Kaip „Delfi“ sakė už abu Vyriausybės „Ateities ekonomikos DNR“ plane patvirtintus projektus atsakingos viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė, toks rodiklis nebuvo pasirinktas atsitiktinai.

Ji pastebėjo, kad Europos Komisijos komunikate, kuriame pateikiamas apibendrintas verslumo įgūdžių mokymų poveikio tyrimų rezultatų įvertinimas, nurodoma, kad investavimas į verslumo ugdymą yra viena iš didžiausių investicijų grąžų.

„Iš tyrimų matyti, kad 15–20 proc. studentų, kurie dalyvauja mažųjų bendrovių programoje vidurinėje mokykloje, vėliau kurs savo bendrovę. Šis skaičius yra maždaug tris–penkis kartus didesnis nei visų gyventojų procentinė dalis.

Taip pat yra pažymima, kad be tiesioginio (daugiau naujų verslų) poveikio, pasireiškia ir kiti teigiami efektai, kurie prisideda prie moksleivių, kurie vėliau pasirenka samdomą darbą, geresnių darbo gebėjimų (darbo efektyvumo) ir didina įsidarbinimo galimybes (trumpiau būna bedarbiais).

Nepriklausomai nuo to, ar jaunuoliai ieškos galimybių kurti verslo ar socialinio verslo įmones, ar ne, tie iš jų, kurie mokėsi verslumo, gauna verslo žinių ir įgyja pagrindinių įgūdžių bei suformuoja nuostatas – tampa kūrybingi, iniciatyvūs, išmoksta dirbti komandoje, supranta riziką ir turi atsakomybės jausmą. Tai yra verslumo dvasia, kuri padeda verslininkams verslo idėjas paversti veiksmais, taip pat gerokai padidina įsidarbinimo galimybes“, – kalbėjo D. Kleponė.

Daina Kleponė

„Eurostat“ duomenimis, 2017–2019 metais Lietuvoje nuosavą verslą turėjo 3,3 proc. 15–29 metų amžiaus asmenų (angl. self-employed). ES vidurkis tuo metu buvo 2,9 proc.

„Vadovaujantis EK komunikato informacija apie tai, kad 15–20 proc. verslumo įgūdžių mokymus baigusių jaunų žmonių įsteigia savo verslus, o šiuo metu šis rodiklis Lietuvoje siekia apie 3,3 proc., tai mokymų poveikis Lietuvos atveju sieks 12,7–16,7 proc.

Tokiu būdu, rengiant DNR plano veiksmo ekonominio socialinio poveikio analizę, buvo nuspręsta, kad skaičiavimuose yra pagrįsta naudoti 15 proc. tiesioginį poveikį. Todėl manome, kad realu tikėtis, jog 3 tūkst. moksleivių, dalyvavusių verslumo įgūdžių ugdymo programoje, iki 2030 metų įkurs apie 450 verslų“, – sakė D. Kleponė.

Kaip rašoma Finansų ministerijoje rengiamo ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui plano priede, planuojama intervencija bus sprendžiama jaunimo verslumo įgūdžių stokos problema, didžiausią dėmesį skiriant tikėjimo savo galia veikti stiprinimui ir praktinės verslo kūrimo ir valdymo procesų patirties mokykloje suteikimui, tokiu būdu ugdant kertinius mokinių verslumo įgūdžius per novatoriškus, praktine patirtimi grindžiamus mokymosi metodus.

Planuojama, kad programos veiklose dalyvaus 3 tūkst. mokinių, bus apmokyta 50 mokytojų.

Moksleivių praktinių verslumo įgūdžių ugdymo programų įgyvendinimui numatyta skirti 948 tūkst. eurų, o projekto administravimui – 52 013 eurų. Iš viso: 1 mln. eurų.

„Projekto įgyvendinimo pradžia ir numatomos veiklos ugdymo įstaigose prasidės tik pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, kurių startas (įskaitant pirkimo dokumentų rengimą) numatytas šių metų rugsėjį. Įvertinus viešųjų pirkimų specifiką, reali galima projekto įgyvendinimo pradžia – 2021 metų pradžia“, – „Delfi“ sakė D. Kleponė.

Įsteigs 6 naujus centrus

„Versli Lietuva“ taip pat atsakinga už jau patvirtintą DNR plano projektą „Bendradarbystės centrų „Spiečius“ plėtra ir tikslinių verslo kompetencijų ugdymas“, kuriam iš viso skiriama 3,7 mln. eurų.

