aA
Praėjusią savaitę pasklidusi žinia, kad Baltijos šalyje jungiasi DNB ir „Nordea“ bankai ir steigia naują banką Baltijos šalims, neša ir dar vieną naujieną. Sėkmingai įvykus susijungimui Lietuvoje neliktų dar vieno veikiančio banko.
Inga Skisaker ir Mats Wermelinas
© Bendrovės archyvas

Kaip jau skelbė DNB ir „Nordea“ bankų atstovai, naujasis bankas bus registruojamas Estijoje, o Lietuvoje ir Latvijoje veiktų šio banko filialas. Taip pat skelbiama, kad bankas gaus naują pavadinimą – taigi, Skandinavijoje žinomų DNB ir „Nordea“ vardų Lietuvoje neliks. Po naujienos paskelbimo bankų atstovai spaudos konferencijoje aiškino, kad banko registracijai Estija pasirinkta pasikonsultavus su ekspertais dėl mokestinės, administracinės, teisinės aplinkos.

Šiuo metu Lietuvoje DNB veikia kaip bankas, o „Nordea“ - užsienio banko filialas. Susikūrus naujam bankui ir veikiančiam jam Lietuvoje kaip filialui šalis liktų dar be vieno komercinio banko.

Lietuvos banko duomenimis be DNB šalyje veikia dar penki bankai: SEB, „Citadelė“, Šiaulių bankas, „Swedbank“ ir Medicinos bankas.

Įspėjo prieš ketverius metus

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas teigia, kad bankų DNB ir „Nordea“ sprendimas susijungti nenustebino.

„Tai, kad bankai priėmė pasitraukimo iš Baltijos šalių sprendimą, tikriausiai nėra vien Lietuvos bėda, bet mes turbūt daugiausiai prisidėjome, nes mūsų rinka didžiausia, o reguliavimas, kaip yra ne kartą paminėta, yra per didelis ir nepatrauklus“, – komentavo asociacijos prezidentas.

Kaip vieną iš pavyzdžių S. Kropas paminėjo didelį indėlių draudimo mokestį.

„Taip pat ypatingai neigiamai vertinamas administracinis reguliavimas Mokėjimo paslaugų krepšelio“, – pridėjo jis.

Pasak Lietuvos bankų asociacijos prezidento, apie galimybę, kad komerciniai bankai gali svarstyti pasitraukimą iš Lietuvos, jis buvo kalbėjęs jau prieš ketverius metus.

„Ir aiškinome ministrui, ką mes galime prarasti dėl mūsų tokio trumparegiško požiūrio, kad turime daugiausiai sureguliuoti, kovoti su bankais. Tai dabar tos kovos rezultatas yra tas, kad pasitraukia vienas didelis bankas. Čia prarandame ir mokesčius, ir darbuotojus, ir visą naudą, ką duoda šios investicijos. Tai estai dabar pritrauks didelį kiekį investicijų“, – kalbėjo pašnekovas.

S. Kropas taip pat pabrėžė, kad DNB ir „Nordea“ bankų sprendimas yra tik dar vienas įspėjamasis signalas bankus prižiūrinčioms institucijoms: „Ir kiek aš žinau, bankų akcininkų nepalankų požiūrį, tai dar gali būti ir ne pabaiga, jei mes atitinkamai neatkreipsime dėmesio“.

Stasys Kropas
Stasys Kropas
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Prarandame du skandinaviškus prekės ženklus: vieną norvegišką, kitą švedišką. Ir gausime vieną estišką.

Tos paslaugos, kurias galėjo teikti tie bankai, buvo globalesnės, konkurencingesnės. Vietiniu mastu, vietinių paslaugų teikime galbūt naujas bankas ir turės konkurencinio pranašumo, bet abejoju, ar bankas galės ir toliau naudotis „Nordea“ ir DNB paslaugomis ir įdirbiu, nes šie bankai patys yra konkurentai: nei vienas, nei kitas neperduos „know-how“ ir konkurencinių sprendimų. Turbūt tai ir yra didžiausias mūsų praradimas“, – svarstė pašnekovas.

