„Be abejo, šio gripo protrūkis sektoriui yra liūdna žinia. Jeigu liga plis, ji tikrai palies mūsų mėsos sektorių, atneš tam tikrą chaosą mūsų vartojime“, – DELFI sakė LMPA direktorė Jadvyga Laukytė.
Ji kol kas nesiėmė prognozuoti, kiek dėl ligos protrūkio galėtų mažėti kiaulienos vartojimas. „Mano subjektyviu vertinimu, tai turės įtakos ir, be abejo, kiaulienos vartojimas sumažės. Tačiau Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) yra be galo gerai dirbanti organizacija ir, duok Dieve, kad viskas būtų gerai ir aš tikiuosi, kad pandemija iki mūsų neateis“, – kalbėjo pašnekovė.
Jos duomenimis, dažniausiai žalia kiauliena į Lietuvą importuojama iš Lenkijos, kartais iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, pavyzdžiui, Olandijos.
Tuo tarpu kiaulienos gaminiai keliauja iš įvairių ES šalių: Vokietijos, Lenkijos, Ispanijos, Prancūzijos, Danijos ir kt.
Per maistą neužsikrečiama
VMVT duomenimis, kiaulių gripu neužsikrečiama per maistą, gerai paruošiant kiaulieną ir kiaulienos produktus galima valgyti. Kiaulių gripo virusas žūsta virimo temperatūroje prie 70 laipsnių pagal Celsijų temperatūros.
Tuo tarpu pagrindinis šios ligos užkratas yra gyvi gyvūnai ir gyvūniniai produktai.
Kiaulių gripu žmogus nuo žmogaus gali užsikrėsti oro lašeliniu būdu, todėl esą reikėtų vengti didelių žmonių susibūrimų, saugoti vaikus.
VMVT tvirtina, kad Lietuva kiaulienos iš Meksikos ir JAV neimportuoja, tad tiesioginės grėsmės šalyje paplisti kiaulių gripui nėra.
Visoje ES draudžiama įsivežti gyvūninės kilmės produktus iš trečiųjų šalių – ne ES šalių. VMVT pareigūnai kartu su Muitinės departamento pareigūnais jūrų ir oro uostuose tikrina keliautojų bagažą, kad nebūtų įvežami gyvūninės kilmės produktai iš trečiųjų šalių.
75 proc. vištieną valgė kaip valgę
Prieš kelerius metus pasaulyje pasirodęs paukščių gripo pliūpsnis lietuvių valgymo įpročių tąkart beveik nepakeitė. Dar 2006 m. kovą DELFI užsakymu „Spinter tyrimams“ atlikus apklausą paaiškėjo, kad 75 proc. valgo tiek pat paukštienos, kiek ir anksčiau, 22 proc. apklaustųjų teigė vartojantys mažiau paukštienos arba apskritai jos atsisakantys.
Visgi didžioji dalis – 75 proc. – nebuvo linkę grėsmės sureikšminti, todėl nekeisdami mitybos įpročių toliau mėgavosi vištienos kulšelėmis, kalakutų filė ir kitais lietuvio skrandžiui artimais paukštienos gardėsiais.
Pavojingos ligos baimė nevienodą įtaką darė skirtingų socialinių grupių meniu: dažniau nuo paukštienos susilaikė didmiesčių gyventojai, jos dažniau privengė didžiausių pajamų atstovai, tuo tarpu mažesnių miestų bei kaimo gyventojai, mažesnių pajamų atstovai dažniau teigė, jog grėsmingos žinios apie paukščių gripą niekaip nedarė įtakos jų mitybos įpročiams.
VMVT duomenimis, paukščių gripas niekada neperžengė Lietuvos sienos, o arčiausia jo židinys buvo Lenkijoje.
