DELFI domisi, kaip pasikeitė daržovių kainos.
Kalafioras atpigo
Tokią pat kainą siūlo „Iki“ ir „Rimi“ bei „Barbora“, „Lidl“ prekybos tinkle šis kopūstas kainuoja centu pigiau. Brangiausia kaina užfiksuota „Prismoje“ ir „Aibėje“, tačiau šie prekybos tinklais nurodo kainą už kilogramą. „Norfa“ kalafiorą siūlo įsigyti už 1,85 euro.
Žiedinis kopūstas, kaip buvo nurodyta pricer.lt pranešime spaudai, sveria nuo 780 iki 912 g.
Kainos pateikė staigmenų
Žvelgiant į kitų daržovių kainas, matyti, kad pigo ir kitos daržovės. Štai lietuviškų nefasuotų bulvių kilogramas kainuoja 16 centų, t. y. beveik dvigubai pigiau nei praėjusiais metais.
Lietuviškų morkų įsigyti galima maždaug už 20 centų, taigi jos atpigo daugiau nei perpus, nes praėjusiais metais kainavo 45 centus. Tiesa, fasuotų morkų kaina pasikeitė mažiau – atpigo nuo 67 praėjusiais metais iki 51 cento šiais.
Maloniai džiugina ir baltagūžio kopūsto kainų pokyčiai. 1 kg lietuviško kopūsto atpigo beveik 67 procentais, ir dabar jį galima įsigyti už maždaug 15 centų.
Mažiausia keitėsi pomidorų kainos. Lietuviškų pomidorų kilogramo kaina siekia 4,39 euro, kai praėjusių metų 17 savaitę pomidorai kainavo – 4,99 euro, o importuoti pomidorai netgi pabrango 33 proc.
Tuo tarpu nacionalinės kokybės fasuotų burokėlių kilogramas praėjusiais metais kainavo 72 centus, o šiais – 59 centus.
Bene didžiausias pokytis užfiksuotas svogūnų kainose. Pavyzdžiui, lietuviškų geltonųjų svogūnų kilogramas pigo net 70 procentų, ir dabar kainuoja apie 13 centų.
Užtat česnakas, atvirkščiai, pabrango. Jei praėjusių metų 17 savaitę kilogramą importuotų česnakų buvo galima įsigyti už 3,95 euro, šiais metais mokėsite apie 4,50 euro.
Džiūgauti dar per anksti
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė DELFI sakė, kad šiemet daržovės yra pigios dėl dviejų priežasčių: gero derliaus ir žemų kainų Lenkijoje ir kainų karo tarp prekybos centrų.
„Kainų karai, aišku, vartotojui yra gerai, nes, ko gero, vartotojas turbūt tikrai neprisimena, kada bulves būtų pirkęs taip pigiai – už 10 euro centų. Aišku, jeigu palyginsime, kaip buvo seniau, litais tie 10 euro centų – 35 lito centai, bet dabar euro perkamoji galia visai ne ta. Pabandykite kažką už 10 euro centų nupirkti – sunku įsivaizduoti.
Tas pats ir augintojui, jam parduoti už 10 euro centų, kai jis įdėjo daug pastangų ir investicijų į kokybiškų prekinių bulvių auginimą, neatsiperka savikaina, juk reikia investuoti ne tik į derlių, bet ir skonį, prekinį paruošimą, kad bulvė būtų graži, vartotojui patraukli ir sveika“, – sakė ji.
Vis dėlto džiūgauti, kad daržovės pigios, stipriai nereikia, nes neaišku, ar jos nepabrangs.
„Šiemet orai be galo nenuspėjami, ir jau dabar pridarė daug žalos Europos ūkininkams. Jeigu tik trūks kažkokios užsienio produkcijos, tai bus ta pati situacija, kaip buvo kalafiorų, salotų, aisbergo salotų ar pan., nes daržovės yra labai jautrus produktas perprodukcijai ar trūkumui rinkoje.
Z. Cironkienė taip pat pabrėžia, kad blogai kai vartotojas pripranta prie ypač žemų daržovių kainų:
„Kai matai, kas šiemet vyko su bulvių, morkų, svogūnų, kopūstų kainomis, tikrai yra negerai. Ir tai ne vien pertekliaus kaltė. Vartotojas turi žinoti, kad už tokią kainą sveikos, akiai patrauklios, idealiomis sąlygomis saugyklose išlaikytos ir vilkikuose su terminiu režimu į prekybos tinklų logistikos sandėlius atvežtos produkcijos tikrai neužauginsi.
