Meta gelbėjimosi ratą mažoms žuvies rūkykloms

Iškilus problemoms dėl tradicinio žuvies rūkymo Seimo narys „valstietis“ Petras Nevulis siūlo įstatyme nustatyti, kad nuo objektų, kurių gamybos pajėgumas – iki 150 kg žuvies per parą, sanitarinės apsaugos zonos dydis būtų 6 metrai.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos žuvų perdirbimo pramonėje vyrauja mikroįmonės, mažosios ir vidutinės įmonės, taip pat į šimtametes tradicijas turintį smulkųjį verslą – Kuršių nerijos kulinarinį paveldą, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys P. Nevulis įregistravo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo papildymo projektą.

Pasak parlamentaro, projektą parengti paskatino tai, kad pernai vasaros sezono metu dėl Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui pateiktų nusiskundimų iškilo grėsmė Neringos kurorto išskirtinumu laikomam kulinariniam paveldui – tradiciniam žuvies ruošimo ir rūkimo procesui.

„Įstatymo pataisa būtų taikoma ne tik Neringai, ji aktuali ir Palangai, Rusnei, Aukštaitijos ežeringam kraštui. Tikiuosi, kad įstatymo pataisą Seimas priims pavasarį, nes artėja sezonas“, – Eltai sakė P. Nevulis.

Pasak jo, įteisinus tokį reguliavimą pagerės mikroįmonių, mažų ir vidutinių žuvų perdirbimo pramonės įmonių verslo aplinka, sumažės administracinė našta, taip pat bus sudarytos sąlygos populiarinti šimtametes tradicijas turintį kulinarinį paveldą.

Pagal galiojantį Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, nuo objektų, kurių gamybos pajėgumas 5 ir daugiau tonų žuvies per parą – žuvų perdirbimo ir konservavimo veiklai numatytas sanitarinės apsaugos zonų dydis yra 100 metrų. Nuo objektų, kurių gamybos pajėgumas – 5 ir daugiau tonų žuvies per parą – 100 metrų.