„Lietuvoje išlieka proporcingai didelė verslų dalis, kuri patenka į „necessity driven“ (verslų „iš poreikio“) verslų kategoriją ir gerokai mažesnė „opportunity driven“(“galimybių” verslai) verslų dalis. Tai mažina šalies konkurencingumą, išlieka mažo produktyvumo ir žemos pridėtinės vertės verslų kūrimosi tendencijos. Įmonės neauga“, – dėstoma plano priede.

Aiškinama, kad intervencijomis bus sprendžiama tikslinių kompetencijų ugdymo, inovacijų diegimo, regioninių skirtumų mažinimo, steigiant ir plečiant bendradarbystės centrus „Spiečius“ regionuose ir paslaugų paketu prisidedant prie verslų kūrimo ir auginimo, individualizuotos, patogios pagalbos verslui kurtis ir augti užtikrinimo trūkumo problema.

Planuojama, kad bus įsteigti 6 nauji bendradarbystės centrai. Šiuo metu Lietuvoje tokių jau yra 7.

„2020 metų pirmąjį pusmetį buvo atlikta savivaldybių apklausa. Net 75 proc. apklaustųjų norėtų steigti, valdyti ar perimti „Spiečius“. Įvertinus esamų „Spiečių“ regioninį padengiamumą bei atsižvelgiant į anksčiau buvusį apskričių administracinį pasiskirstymą (kaip orientyrą), planuojama, kad 6 naujų „Spiečių“ įkūrimas padengtų likusius regionus, taip pat kai kuriais atvejais, jau esamame regione įkūrus dar vieną „Spiečių“ (pavyzdžiui, Klaipėdoje), atlieptų esamą poreikį.

Klaipėdos patirtis parodė, jog trijose didžiausiose apskrityse, kur smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skaičius bei aktyvumas potencialiai didžiausias vieno „Spiečiaus“ nepakanka, todėl jose preliminariai planuojama įsteigti po du.

„Spiečiaus“ steigimo savivaldybėse vienas iš atrankos kriterijų – savivaldybės įsipareigojimas (raštiškas susitarimas) tęstinei „Spiečiaus“ veiklai (įskaitant administravimą, paslaugų teikimą, išlaikymą) skirti savivaldybės finansavimą. Kitų veiksmo veiklų – tikslinės konsultacijos, tikslinė parama verslui (finansinė) tęstinumas po veiksmo įgyvendinimo nenumatomas.

Vertinant poveikį valstybės biudžetui ilgalaikėje perspektyvoje – pajamos į valstybės biudžetą turėtų didėti per verslo sumokamus mokesčius. Veiksmo projektams įgyvendinti planuojamos laike apibrėžtos intervencijos, kurių tęstinis įgyvendinimas nėra imperatyvus, o techninių sprendimų palaikymui ateityje bus reikalingi minimalūs biudžeto kaštai“, – rašoma dokumente.

Nauji „Spiečiai“ turėtų būti įsteigti iki 2021 metų gruodžio 31 dienos. Jų plėtrai ir akseleravimui skiriama 735 tūkst. eurų.

Planuojama, kad projekto metu 700 smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų pasinaudos kitomis priemonėmis. T. y. dalyvaus mokymuose, pasinaudos verslo diagnostikos įrankiu ir elektroninio mokymosi platforma, gaus tikslines konsultacijas, subsidijas.

Subsidijoms numatoma skirti 1.040.000 eurų, konsultacijoms – 1.513.933 eurus, el. mokymosi platformai – 225 tūkst. eurų, o viešinimui – 40 tūkst. eurų.

Teigiama, kad po visų šių priemonių jose dalyvavusių verslo subjektų apyvartos išaugs 70 proc.

Kaip žinia, Finansų ministerijos parengtame ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui plane, vadinamame „Ateities ekonomikos DNR“, iš viso numatyta 6,3 mlrd. eurų.

Naujos investicijos turėtų sudaryti 2,2 mlrd. eurų, o paspartintos jau suplanuotos investicijos – 4,1 mlrd. eurų.

Šiuo metu plane yra 15 patvirtintų projektų, tačiau kas savaitę posėdžiaujantis investicijų komitetas turėtų jų patvirtinti daugiau. Apie juos skaitykite kitose „Delfi“ publikacijose.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (125)