Vartotojas turi žinoti, kokią kelią daržovės nuėjo iki prekystalio, kokie antkainiai, kokią dalį galutinėje kainoje sudaro PVM mokestis, kokia augintojo dalis. Tada, galbūt, jie supras ir bus pasiryžę mokėti teisingą kainą. Tada, galbūt, visos grandys uždirbtų, nes mūsų žiniomis, šiais metais prekybos tinklų pagrindinių ūkininkų teikiamų daržovių antkainiai tikrai maži, palyginus su kitomis prekių grupėmis.“
Daržovių kainas šiais metais dar gali pakoreguoti klimato sąlygos, ar nebus per drėgna ar per šalta. Tačiau labiau Z. Cironkienei baisu dėl kito dalyko, moteris baiminasi, kad kainų karai prekybos centruose išstums prekeivius iš turgaus.
„Situacija yra labai bloga, man yra baisu, kad iš rinkos bus priversti trauktis vidutiniai ir smulkieji augintojai, nes dabar nei didmena, nei turgūs su tokiomis kainomis, kokios yra prekybos centruose nesukonkuruoja.
Didmeninės prekybos bazės, įvairios prekyvietės ir turgūs buvo vidutinių ir smulkesnių augintojų pardavimų rinkos.
Patys augintojai prekiaudami turguose dar gali išlikti konkurencingi, bet perpardavinėtojams prekiauti Lietuvos ūkininkų išauginta produkcija jau nebeapsimoka, jau geriau lenkiška produkcija, neretai ją parduodant kaip lietuvišką produkciją, kad ir rizikuojant būti patikrintiems.
Daržovių augintojams būtina kooperuotis, norint išlikti ir tapti patraukliais prekybos tinklams, eksportuotojams. Visi praloš, jei šitas sektorius pradės trauktis“, – teigė ji.
Ar galėjo turėti įtakos „Lidl“ ?
Nors kalafioras šiais metais stipriai atpigo, kaip ir daugelis kitų daržovių, sertifikuotas vadybos konsultantas ir mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas DELFI sakė nemanantis, kad daržovių kainas galėjo pakoreguoti „kalafiorgeitas“.
„Sunku pasakyti, kaip kalafioras gali būti susijęs su bulve, morka ar dar kitomis daržovėmis, plius tai buvo neadekvati rinkos reakcija į vieną konkretų produktą. Iš tikrųjų tokių skandalų mes galime prisigalvoti kiek tik norime, su riešutais, pistacijomis ir daug kitų dalykų“, – sakė jis.
J. Gavėnas kaip priežastį įžvelgia apskritai vyraujantį kainų karą tarp prekybos centrų, ypač daržovių sektoriuje.
„Žiūrint iš mažmeninės prekybos pozicijų, daržovės yra vienas iš pagrindinių produktų parduotuvėje, iš kurio žmonės sprendžia apie prekybos tinklo kokybę.
Kiekvienas tame skyriuje bando pasirodyti geriausiai ir stengiasi išlaikyti kaip įmanoma mažesnes kainas. Kitais žodžiais tariant, gali sau leisti būti tam skyriui nuostolingam vien tik dėl to, kad išlaikytų vartotojų suvokiamą bendrą įvaizdį.
Tai yra žinoma tendencija, ir ji matosi tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Tos daržovės yra dirbtinai drėkinamos, plaunamos, perrenkamos ir pan., nes tai yra kasdienė prekė, dažnai po nedaug vartojama kasdien, kuri turi būti nepriekaištingos kokybės ir geros kainos“, – komentavo ekspertas.
„Sunku vienareikšmiškai pasakyti. Būčiau linkęs sakyti labiau ne negu taip, nes net ir prieš „Lidl“ atėjimą būtent ši kategorija buvo ir yra labai konkurencinga, joje yra labai dideli nuotoliai, kadangi dalis produktų sugenda, yra sugadinami, išeina iš galiojimo. „Lidl“ čia didelės įtakos tikrai negalėjo turėti“, – teigė jis.
Ar Jūs pastebėjote kainų pokyčius? Kas Jūsų manymu labiausia pabrango arba atpigo? Jūsų minčių apie kainas lauksime el. paštu pilieciai@delfi.lt
