8,6 proc.), Jungtines Amerikos Valstijas (7,8 proc.) ir Nyderlandus (7,3 proc.).
Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota mineralinių produktų (19,2 proc.), įvairių pramonės dirbinių (11,6 proc.), chemijos pramonės produkcijos (11,3 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (8 proc.).
