Azartinių lošimų rinkoje pulsuoja milžiniški pinigai – vien 2017 metais bendrosios gautos pajamos sudarė virš 138 mln. eurų. Tačiau situacija paradoksali, nes šios jautrios srities priežiūros funkcijas turinčią vykdyti Lošimų priežiūros tarnybą gyventojai mato kaip vieną labiausia korumpuotų institucijų. Tiesa, lošimų verslas – taip pat nešventas.
Lošimas
© Shutterstock

Pavyzdžiui, DELFI jau rašė, kad nors azartinių lošimų įstatymu lošimų reklama internete griežtai ribojama, kai kuriuose portaluose vis tiek mirga raginimai lošti. Pasirodo, užtikrinti įstatymo laikymąsi ne taip paprasta, o vos vienas piktnaudžiavimo atvejis gali būti tiriamas net du mėnesius ar daugiau.

Akivaizdu, kad ši jautri sritis, generuojanti milijonus pajamų ir daliai žmonių sukelianti priklausomybę, turi būti tinkamai reguliuojama. Tačiau Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija, vienijanti lošimų verslus, ir Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) kol kas tik kaltina viena kitą, o reikiamo pokyčio nėra.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) 2018 m. vasarį pateikusi antikorupcinio vertinimo išvadą dėl teisės aktų, reglamentuojančių azartinių lošimų ir loterijų licencijavimą ir priežiūros, pažymėjo, kad lošimų veikla gali daryti neigiamą įtaką žmonių socialinei ir ekonominei gerovei, todėl itin svarbu aiškiai reglamentuoti azartinių lošimų ir loterijų priežiūros klausimus.

Tačiau tarnyba taip pat pažymi, kad po STT inicijuoto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“, kurio metu buvo atlikta tikslinių grupių apklausa, paaiškėjo, kad 23 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų Priežiūros tarnybą nurodė tarp labiausia korumpuotų institucijų Lietuvoje.

Daug priekaištų tarnybai žeria ir Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija. Vis dėlto daugiausia ją glumina 2012 m. įvykusi reorganizacija, kai buvo panaikinta lošimų priežiūros komisija ir sritis perduota į vieno asmens rankas.

Lošimų verslus glumina reorganizacija

Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos prezidentas Olegas Smirnovas, komentuodamas visuomenės įvertinimą, teigė, kad, ko gero, korupcijos sąvoka Lietuvoje labiausia linksniuojama, kai prižiūrinčios ir kontroliuojančios funkcijos priskiriamos vienasmeniams valdymo organams.

Milijonus eurų generuojančioje lošimų rinkoje – pokyčių ilgesys
© DELFI

„Ši, iš pažiūros ydinga situacija susiklostė ir azartinių lošimų sektorių kontroliuojančioje ir prižiūrinčiose institucijoje, kuomet 2012 m. kovo mėn. įvykus reorganizacijai, t. y. panaikinus Valstybinę lošimų priežiūros komisiją (VLPK), kurią sudarė šeši nariai, renkami LR Prezidento, Seimo pirmininko ir ministro pirmininko.

Tiek šio verslo atstovai, tiek tuo metu valdžioje buvę Seimo ir Vyriausybės nariai, anuomet paklausti, kodėl buvo panaikinta komisija ir įsteigta tarnyba, kuriai vadovauja vienas asmuo, negalėjo paaiškinti šios reorganizacijos realaus tikslo bei pagrindo esmės, išskyrus vieno tikslo sutaupyti lėšas.

Per ilgą, jau dešimtmetį trunkančią darbo praktiką šioje specifinėje ūkinėje veikloje, teko ne kartą iš kitų organizatorių išgirsti, jog reorganizavus VLPK į Lošimų priežiūros tarnybą bei pakeitus kolegialų šešių asmenų balsų daugumos priimamų sprendimų valdymo organą į vienasmenį vadovą – direktorių, korupcijos rizika pradėjo didėti“, – sakė jis.

Jis pateikė porą konkrečių pavyzdžių, kurie, anot jo, parodo, jog Lošimų priežiūros tarnyba ne visas lošimus organizuojančias bendroves traktuoja vienodai. Pavyzdžiui, kad „Baltic Bet“ buvo išduotas sutikimas vienu adresu toje pačioje patalpoje, turinčioje tapatų patalpų unikalų numerį, steigti keturis lažybų punktus, nors iš tikrųjų tik viename iš jų yra vykdoma reali su lažybų organizavimu susijusi veikla.

Asociacija įtaria, kad minėtas organizatorius tokiu būdu, t. y. sukuriant imitacinį vykdomos veiklos modelį, siekė išvengti įstatyme nustatyto reikalavimo turėti įsteigus ne mažiau kaip 20 lažybų paslaugas lošėjams teikiančių lažybų punktų, kuris yra privalomas norint gauti leidimą organizuoti nuotolinius lošimus Lietuvoje.

