Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorė Diana Vilytė DELFI sakė, kad nuo praėjusių metų teisės aktuose yra atsiradę instrumentų, galinčių užkirsti kelią VSD laiške minimoms rizikoms, tačiau pripažino, jog jos vis dar išlieka. Ji taip pat papasakojo, ką turėtų daryti verslininkai, jei galvoja, kad vienas ar kitas konkursas yra skirtas konkrečiai įmonei.
Susitikimai „detalėms aptarti“
VSD laiške rašoma, kad „MG Baltic“ atstovai savo schemą pradėjo kurti 2008 metų gruodį ir siekė ja užtikrinti ilgalaikę pelningą veiklą savo įmonei „Mitnija“. Registrų centro duomenimis, „Mitnijos“ akcininkais yra Violeta Gureckienė ir Dariaus Mockaus valdomo koncerno „MG Baltic“ holdingas „MG Baltic Investment“.
„MG atstovus labiausiai domino didelės vertės „Lietuvos geležinkelių“ (toliau – LG) organizuojami darbų pirkimo konkursai. Siekdami sau palankių sprendimų, MG atstovai kūrė schemą: (užtušuota) darė tiesioginį spaudimą LG vadovybei dėl blogos įmonės veiklos, po to per tarpininką (užtušuota) (buvęs LG darbuotojas) organizuodavo tiesioginius susitikimus (užtušuota), kuriuose būdavo aptariamos dalyvavimo konkursuose detalės. Šių (užtušuota) neskaidrių susitarimų pagrindinis koordinatorius buvo R. Kurlianskis“, – rašoma VSD laiške.
„Mitnijos“ atstovas Audrius Valatkevičius DELFI nurodė, kad įmonė VSD pažymoje esančių teiginių nekomentuoja. „Manome, kad tuos teiginius konkrečiais faktais ir įrodymais turėtų pagrįsti juos parašę arba tie, kurie turi kompetencijos tai daryti“, – sakė jis.
Jis dar pateikė informacijos, kad „Mitnija“ faktinės pajamos 2005–2017 metais iš viešųjų pirkimų buvo 180,6 mln. eurų. (1,34 proc. nuo visos rinkos, tarp jų ir LG projektai), kai visa statybų sektoriaus viešųjų pirkimų suma per minimą laikotarpį buvo 13,5 mlrd. eurų.
„Lyginant su kitomis statybų kompanijomis, tarp didžiausių tiekėjų – statybos kompanijų – „Mitnija“, kartu su partneriais, užima tik 38 vietą“, – sakė jis.
Pagrindinės partnerė
VSD laiške dar rašoma, kad pagrindinė „Mitnijos“ partnerė „Lietuvos geležinkelių“ konkursuose buvo bendrovė „Kauno tiltai“.
„Abi šios įmonės kartu su kitomis partnerėmis 2009–2013 metais laimėjo LG organizuotų rangos darbų pirkimų konkursų, kurių bendra vertė (su PVM) viršija 1 mlrd. litų (daugiau 314 mln. eurų; žr. lentelę – red. past.). Pažymėtina, kad LG ir MG neoficialių susitarimų eigą kontroliavo pats D. J. Mockus“, – teigiama dokumente.
A. Valatkevičius teigė, kad „Mitnija“ užsakymą „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūrai modernizuoti, kaip ir visus kitus viešuosius konkursus, kartu su partneriais, arba viena, yra laimėjusi laikantis absoliučiai visų šalyje galiojančių susijusių įstatymų ir viešiesiems pirkimams taikomų procedūrų.
Savo ruožtu „Kauno tiltų“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius DELFI sakė, kad yra susirūpinęs dėl viešai skelbiamų pranešimų apie Seimo nariams pateiktą informaciją, kurioje minima ir bendrovė „Kauno tiltai“.
„Atkreipiame dėmesį, kad būdama viena didžiausių transporto infrastruktūros statybų bendrovių Lietuvoje ir Baltijos šalyse, „Kauno tiltai“ dalyvauja daugelyje šios srities viešųjų konkursų.
Didžiuojamės galėdami prisidėti prie „Lietuvos geležinkelių“ bei automobilių kelių infrastruktūros atnaujinimo, dirbdami tiek kaip generaliniai projektų rangovai, tiek ir kaip subrangovai. Atskiruose projektuose bendradarbiavome ir su bendrove „Mitnija“, tačiau viešai aptariami ją valdančio koncerno veiklos aspektai mums nebuvo žinomi“, – tvirtino jis.
A. Rusevičius teigė, kad „Kauno tiltai“ veikia griežtai laikydamasi visų įstatymų bei teisės aktų reikalavimų.
„Tas pat pasakytina ir apie dalyvavimą konkursuose. Juose visuomet konkuravome teikiamų paslaugų kokybe, bendrovės specialistų profesionalumu ir kompetencija bei atliekamų darbų kaina. Šio principo griežtai laikysimės ir ateityje. Todėl bet kokias prielaidas, esą mūsų bendrovė kitokiais būdais siekusi daryti įtaką viešojo sektoriaus projektų ir konkursų eigai bei rezultatams, kategoriškai atmetame“, – sakė jis.
Registrų centrui pateiktame 2017 metų gruodžio 27 dienos „Kauno tiltų“ akcininkų susirinkimo protokole nurodoma, kad 98,06 proc. įmonės akcijų priklauso ne Lietuvoje registruotai „Trakcja PRKil" S.A., kuri, kaip anksčiau skelbė patys „Kauno tiltai“, priklauso Ispanijos „Comsa Corporacion“.
