„Ekonomika veikia ciklais ir tokius augimo periodus, kokį turėjome pastarąjį 10 metų, pakeitė sunkmetis. Klausimas, ar valstybė, kiekvieną kartą atėjus sunkmečiui turi prievolę gelbėti verslus?
Pažiūrėjus plačiau, per 10 metų sėkmingai veikiantys verslai turėjo galimybes sukaupti rezervus, pasiruošti rizikų valdymui. Kalbant apie energetiką, priminsiu, kad dar prieš kelis metus energija nuolat pigo, buvo visos galimybės sudaryti ilgalaikius energijos pirkimo kontraktus. Jeigu tai sudaro didžiąją dalį tavo verslo savikainos, vadinasi, tai yra didžiausia rizika.
Teko kalbėti su žaliosios energetikos vystytojais, kurie sunkiai rasdavo ilgalaikį klientą, sutinkantį pasirašyti 5–10 metų kontraktą ir fiksuoti žemą kainą. Jeigu prisiimi riziką pirkti biržos kaina ir staiga ta kaina pasikeitė dramatiška, tai yra tavo prisiimta rizika. Ją buvo galima suvaldyti. Ir dabar ją galima suvaldyti iš tos pusės, kad žaliosios energetikos savikaina, statant vėjo ar saulės parką, išliko žema. Prašau, investuok į tai – turėsi ne tik išspręstą problemą, bet ir verslą, kuris ateityje bus žymiai konkurencingesnis ir žalesnis“, – sakė jis.
M. Mikuckas dėstė, kad verslai per artimiausią dešimtmetį turės transformuotis į klimatui neutralius.
„Tai du zuikiai vienu šūviu. Kad valstybė dabar turi pulti ir gelbėti – mano nuomone, tai nėra visiškai sąžininga. Ypač pažiūrėjus, kokiomis priemonėmis tai būtų daroma. Jei tai investicija į mūsų verslo konkurencingumą pasistatant daugiau žaliosios energetikos ir t. t., gal tam vyriausybė turėtų padėti – kad tai įvyktų.
Tačiau tiesiog kompensuoti dalį elektros kainos, kurią buvo galima užsifiksuoti, mano nuomone, yra valstybės biudžeto švaistymas. Ateityje bus ir kitų iššūkių. Nesinorėtų, kad mes priprastume prie to, kad kai yra geri laikai, verslininkai augina savo milijoninius verslus, viskas visiems gerai, bet tik ateina sunkmetis ir iškart girdime „valstybe, gelbėk mane“.
Jei verslas atėjus pirmiems iššūkiams susiduria su tokiomis egzistencinėmis problemomis, gal tai daug didesnė problema? Gal mes turime valstybės verslų konkurencingumo problemą? Tą problemą tik vis atidedame?“ – svarstė jis.
Sudarė ilgalaikius kontraktus
M. Mikuckas „Delfi“ sakė, kad „Vinted“, kaip ir visi kiti verslai, susiduria su daugybe įvairių iššūkių.
„Nesame saloje, kur nėra problemų. Informacinių technologijų sektoriuje atlyginimai augo geometrine progresija. Buvo aibė metų, kai jie po keliasdešimt procentų augdavo. Mums atlyginimai yra didžioji kaštų dalis. Be to, mes konkuruojame ne tik Lietuvos viduje, bet visame pasaulyje. Kai prasidėjo darbas nuotoliu, atsivėrė galimybė programuotojams dirbti bet kurioje pasaulio įmonėje. Sicilio slėnyje ar dar kur nors kitur atlyginimai yra kartais didesni nei Lietuvoje.
Tačiau mes nepuolame valstybės prašyti gelbėti, nes su Amerika negalime konkuruoti. Jei nesugebėtume su jais konkuruoti, tada anksčiau ar vėliau žlugtume. Tik laiko klausimas“, – sakė pašnekovas.
M. Mikuckas dar sakė, kad energetika – serveriai – ir pas juos sudaro nemažą kaštų dalį.
„Lygiai taip pat tą iššūkį turime, tačiau būdami apdairesni, norėdami būti klimatui neutralesni, sudarinėjame ilgalaikius kontraktus, fiksuojame kainas. Kažkiek fiksavome, kažkiek ne“, – sakė jis.
Antivalstybinė veikla
Ketvirtadienį Seime vykusiame neeiliniame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje svarstyta dėl galimų valstybės pagalbos priemonių Lietuvos pramonei, susiduriančiai su energetikos kainų krize. Ten nuskambėjo ir S. Paulausko pasiūlymas pirkti Astravo AE elektrą.
„Dar galime pamiršti tą savo įstatymą priimtą ir perkame elektrą iš baltarusių. Nes pas mus tokia situacija. Kam mes būsime reikalingi, jei viską sustabdysime. Nežinau, kur čia moralu – aš ne politikas. Šioje vietoje nei mes laidų nukarpėme, reikia tartis“, – sakė jis.
M. Mikuckas patarė geriau susitelkti ne į elektros iš terorizmą remiančio diktatoriaus pirkimą, o į inovacijas.
„Energetikos iššūkis yra ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos, viso pasaulio. Jei problemą užglaistysime ir verslas dėl to nieko nepadarys, tik pasiims subsidijas, tai jo konkurencingumas nepadidės.
Jei kaimynai privers verslą priimti inovatyvius sprendimus kaip išspręsti problemą ilgalaikėje perspektyvoje, tada jie po kelerių metų turės žymiai konkurencingesnį verslą. Tada verksime, kad verslas nekonkurencingas. Bet mes jį patys tokiu ir padarysime.
Mano nuomone, verslininkas valstybėje atlieka kritiškai svarbią funkciją. Tai yra puiku, jie tikri inovatoriai ir didžiausia pagarba už sukurtus verslus, darbo vietas. Bet stiprūs ne tie, kurie gerai gyvena, kai aplinka palanki. Verslumas pasirodo tada, kai yra tokios sudėtingos situacijos. Eiti į Seimą ir kalbėti antivalstybiniais pasisakymais yra nei verslu, nei inovatyvu. Tai mus stumia į praeitį.
Geriau pasiūlyti ką nors inovatyvaus, o ne sakyti, kad lenkai ir vokiečiai degina visokį (cituoju) šūdą, klausti kodėl mes to nedarome ir kodėl neperkame elektros iš teroristo. Man ir gėda, ir pikta. Tai yra labai didelis smūgis mums visiems. Visi prisiimame kainą, kad neperkame iš ten, bet suprantame kodėl to nedarome. Tai yra teroristo spąstai. Manau, tai kenkia verslininko įvaizdžiui. Tos citatos bus išplatintos tų valstybių propagandos mašinos. Kad va – visuomenė jau braška, nori pirkti energiją, bet kažkas neleidžia jiems“, – sakė M. Mikuckas.