Poveikis bus

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė teigė, kad išankstinis Lietuvos banko vertinimas rodo, kad įtaka Lietuvos bankininkystės konkurencijos aplinkoje susijungus DNB ir „Nordea“ ir įsteigus naują banką Estijoje, neišvengiamai bus.

„Mat šiuo metu Lietuvoje kai kuriuose bankinių paslaugų sektoriuose didžiausią rinkos dalį užima du žaidėjai (SEB ir „Swedbank“ - red.), kurie savo rinkos dalimi yra atitrūkę nuo kitų bankų. Įvykus šiam sandoriui, atotrūkis tarp dviejų didžiausių ir toliau besirikiuojančių mažesnių rinkos dalyvių sumažėtų, o kai kuriuose rinkos segmentuose naujasis dalyvis taptų lyderiu“, - komentavo Lietuvos banko atstovė.

Pasak jos, jei naujai įsteigtam bankui pavyktų įgyvendinti savo tikslą – sukurti stiprų ir pirmaujantį banką Baltijos šalyse – jis taptu toks pat didelis ir įtakingas žaidėjas, galintis daryti konkurencinį spaudimą kitiems bankams.

„Šį potencialų sandorį vertinsime labai atidžiai ir detaliai išanalizavę teiksime savo išvadas. Reorganizacijos atveju, kai jungiasi keletas kredito įstaigų, Lietuvos bankas yra įpareigotas vertinti sisteminės rizikos pokytį ir, atsižvelgdamas į tai, duoti leidimą susijungimui arba ne.

Sisteminės rizikos lygio vertinimo kriterijai apima bankų turimą turtą, paskolas ir indėlius. Šie rodikliai vertinami ir per jų pokyčio prizmę, ir per tai, kokia rinkos dalis po susijungimo teks keturiems didžiausiems bankams. Sandorio poveikį konkurencinei aplinkai vertins Konkurencijos taryba“, - kalbėjo R. Bagdonienė.

Milžino gimimas: vietoj Lietuvos pasirinko Estiją
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pasiteiravus, koks skirtumas tarp finansinių paslaugų teikėjo, kuris Lietuvoje registruotas kaip bankas ar užsienio banko filialas, Lietuvos banko atstovė teigė, kad skirtumų nėra: „Lietuvoje veikiantys didesnieji užsienio bankų filialai („Nordea“, „Danske Bank“) iš esmės teikia tokias pačias paslaugas klientams kaip ir kiti bankai. Aišku, tam tikrais atvejais teikiamos paslaugos priklauso nuo verslo sprendimų ir strategijos. Pavyzdžiui, šiemet „Danske Bank“ Lietuvos filialas nusprendė atsisakyti mažmeninės bankininkystės verslo“.

Į klausimą, ar Lietuva praras dalį mokesčių iš Lietuvos pasitraukus DNB ir „Nordea“, o jų vietoj atsiradus Estijoje registruotam naujam bankui, R. Bagdonienė teigė, kad užsienio bankų filialai moka mažesnį mokestį Lietuvos bankui už priežiūrą.

„Taip pat filialų mažesni mokesčiai už bankų pertvarkymo institucijos išlaikymą. Be to, filialai neturi mokėti periodinių ex ante įmokų į bankų pertvarkymo fondą“, - vardijo ji.

Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenis, DNB bankas patenka į daugiausia mokesčių sumokančių įmonių šimtuką.

Šių metų pirmąjį pusmetį DNB bankui teko 74 vieta. Per pusmetį bankas sumokėjo 4,25 mln. eurų mokesčių. „Nordea“ bankui teko 100-oji vieta – 3,234 mln. eurų mokesčių.

