Taikos sutartį departamentas turėtų sudaryti su gamintojus ir importuotojus atstovaujančiomis organizacijomis „Žaliasis taškas“ ir Pakuočių tvarkymo organizacija. Jos atstovauja beveik du tūkstančius įmonių, kurias palietė galimai fiktyvius dokumentus apie atliekų sutvarkymą išrašinėjusios „Metrail“ istorija.
„Gavus kompetentingų institucijų raštus, paaiškėjo, kad kai kurios taikos sutarties sąlygos, kurias pasiūlė organizacijos, neatitinka teisės aktų reikalavimų ir tokia taikos sutartis negali būti pasirašyta, tačiau gali būti deramasi dėl naujų taikos sutarties sąlygų“, - Eltai teigė Aplinkos apsaugos departamento teisės skyriaus vedėja Brigita Gudonė.
Anksčiau buvo tikimasi, kad taikos sutartį pavyks pasirašyti rudenį, tačiau šiam atėjus, aiškesnių terminų nėra.
„Departamentas negali atsakyti, kada tiksliai galėtų būti pasirašyta taikos sutartis su gamintojus ir importuotojus atstovaujančiomis organizacijomis „Žaliasis taškas“ ir Pakuočių tvarkymo organizacija, taip pat - koks būtų tokios taikos sutarties turinys, kol jis nėra suderintas su gamintojų ir importuotojų atstovais - organizacijomis“, - komentavo B. Gudonė.
ELTA primena, kad sausio pradžioje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD, dabar - Aplinkos apsaugos departamentas), patikrinęs įmonės „Metrail“ veiklą, nustatė, kad ši netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastikinių pakuočių.
Už šį kiekį neteisėtai išrašyti gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1800 verslo įmonių. Gavę šiuos dokumentus iš „Metrail“, gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Skaičiuojama, kad dėl to įmonės galėjo nesumokėti apie 30 mln. eurų taršos mokesčio.
Teismas leido aplinkosaugininkams ir pakuočių gamintojams bei importuotojams susitarti taikiai.
Gegužę po ilgų derybų Aplinkos ministerija pareiškė pritarianti taikos sutarčiai tarp VRAAD ir verslininkų.
Tačiau Aplinkos ministerija ir VRAAD dar kurį laiką nesutarė, kas atsakingas už taikos sutarties su verslu pasirašymą. Verslininkai kaltino valstybės įstaigas taikos sutarties sudarymo vilkinimu.
Ministerija nutarė, kad sprendimą priimti ir sutarties legitimumą užtikrinti turi Aplinkos apsaugos departamentas, kadangi būtent jis yra šalis (atsakovas) byloje, kurioje ginčijamas VRAAD sprendimas, kuriuo panaikinti išduoti gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai.
Be to, liepą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) kartu su Vilniaus apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl bankrutavusios atliekų tvarkymo bendrovės. Nors FNTT neįvardijo bendrovės, iš duomenų akivaizdu, jog kalba eina apie „Metrail“.
Kaip teigė FNTT, įtariama, kad 2013 m. buvo išrašytos fiktyvios pažymos dėl neva surinktų ir sutvarkytų daugiau kaip 5 845 tonų metalinių ir kitų pakuočių atliekų. Skaičiuojama, kad galimai suklastotomis pažymomis pasinaudojusios įmonės, išvengusios mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, valstybės biudžetui padarė daugiau kaip 6 mln. eurų žalą.
Kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo pareikšti bendrininkams - minėtos bendrovės akcininkui ir vadovybei - buvusiai direktorei ir komercijos direktoriui.
Baudžiamoji byla perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui. Baudžiamajame kodekse numatyta, kad trims kaltinamiesiems už jų įvykdytas nusikalstamas veikas gresia maksimali laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė.
