Ilinojaus valstijoje (JAV) vidurinės klasės šeimoje užaugęs Ch. Reiningas pasakoja, kad buvo pažangus mokinys, studijų metais visada gaudavo stipendijas, be to, lankė tokią mokslo įstaigą, kurioje jos buvo didžiausios. Kitaip nei daugelis jo bendraamžių, studijas Ch. Reiningas baigė teturėdamas 4,5 tūkst. JAV dolerių (3,6 tūkst. eurų) skolą, kuri ištirpo, vos tik vaikinas pradėjo dirbti, rašoma money.cnn.com.

Galų gale jis susirado gerai apmokamą darbą kibernetinės saugos srityje, pasiėmė paskolą, įsigijo šiokį tokį būstą ir BMW automobilį, už kuriuos ir toliau, žinoma, turėjo mokėti.

Staiga vyras susimąstė, ar tikrai taip ir reikia gyventi.

„Galop pasakiau sau, kad kokių 40 metų taip gyventi tikrai negaliu“, – prisimena Ch. Reiningas.

Gerokai įpusėjęs trečiąją dešimtį jis suskato ieškoti alternatyvių kelių. Pradėjo, kaip pats sako, nuo Joe Dominguezo ir Vicki Robin knygos „Your Money or Your Life“ („Tavo pinigai, arba Tavo gyvenimas“). Skaitydamas netruko suvokti, kad gyvenimą tikrai įmanoma susitvarkyti taip, kad netektų ištisus dešimt metų praleisti it įkalintam. Taigi, finansinės nepriklausomybės idėja tapo realiu ir siektinu tikslu.

Sulaukęs 35-erių Ch. Reiningas suprato, kad jau turi pakankamai – kad likusį gyvenimą jau tikrai pavyktų nugyventi vien iš santaupų ir investicijų, visiškai nesirūpinant, kaip ir kur užsidirbti. Dar porą metų jis vis dėlto nieko nekeitė, kad įsitikintų, jog neklysta, o kai suėjo 37-eri, ryžtingai ir visiems laikams paliko įmonę, kurioje dirbo.

Žvelgiant į finansiškai, tiksliau sakant, nuo uždarbio nepriklausomus žmones, susidaro įspūdis, kad gyventi jiems labai paprasta.

Vis dėlto Ch. Reiningas į savo nepriklausomybę žiūri labai atsakingai ir ganėtinai skeptiškai vertina asociacijas, paprastai kylančias svaičiojant apie galimybę tapti finansiškai nepriklausomu, jaunyvame amžiuje dirbti nustojusiu žmogumi. (Toks pasirinkimas kartas įvardijamas akronimu FIRE, sudarytu iš pirmų tokio gyvenimo būdo koncepciją išreiškiančių angliškų žodžių „financial independence, retire early“ raidžių.)

„Ne kiekvienas sugeba taip gyventi. Nekontroliuojant išlaidų to tikrai nepavyktų“, – sako jis.

Ch. Reiningas atkreipia dėmesį, kad priklausymas FIRE nėra epizodinis reiškinys.

„Tai susiję su ryžtingu apsisprendimu, – tikina jis. – Sėkmingiausiai tokį gyvenimo būdą priimantys žmonės yra motyvuojami nepajudinamų argumentų, paaiškinančių, kodėl toks gyvenimas priimtiniausias. Jei įtikinamų priežasčių ryžtis sunkiems sprendimams nebus, nedarbo idėja niekada neprigis net ir tada, jei santaupų, kad ją įgyvendintų, žmogus turės pakankamai.“

Jau porą metų niekur nedirbantis Ch. Reiningas laiką leidžia rašydamas apie finansinę nepriklausomybę savo vedamoje svetainėje.

„Gyvenimas neįsivaizduojamas be kasdienių nereikšmingų įpročių, kuriuos diena iš dienos tenka gludinti“, – teigia Ch. Reiningas.

Toliau paminėtos, jo nuomone, pagrindinės strategijos, kurių būtina laikytis, kad pavyktų kuo daugiau uždirbti, kuo daugiau sutaupyti ir kuo pelningiau investuoti prieš žengiant finansinės nepriklausomybės keliu.

