Rusiją „ištraukė“ eksporto sektorius
Rusijai užpuolus Ukrainą ekonomistai prognozavo, kad Vakarų įvestos sankcijos Rusijos ekonomiką parklupdys ant kelių. Būta įvairiausių scenarijų, koks ekonomikos nuosmukis pradėjus karą gali laukti šios šalies.
SEB banko Rinkos tyrimų skyriaus vyriausiasis analitikas Eduardas Petrulis pasakojo, kad tuomet įvairiausi analitikai kalbėjo, jog Rusijos BVP kris daugiau nei 10 proc., o Tarptautinis finansų institutas tikino, kad ekonomika žemyn risis apie 15 proc. Pasaulio bankas buvo numatęs 11,2 proc. kritimą.
„Tada ir dauguma kompanijų iškart pasakė, kad paliks Rusiją, kitos tai paskelbė vėliau, tačiau galutinis Rusijos ekonomikos kritimas yra mažesnis nei manyta“, – sakė jis.
Naujausi Rusijos Federalinės statistikos tarnybos („Rosstat“) paskelbti duomenys rodo, kad 2022 m. šalies ekonomika smuko 2,1 proc.
Kaip buvo skelbta, Rusijos BVP pokytis, palyginti su tuo pačiu 2021 metų laikotarpiu, I ketv. siekė 3,5 proc., II ketv. – -4,1 proc., III ketv. – -3,7 proc. Kol kas VI ketv. duomenys dar nepaskelbti.
Tiesa, visgi nemažai ekspertų abejoja Rusijos pateikiamų duomenų patikimumu.
„Yra klausimų dėl duomenų patikimumo, bet vis tiek aišku, kad realūs duomenys nėra tokie blogi, kaip buvo prognozuota“, – sakė E. Petrulis.
Jis tikino, kad yra kelios priežastys, kodėl Rusijos ekonomika nesulaukė tokio didžiulio smūgio, kaip buvo manyta.
„Tai – labai aukštos energetinių resursų kainos, stiprus eksporto sektorius. Daug kas kalba apie naftą, dujas, bet tai ir brangusios trąšos, į viršų šovusios žemės ūkio produkcijos kainos.
Eksporto sektorius „ištraukė“ Rusiją ir, kas blogiausia, jie dideles pajamas, kurias gauna iš energetikos ir žaliavų eksporto, deda į karinę pramonę“, – priežastis aiškino analitikas.
E. Petrulis sutiko, kad vis įvedant naujas sankcijas, įrankių, „įkąsti“ Rusijai, Europa šiandien turi vis mažiau, tačiau, kaip aiškino, tragedijos tikrai nėra.
„Reikia įgyvendinti tas pačias sankcijas, nes jas, dauguma atvejų, bandoma apeidinėti. Kitas dalykas – reikia palaukti. Tikrasis neigiamas poveikis Rusijos ekonomikai išaiškės per ilgesnį laiką.
Nebuvo tokio staigaus efekto, kokio mes visi norėjome, kad ekonomika per metus labai nukristų, tačiau net naftos ir dujų sektorius patirs didelių probemų, nes jau dabar investicijos į jį yra ženkliai nukritusios dėl Vakarų technologijų prekių neprieinamumo, kurios reikalingos naftą ir dujas išgauti.
Ateityje tai labai sumažins gavybą, tačiau aukštųjų technologijų eksporto draudimas darys ilgalaikį dusinantį poveikį ekonomikai“, – sakė jis.
Kiek laiko tiksliau gali prireikti, kol skaičiai matysis ir ekonominiuose rezultatuose, analitikas prognozuoti nesiryžo.
„Viskas yra užmaskuojama (įplaukiančiais pinigais-red.). Tas potyvynis pakelia visas valteles ir tada netgi labai prastą ekonominę būklę užpylus dideliu kiekiu pinigų, tas labai suniveliuoja bendrą rezultatą“, – sakė jis.
Kaip teigė, negalima atmesti ir tokios tikimybės, kad net jei šaliai ir bus daromas ilgalaikis neigiamas poveikis, tačiau situacija energetikos rinkoje išsilaikys palanki Rusijai, Europa nei šiais, nei kitais metais nepamatys didelio Rusijos ekonomikos nuosmukio.
„Bet vidutiniu ilguoju laikotarpiu į tai žiūriu optimistiškai“, – teigė E. Petrulis.
Pasaulio bankas prognozuoja, kad Rusijos ekonomika 2023 smuks 3,3 proc.,
Išnyko trečdalis Ukrainos ekonomikos
Remiantis turimais naujausiais duomenimis, Ukrainos ekonomika smuko ženkliau.
