„Finansų ministerija vertina MMA didinimo poveikį viešiesiems finansams ir verslui. MMA didinimas vieneriems metams kainuotų: 98,7 mln. litų, jei MMA didinamas iki 850 litų; 209,2 mln. litų, jei MMA didinamas iki 900 litų“, - sakoma FM Viešųjų ryšių skyriaus atsakyme DELFI.
Čia pat nurodoma, kad papildomos valstybės biudžeto lėšos būtų skirtos valstybiniame sektoriuje dirbančiųjų atlyginimams bei kitoms išmokoms (dažniausiai, asmenų draudimui valstybės lėšomis), susijusioms su MMA, kaip kad vienam iš tėvų, auginančiam vaiką iki 3 metų; dvasininkams ir vienuolyne dirbantiems vienuoliams; nemokamą antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų atlyginimams; būtinųjų karinių mokymų dalyvių socialinio draudimo įmokoms ir pan.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakyme apie MMA didinimą kalbama, kad ekonominio nuosmukio metu apie MMA didinimą turi būti kalbama atsargiai, nes jeigu įmonės neišgalės išlaikyti darbo vietų, šalyje gali išaugti nedarbas.
„Pažymėtina, kad iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansuojamose įstaigose dalis kultūros ir meno, socialinių ir kitų darbuotojų gauna darbo užmokestį nedaug didesnį nei minimalusis darbo užmokestis. Pvz., kultūros ir meno specialisto su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu tarnybinis atlyginimas gali sudaryti 841 litų, socialinio darbuotojo su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu tarnybinis atlyginimas gali sudaryti 866 litų, švietimo ir mokslo, kultūros ir meno, sveikatos priežiūros bei socialinių įstaigų kitų darbuotojų specialistų (buhalterių, informacinių technologijų specialistų) tarnybinis atlyginimas – 800 litų. Padidinus vien tik MMA, darbo užmokesčio skirtumas tarp darbuotojų, gaunančių MMA, ir kvalifikuotų darbuotojų dar labiau sumažėtų arba jo neliktų“, - sakoma laiške.
Vyriausybė šiuo metu siūlo MMA nuo kitų metų liepos didinti iki 850 litų, profesinės sąjungos tai vadina pasityčiojimu.