1. Kuo daugiau susitaupykite

Negali būti, kad niekas nesakė, kiek daug galima sutaupyti vien atsisakius priešpiečių įmantriose užkandinėse ar bent vieno kito puodelio kavos.

Vis dėlto net ir ypač racionaliai išlaidas planuojantys žmonės kartais nesunkiai įtiki, kad leidžiamos sumos didėja tik todėl, kad mąžta pinigų vertė.

„Jei taip mąstysite, tai kuo daugiau uždirbsite, tuo daugiau išleisite ir visiškai nieko nesusitaupysite“, – sako Ch. Reiningas. Kokia gi išeitis? Pasirodo, iš šio užburto rato pavyks ištrūkti tik tada, kai apsibrėšite, koks gyvenimo lygis jums priimtinas, ir jo laikysitės, nesivaikydami aukštesnių standartų.

Žmonės klysta, jei taupymą neišvengiamai sieja su ypač suvaržytu gyvenimu. Daugelį atbaido mintis, kad, ko gero, teks naudoti net daugkartinį tualetinį popierių, o valgyti vien prasčiausią srėbalą. Tačiau Ch. Reiningas pataria būti realistais. „Juk nė kiek neišleisti, šiaip ar taip, nepavyks, todėl reikia išsiaiškinti, koks gyvenimo lygis jus tenkina, o tada pagalvoti, kaip užsidirbti daugiau, nei būtina jam palaikyti, bet jokiu būdu nedidinti išlaidų“, – pataria jis.
Taupymas

2. Kuo daugiau užsidirbkite

Įgyti profesiją ir įsidarbinti – tik viena iš užduočių, kurias privalu išsikelti. Kad atlyginimas būtų bent perpus didesnis, nei reikia pragyvenimui (ir pinigus, kurių neišleidžiate, galėtumėte atidėti kaip santaupas), didžiausią dėmesį reikia skirti karjerai.

„Nesirūpinti karjera yra tas pats, kas nepasinaudoti proga užsidirbti daugiau“, – sako Ch. Reiningas.

Ką galima padaryti dėl karjeros? Bent šį tą tikrai įmanoma. Siekite aukštesnių mokslo laipsnių, lankykite kursus, įgykite sertifikatų, leisiančių pretenduoti į geriau apmokamas pareigas, naudokitės kiekviena pasitaikančia galimybe būti paaukštintu, semkitės patirties, mokykitės iš kitų.

„Ypač svarbu suprasti, kuriose srityse būtina pasitempti“, – sako Ch. Reiningas ir užsimena, kad jam labai padėjo ilgiau tame pačiame darbe dirbantys vadovai. Tai tarsi iš šono stebinčios akys ir klausančios ausys, padedančios įžvelgti papildomų galimybių.

Vadovai, kuriais pasitikėjo, padėjo Ch. Reiningui apsibrėžti strategijas ir nuo jų nenukrypti. Ilgainiui jis pradėjo užsidirbti teikdamas konsultacijas.

Trumpalaikiai aukštos kvalifikacijos nereikalaujantys darbai, kurių nesunku susirasti, visada vilioja kaip papildomas pajamų šaltinis. Vis dėlto Ch. Reiningas pataria būti apdairiems.

„Būtina pamąstyti apie sugaištamą laiką ir gaunamus pinigus“, – primena jis ir siūlo užduoti sau konkrečius klausimus. Pavyzdžiui, kas geriau – vedžioti šunį už 25 eurus, ar studijuoti bei aiškintis galimybes naršant internetą, kad vėliau pavyktų gauti 10 arba 20 tūkstančių?

Vaikydamiesi atsitiktinių darbų žmonės dažnai pamiršta apie išlaidas: jie mano, kad visiškai pakanka mėgti jogą, bet anaiptol nebūtina leisti pinigų siekiant sertifikato, kad vėliau galėtų užsidirbti kaip jogos mokytojai.

3. Kuo daugiau investuokite

Kur nors įsidarbinus veiksmingas investavimo mechanizmas daugeliui paprastai pasiūlomas savaime. Tai darbdavio remiamas planas.

Pasak Ch. Reiningo, investuoti tiek, kiek siūlo darbdavys, tiesiog būtina, kitaip galite laikyti save atsisakančiu už nieką gaunamų pinigų. Tačiau, kad investicijos būtų kuo pelningesnės, investuoti reikia maksimaliai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (145)