Nors paskutinio praėjusių metų ketvirčio duomenų dar nėra, todėl dar nežinomas metinis ekonomikos pokytis, matyti, kad pirmą praėjusių metų ketvirtį, lyginant su atitinkamu laikotarpiu 2021-aisiais, ekonomika smuko 15,1 proc., II ketv. – 37,2 proc., o III ketv. – 30,8 proc.
„Visų 2022 m. duomenų dar nėra, bet Ukrainos centrinis bankas prognozuoja, kad šalies ekonomika turėtų susitraukti beveik trečdaliu – 32 proc.“, – metinį ekonomikos kritimą prognozavo E. Petrulis.
Dar vasario pradžioje ir pats Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis teigė, kad šalies ekonomika pernai smuko daugiau kaip 30 proc., o šiemet tikimasi 0,3 proc. augimo. Apie tai jis kalbėjo interviu vokiečių žurnalui „Spiegel“, rašė ELTA.
„Preliminariais skaičiavimais, 2022 metų kritimas siekia daugiau nei 30 proc. Išnyko trečdalis mūsų ekonomikos... Infliacija šiek tiek viršija 26 proc.“, – sakė D. Šmyhalis.
Kaip aiškino E. Petrulis, didžiosios dalies ekonomikos karo metu paprasčiausiai nebeliko, nes ji buvo susprogdinta, kaip ir šalies infrastruktūra, kuri riboja įmonių prekių transportavimą.
„Taip pat susidarė eksporto kamščiai dėl grūdų išvežimo, Ukraina negavo pajamų ir t.t. Galų gale, užsienio kapitalas, investuotojai, darbuotojai, daug kas evakavosi, laikinai išvažiavo iš Ukrainos“, – sakė analitikas.
Jis tikino kol kas sunkiai įsivaizduojantis šalies BVP rodiklių gerėjimą į teigiamą pusę, kol vyksta kariniai veiksmai.
„Tiek investuotojų požiūris į šalį, kuri kariauja, yra ne koks, tiek vietos įmonių kai kurie darbuotojai kariauja, yra mobilizuoti.
Kol nebus karinio konflikto sprendimo, labai sunku tikėtis esminio ekonomikos atsigavimo“, – prognozavo jis.
Euro zona demonstruoja atsparumą
Euro zonai 2022-ieji nebuvo prasti metai. „Eurostat“ duomenimis, per visus 2022-uosius euro zonos ekonomika augo 3,5 proc.
Nurodoma, kad euro zonos BVP I ketv. augo 0,6 proc., palyginti su 0,2 proc. augimu 2021-ųjų ketvirtą ketvirtį. II ketv. ekonomika augo 0,9 proc., lyginant su praėjusiu ketv., o III ketv. – 0,3 proc. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį taip pat fiksuotas augimas. Jis euro zonoje siekė 0,1 proc.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas situaciją taip pat vertino itin palankiai bei teigė, kad nepaisant visų iššūkių, euro zona atsilaikė labai gerai.
„Šiais metais taip pat prognozuojama, kad bus augimas, kuris sieks 0,9 proc.“, – sakė A. Izgorodinas, tačiau pridūrė, kad jis čia būtų atsargesnis.
Kalbėdamas apie praėjusius metus, ekonomistas aiškino, kad geram euro zonos pasirodymui įtakos turėjo keletas dalykų.
„Pirmasis, susijęs su centrinių bankų pinigų politika. ECB palūkanas pakėlė tik liepos mėnesį, o tai reiškia, kad daugiau nei pusę praėjusių metų euro zonos ekonomika dar gyveno ekonomikos skatinimo laikotarpiu, o tai padėjo padaryti gerą metinį BVP rezultatą.
Kitas dalykas, mes turėjome labai stiprią JAV ekonomiką. Ir dabar vartojimas JAV muša rekordus. Tai labai padėjo Europos pramonei palaikyti gamybos apimtis ir euro zonos eksportą.
Trečias dalykas, euro zona labai gerai prisitaikė prie energetikos šokų“, – sakė ekonomistas.
A. Izgorodinas užsiminė ir apie šiuos metus. Jis teigė, kad reikėtų būti atsargiems.
Pasak jo, greitu laiku matysime ekonomikos atsigavimą, jis bus matomas jau I-ąjį ketvirtį, tačiau II pusmetį euro zonos laukia recesija.
„Tai bus susiję su centrinių bankų pinigų politika. Rinka prognozuoja, kad JAV centrinis bankas toliau agresyviai kels palūkanas, todėl, tikėtina, kad JAV ekonomika neatlaikys spaudimo ir patirs kritimą maždaug vasaros viduryje.
Tai kelia iššūkių ir Europos ekonomikai, nes ji priklausoma nuo JAV eksporto.
ECB taip pat iki rudens didins bazines palūkanas, nes infliacija lieka ganėtinai aukšta. O palūkanų kėlimas jau pradeda veikti euro zonos ekonomiką ir vartojimą“, – sakė jis.