Tačiau pati tarnyba su šiais pavyzdžiais kategoriškai nesutinka ir teigia, kad visas bendroves traktuoja vienodai.

Milijonus eurų generuojančioje lošimų rinkoje – pokyčių ilgesys
© Shutterstock nuotr.

„Priežiūros tarnyba, priimdama sprendimus, visuomet išimtinai vadovaujasi ir vadovausis tik teisės aktais ir juose jai suteiktais įgaliojimais. Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos minimu atveju dėl ,,Baltic Bet“ Priežiūros tarnyba neturėjo jokio teisinio pagrindo neišduoti šiai bendrovei leidimų steigti lažybų punktus, kadangi jie atitiko visus teisės aktuose keliamus reikalavimus lažybų punktų patalpoms“, – komentavo LPT direktorius Virginijus Daukšys.

Tarnyba: į kovą tarp konkuruojančių bendrovių įtraukiami ir mes

Giliantis į šios jautrios srities problemas, matyti, kad tiek lošimų verslas, tiek jį prižiūrinti tarnyba svaidosi kaltinimais. Tuo metu reklamos, raginančios lošti, toliau sukasi internete, o nepakankamo reguliavimo spragos lenda viena po kitos

„Pastebėtina, kad nepasitenkinimas Priežiūros tarnybos veikla iš asociacijos pastebimas nuolatos, kuomet Seime yra svarstomi azartinių lošimų įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama griežtinti azartinių lošimų reguliavimą ir didinti lošėjų apsaugą.

Su panašaus pobūdžio pasipriešinimu ir nepasitenkinimu Priežiūros tarnybos veikla teko susidurti ir prieš metus, kuomet Azartinių lošimų įstatyme buvo įtvirtinta asmens teisė pateikti prašymą neleisti lošti. Tuo metu asociacijos užsakymu buvo išleista visuomenėje skambių atgarsių sulaukusi Kauno technologijų universiteto parengta studija „Socialinio ir ekonominio lošimų rinkos poveikio Lietuvoje studija“.

LPT nuomone, tokį asociacijos elgesį lemia ir tai, kad tarp lošimus organizuojančių bendrovių nuolatos vyksta konkurencinė kova, į kurią, neretai įtraukiama ir Priežiūros tarnyba, ir nenoras prisitaikyti prie besikeičiančio reglamentavimo, pavyzdžiui, draudimo įleisti asmenis pateikusius prašymus neleisti lošti, automatų sujungimo į bendrą sistemą, lošimų organizavimo vietų filmavimo ir kitus su lošėjų apsauga susijusius pakeitimus.

Susipažino su STT tyrimu

Paklaustas, kaip pats vertina tokią neigiamą visuomenės nuomonę dėl Lošimų priežiūros tarnybos veiklos, direktorius atsakė, kad tai nenuostabu, nes azartinių lošimų rinka Lietuvoje yra pakankamai nauja. Pažymėtina, kad lošimai Lietuvoje legalizuoti nuo 2001 metų, kai buvo priimtas Azartinių lošimų įstatymas.

„Vertinant šios rinkos specifiškumą, tai, kad šią rinką sudaro siauras subjektų ratas, vykdantis specifinę veiklą, natūralu, kad ši sritis kelia nemenką visuomenės susidomėjimą ir neretai vertinama subjektyviai, nes azartiniai lošimai gali būti ne tik pramoga, tačiau ir sukelti neigiamų pasekmių, t. y. priklausomybę“, – sakė jis.

Jis teigė susipažinęs ir su 2018 m. STT atliktu tyrimu.

„Pastebėtina, kad Priežiūros tarnyba, pagal kompetenciją rengdama ūkio subjektų priežiūrą reguliuojančių teisės aktų projektus taip pat atlieka antikorupcinį teisės aktų projektų vertinimą, todėl, pateiktos įžvalgos padės ne tik šiuo atveju tobulinant Azartinių lošimų ir didžiųjų loterijų organizatorių patikrinimo taisykles bei teikiant siūlymus kitoms institucijoms dėl jų kompetencijai priskirtų teisės aktų, bet ir ateityje rengiant kitų teisės aktų projektus“, – teigė Virginijus Daukšys.

Žada ilgai lauktus pokyčius

Tuo metu Finansų ministerija, kuriai pavaldi Lošimų priežiūros tarnyba, nesistebi tokia neigiama visuomenės nuomone, kad Lošimų priežiūros tarnyba yra viena iš labiausia korumpuotų Lietuvoje. Jos manymu, tarnyba užtikrina reikiamą priežiūros lygį.

„Tokį visuomenės nuomonės formavimąsi lemia azartinių lošimų rinkos specifika. Nors azartiniai lošimai laikomi pramoga, tačiau šios pramogos pagrindinis požymis susijęs su rizika netekti lošimui įmokėtos pinigų sumos.

