Todėl amnestija buvo pratęsta iki šių metų balandžio. Legalizuojantys užsienio bankuose laikomus savo pinigus italai moka baudą, siekiančią vos 5 proc. deklaruojamos sumos (tiesa, vėliau ji augs).
Tad nieko nuostabaus, kad atsirado daugybė žmonių, norinčių legalizuoti savo lėšas, iki tol laikytas užsienio (daugiausia Šveicarijos) bankuose. Maža to, mokant baudą, nereikia netgi pranešti apie uždirbtų pinigų kilmę.
O Italijos centrinis bankas tikisi dar daugiau: jo skaičiavimais, italai užsienio bankuose vis dar tebelaiko ne mažiau kaip 500 mlrd. nedeklaruotų eurų.
Tiesa, ekonomistai kritikuoja tokius valdžios žingsnius, nes pinigai ir toliau negrįžta „dirbti“ į šalį. Be to, nebe pirma finansinė amnestija pykdo Italiją su Šveicarija, mat pastaroji tokias akcijas laiko netiesioginiu spaudimu jai, kaip „pasauliniam seifui“.
Pavyzdys iš anapus Atlanto
Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė pernai rudenį ėmė grasinti baudžiamąja atsakomybe tiems savo piliečiams, kurie uždirbtas lėšas, nesumokėję mokesčių, laiko bankuose, įsikūrusiuose lengvatinio apmokestinimo zonose.
O tokių zonų yra bent septyniasdešimtyje šalių.
Prieš pat spalio 15-ąją (tai terminas, iki kurio Jungtinėse Valstijoje pateikiamos finansų deklaracijos) Amerikoje kilo tikras bumas – daugybė piliečių pareiškė norą deklaruoti ne tėvynėje laikomas lėšas. Finansų organai jau spėjo apskaičiuoti: baudų suma turėtų siekti mažiausiai keletą milijardų dolerių.
Maža to, Amerikos vyriausybė rimtai „prispaudė“ vieną didžiausių Šveicarijos bankų UBS, ir šis sutiko ne tik sumokėti beveik milijardinę baudą, bet ir atskleisti tuos savo indėlininkus, kuriems padėjo pagal pilkąsias schemas nemokėti mokesčių. Manoma, kad toji nesumokėta suma turėtų siekti bent 20 mlrd. dolerių. Dėl tokių pinigų galima susikibti ir su vienu didžiausių finansų milžinų.
Lietuvoje šešėlinė ekonomika primiršta
Ar atkreipėte dėmesį, kad Lietuvoje apie šešėlinę ekonomiką kalbama vis mažiau... O juk ten sukasi apie ketvirtadalį viso mūsų BVP (apie 25–30 mlrd. litų). Mūsų kalbintas finansų ekspertas Petras Navikas mano, kad Lietuvoje šešėlinė ekonomika net skatinama – prisidengiant mokesčių didinimo skraiste. Juk nuolat girdime: spaudžia nepakeliami mokesčiai, įmonės bankrutuoja... O juk padidinti tik PVM ir akcizai, kuriuos iš esmės moka gyventojai, o ne verslininkai.
Pinigai „vokeliams“, pasak P. Naviko, atsiranda, kai apskaitoje neužfiksuojamos grynaisiais pinigais už parduotą produkciją ar suteiktas paslaugas gautos pajamos, kai grynaisiais mokama už neatliktas paslaugas, kurių gavėjas dalį gautų pajamų grąžina mokėtojui, ir kitokiais pajamų slėpimo būdais. Taigi dalis pajamų nuslepiama, o išlaidos šioms pajamoms gauti apskaitoje parodomos visos. Taip netgi apskaitoje fiksuojamas fiktyvus nuostolis ir sukuriama nukentėjusiojo nuo mokesčių ar krizės regimybė.
Be to, pastaruoju metu net pensininkai parduotuvėse atsiskaito bankų kortelėmis, o daugelis mūsų verslininkų vis dar moka grynaisiais... Juk šešėliniai pinigai – tai ne tik nesurenkami mokesčiai, bet ir bloginamos konkurencinės sąlygos sąžiningiems verslininkams. O kur dar kontrabanda ar apskritai nelegalus verslas? Ten visi milijonai yra šešėliniai.
Finansinių amnestijų nebus?
P. Navikas prisimena „lemtingą“ epizodą: 1994–1995 metais dirbdamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI), jis pastebėjo, kad įmonės nemažai lėšų laiko ne šalies, o užsienio bankuose. Tuomet lėšos buvo uždirbtos iš esmės už eksportuotą metalą, medieną ir kitas prekes. Jau tada skaičiuota, kad Lietuvos piliečiai užsienio bankuose laiko apie 2 mlrd. dolerių. Patikrinus buvo nustatyta, kad Vilniaus mokesčių inspekcija padarė klaidą neapmokestinusi šių pajamų.
Tuomet P. Navikas paprašė suorganizuoti susitikimą su verslininkais, kurie laiko neapmokestintas pajamas užsienio bankuose, kad sužinotų jų nuomonę, kaip būtų galima padėti verslo žmonėms tas užsienio bankuose laikomas lėšas legalizuoti ir, aišku, investuoti į šalies ekonomiką. Mat, kaip dabar prisimena finansų ekspertas (tuomet – dar ir mokesčių rinkėjas), norėjosi surasti abiem šalims priimtiną sprendimą: galbūt apmokestinti šias pajamas mažesniu (5–10 procentų) tarifu, jeigu jos investuojamos į gamybą ir kitas ūkio šakas, o jeigu naudojamos tik vartojimui – 20 procentų.
Tačiau P. Navikas buvo išprašytas iš VMI viršininko pareigų, o jį pakeitę asmenys minėta problema nesidomėjo. Taip Lietuvoje ir nebuvo įvykdyta nė viena finansinė amnestija, o minėti neapmokestinti milijonai ar net milijardai (beje, kiek jų dar atsidūrė užsienio bankuose per pastaruosius 15 metų?), pasak pašnekovo, įvairiais „dovanojimo aktais“, per lengvatinėse zonose įsikūrusias įmones bei kitais įmantriais būdais (taip išvengiant apmokestinimo ar kaip įmanoma labiau jį sumažinant) jau atkeliavo į Lietuvą.
Ir šios problemos neišsprendė net pajamų ir turto deklaravimas. Jau 14 metų pajamas ir turtą deklaruoja visi potencialūs jų slėpėjai, bet iš to valstybei nėra jokios naudos. Maža to, deklaravimo organizavimo išlaidos yra didesnės už papildomai surinktus mokesčius. Taigi, kaip teigia P. Navikas, milijonų ir milijardų legalizavimo problema ir toliau išlieka aktuali. Tik kuri Vyriausybė tam ryšis?..