Konkurentai
VSD laiške pateikta lentelė su devyniais „Mitnijos“ ir „Kauno tiltų“ laimėtais „Lietuvos geležinkelių“ konkursais. Kaip matyti iš viešųjų pirkimų procedūrų ataskaitų, 2011–2012 metais pagrindinis jų konkurentas buvo „Panevėžio keliai“, dalyvavusi keturiuose iš penkių konkursų.
Kaip DELFI nurodė „Panevėžio kelių“ atstovė Rasa Čepienė, įmonė nėra tyrimą vykdžiusi institucija ir negalėtų objektyviai komentuoti ar vertinti Seimo NSGK pateiktą informaciją.
„Manome, kad kompetentingų valstybės institucijų pareiga yra atskleisti neteisėtas veikas ir imtis priemonių dėl jų prevencijos. „Panevėžio keliai“ veikia įstatymų suteikiamų teisių apimtyje ir numatytomis teisinėmis priemonėmis reaguoja į teisių pažeidimus“, – sakė ji.
Akcinė bendrovė „Panevėžio keliai“, Registrų centrui pateikto 2016 metų balandžio 29 dienos protokolo duomenimis, turėjo 60 akcininkų, kurių didžiausi buvo Gvidas Drobužas, Ksaveras Balčėtis, Remigijus Juodviršis, Virmantas Puidokas.
Dar keturiuose VSD minimuose konkursuose dalyvavo, bet nelaimėjo „Kauno keliai“. Jos atstovai pateikti savo komentarą atsisakė. Registrų centro duomenimis, „Kauno kelių“ akcininkais yra: „Klaipėdos viešbutis“ (turi 67 akcininkus), „Palangos statyba“ (priklauso Rimantui Jasiukėnui, Žilvinui Vasiliauskui ir „Klaipėdos viešbučiui“), „Renostera“ (Ramūnas ir Sigitas Šiliniai) ir Estijoje registruota „Osauhing“.
Tyrimai ir konsultacijos
D. Vilytė dėstė, kad nuo 2016 metų liepos 1 dienos, Lietuvoje įsigaliojus naujai Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijai, perkančiosioms organizacijoms atsirado galimybė vykdyti rinkos tyrimus ir rinkos konsultacijas.
„Tai ne tapatūs dalykais, – pabrėžė pašnekovė. – Rinkos tyrimai, tai – kai perkančioji organizacija reguliariai atlieka rinkos skenavimą: kiek yra galimai suinteresuotų verslo subjektų, kaip atrodytų, jei jie suskaidytų pirkimą, žiūrima, ar neatsirado naujų žaidėjų ir t.t.“
D. Vilytės teigimu, tai būtinas žingsnis, kurį kiekviena perkančioji organizacija turėtų padaryti prieš pradėdama pirkimą.
„Kai kiekvienas kažką perkame, turbūt pasidarome tokius namų darbus – kiek vienas ar kitas daiktas kainuoja, gal kas atpigo, gal galima iš kinų atsisiųsti.
Tačiau mes supratome, kad perkančiosios organizacijos nelabai tai taiko. Šitie „miltų skandalai“ parodė. Pavyzdžiui, mes jų klausėme, ar žinote, kiek kainuoja miltai rinkoje. Tai sako „kam mums to reikia“, – pasakojo D. Vilytė.
Kitas dalykas yra rinkos konsultacijos. „Jas reikia daryti labai kruopščiai, atidžiai, – pasakojo VPT direktorė, – Jei konsultuojamasi su vienu rinkos žaidėju, tai aišku jau blogai. Nes verslas turi savo darbotvarkė. Būtų naivu tikėtis, kad jis atstovaus kitų verslo įmonių interesus. Jis lenks į save ir aiškins, kad jo produktas ar paslauga yra geresnė, gal lenks į kvalifikacinius reikalavimus.“
D. Vilytė pabrėžė, kad vykdomas konsultacijas būtina protokoluoti, susitikimus su įmonėmis daryti atskirai, kad neatsirastų grėsmė susitarimams, iš anksto pasiruošti klausimus dėl kainų, technologinių savybių, terminų ir t.t.
„Jei kalbama su vienu rinkos žaidėju, susitinkama neformalioje aplinkoje, tada aišku, kad yra rizikos. Bet kas pasakys, kad tai didelės rizikos“, – sakė ji.
Nori skaidrumo
Gegužės pradžioje paviešinti „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atliktos verslininkų apklausos rezultatai parodė, kad kas trečias (31 proc.) verslininkas Vilniuje ir kas penktas (19 proc.) Kaune nedalyvavo viešajame pirkime, nes, jų manymu, konkursas buvo skirtas konkrečiai įmonei.
D. Vilytė sakė, kad pirmas dalykas, kurį turėtų daryti savo interesus ginantis verslas – rašyti pretenziją perkančiajai organizacijai.
„Nurodydamas gana konkrečius punktus iš techninių sąlygų arba kvalifikacinių reikalavimų įmonėms, kas pažeidžia konkurenciją arba riboja jo teisę dalyvauti. Perkančioji organizacija turi nagrinėti pretenziją ir atsakyti per įstatyme nurodytus terminus, ar atsižvelgė ir tenkina.
Jei perkančioji organizacija neatsižvelgia, tada įmonė turi teisę eiti į teismą. Nesikreipus, ji negali eiti į teismą“, – dėstė ji.
Verslininkai taip pat gali kreiptis į VPT. „Jei yra argumentuotai parašyta ir pasiteisinusios įžvalgos, mes imame vertinti“, – sakė D. Vilytė.