Milijonus eurų generuojančioje lošimų rinkoje – pokyčių ilgesys
© DELFI / Valdas Kopūstas

Taip pat, legalizavus šią veiklą Lietuvoje, ilgainiui visuomenė suprato, kad ši pramoga gali sukelti priklausomybę, kurios atsiradimas lemia asmeninių, o neretai ir artimųjų lėšų praradimą. Būtent dažnas neigiamas azartinių lošimų veiklos vertinimas visuomenėje lemia ir šią veiklą prižiūrinčios institucijos nevienareikšmį vertinimą“, – sakė Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorius Sigitas Mitkus.

Jis teigė, kad pastaraisiais metais, siekiant apsaugoti lošėjų ir visuomenės interesus, Seimas priėmė visą paketą Azartinių lošimų įstatymo pakeitimų, susijusių su galimybe pateikti prašymą neleisti lošti, privalomu vaizdo filmavimu lošimų organizavimo vietose, lošimo automatų sujungimu į bendrą sistemą ir kt. Šie pakeitimai, anot jo, suteiks Lošimų priežiūros tarnybai daugiau priemonių, užtikrinsiančių tinkamą azartinių lošimų rinkos reguliavimą ir sklandesnę rinkos priežiūrą.

Tačiau pakeitimų bus dar daugiau. Sigitas Mitkus pasakojo, kad be šių pakeitimų, susijusių su lošėjų apsauga, planuojama teikti ir kitus siūlymus dėl lošimų organizavimo ir jų priežiūros tobulinimo, tačiau dar nedetalizavo, kokie jie bus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Seimas leidžiasi į diskusijas, ar uždausti azartinių lošimų reklamą (2)

Seimas svarstys, ar nuo 2019 metų uždrausti azartinių lošimų reklamą. Reklama nebūtų laikoma...

Palangos verslininkai skundžiasi dar neprasidėjus sezonui (61)

Nors vasara dar neprasidėjo, tačiau Palangoje veikiantys verslininkai jau pradėjo skųstis...

Prekybos karas: Rusijos atsakomosios priemonės JAV muitams gali viršyti 0,5 trln. dolerių (8)

Rusija informavo Pasaulio prekybos organizaciją ( PPO ), jog atsakomųjų priemonių JAV muitams...

„MG Baltic“ pelnas pernai smuko, Mockui išmokėjo 8 mln. eurų dividendų (15)

Teisėsaugos įtarimų sulaukusi Dariaus Mockaus kontroliuojama viena didžiausių Lietuvoje gamybos,...

Verslininkas nuo antstolių sugebėjo paslėpti įspūdingos vertės įrenginį (2)

212 tūkstančiai eurų – tiek antstoliai areštavo turto iš vieno verslininko įmonės už...

Top naujienos

Seimo lenkai reikalauja uždrausti abortus: kam dar nesudrebės ranka (27)

Didžiausių Seimo frakcijų – tiek pozicijoje, tiek opozicijoje – vadovai nepalaiko siūlymo...

Teodoras Medaiskis. Iš pensijų fondų ir „Sodros“ du procentus atims. O kam atiduos? (53)

Bene labiausiai ir ilgiausiai valstiečių garsinama priežastis, kodėl reikalinga pensijų reforma...

Artėjant vasariškam savaitgaliui – įspėjimas ketinantiems keliauti į pajūrį (47)

Visą savaitę Lietuvos nepaliekantys niūrūs orai ir iš dangaus retkarčiais prapliumpantis...

Gyvai / Intriguojantis LKL ketvirtfinalio mūšis: „Šiauliai“ – „Lietkabelis“ tiesioginė rungtynių transliacija (1)

Įsibėgėjusiame „Betsafe–LKL“ ketvirtfinalio etape – lemiamų kovų metas: serijoje iki...

Įtampa neatslūgsta: prieš viršūnių susitikimą Šiaurės Korėja kelia reikalavimus (4)

Šiaurės Korėjos žiniasklaida sugriežtino savo retoriką Pietų Korėjos ir jos bendrų karinių...

„Betsafe-LKL“ čempionato ketvirtfinalio rungtynės: „Pieno žvaigždės“ - „Neptūnas“ (1)

„Betsafe-LKL“ čempionato ketvirtfinalio rungtynės: „Pieno žvaigždės“ - „Neptūnas“....

Skęstantis automobilis: kaip iš jo išsigelbėti

Nesuvaldžius automobilio galima nulėkti tiesiai į vandens telkinį. Gelbėtojai sako, kad tokiems...

Iš šeimos namų liko tik degėsių krūva ir neviltis: prašo gyventojų pagalbos (12)

Gegužės 20 d. vakare Juodupės miestelio Palangos gatvėje kilęs pražūtingas gaisras...

Policija prašo padėti surasti iš namų pabėgusius 5 paauglius (52)

Gegužės 21 d. Prienuose iš namų pabėgo penki paaugliai. Berniukai iš namų bėga ne pirmą...

Palangos verslininkai skundžiasi dar neprasidėjus sezonui (61)

Nors vasara dar neprasidėjo, tačiau Palangoje veikiantys verslininkai jau pradėjo skųstis...