Praėjusią savaitę dėl bankų susijungimo vykusioje spaudos konferencijoje buvo paminėta, kad naujasis bankas leis vykdyti sinergiją tam tikrose veiklose, pavyzdžiui, IT sprendimuose. Jungiantis dviems bendrovėms, tikėtina, kad mažės darbuotojų skaičius, o tokiu atveju ir sumokami mokesčiai Sodrai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Jakeliūnas norėtų išgirsti Grybauskaitės poziciją dėl skolinimosi per krizę (91)

2009 metų ekonominės krizės priežastis analizuojančio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto...

STT: savivaldybes remiantys verslininkai laimi viešuosius pirkimus

Savivaldybes remiančios įmonės laimi jų skelbiamus viešuosius pirkimus, trečiadienį paskelbė...

Suformuota Lietuvoje veiklą pradedančios „Vilnius factoring company“ vadovų komanda

Lietuvos finansų rinkos įmonė „ Vilnius factoring company“ pranešė suformavusi vadovų...

Laikinai neveiks dalis „Luminor“ paslaugų (6)

Naktį iš lapkričio 21 d. į lapkričio 22 d. bankas „Luminor“ atliks techninius darbus.

Kubilius krizės tyrime: gyvenome laisvo kritimo be parašiuto sąlygomis (199)

Konservatorius Andrius Kubilius prisimena, kad jam pradėjus vadovauti Vyriausybei, Lietuva gyveno...

Top naujienos

Indrė Makaraitytė. Kai blaivus protas išeiginėje, ateina Puidokas (137)

Pernai užregistruotas 8181 asmuo, nukentėjęs nuo smurto artimoje aplinkoje. 80 proc. iš šių...

Pramogos Vokietijoje pigesnės nei Lietuvoje: akys raibo nuo pasiūlymų (18)

Vieną negražią dieną, tingiai beieškodamas pigesnių savaitgalinių kelionių idėjų, aptikau...

Bičiuliai, draugai ir gerbėjai atsisveikina su netikėtai mirusiu teatro genijumi Eimuntu Nekrošiumi (3)

Žinia, kad lapkričio 20-ąją anapilin iškeliavo vienas garsiausių Lietuvos teatro režisierių...

Vilniuje jau kyla Kalėdų eglė: ji bus įspūdinga, bet savivaldybė kortų vis dar neatskleidžia (2)

Vilniuje , Katedros aikštėje, jau nuo lapkričio 17 d. kyla laukiamiausia šalies kalėdinė eglė....

Po incidento mokykloje įspėja visus tėvus: noras apsaugoti vaikus gali prišaukti rimtų nemalonumų (45)

Prieš savaitę vienoje Vilniaus mokyklų buvo pripurkšta ašarinių dujų, dėl to medikų pagalbos...

Patį Sabą apstumdydavęs krepšinio vilkas „Žalgirį“ įvertino iš CSKA pozicijų specialiai Krepšinis.lt iš Maskvos (1)

Maskvos CSKA treniruočių metu Darrylą Middletoną nesunku supainioti su keliasdešimčia metų...

Baugi tikrovė: tėra vos 5 šalys, kuriose dar liko laukinės gamtos (9)

Mūsų planeta kadaise buvo pilna nepaliestos laukinės gamtos, tačiau po intensyvios pramonės...

Draudikai įspėja: jei valstybė nenori mokėti įmokų, mokės žalas (16)

Seime šiuo metu svarstomas įstatymo projektas, kuris panaikintų valstybės ar savivaldybės turto...

Pietų pertrauka naujutėlaitėje Senamiesčio vietoje: tikėjausi, kad pietų meniu bus brangesnis (16)

Šiandien noriu papasakoti apie vietą, kuri savo duris lankytojams atvėrė palyginti neseniai. O man...

Sinoptikai perspėja: sulauksime plikledžio ir sniego (11)

Artimiausiomis dienomis didesnių orų permainų nesulauksime, dienomis spustelės kelių laipsnių...