Nors internetas mirgėte mirga pasišaipymais iš telefoninių sukčių ir patarimais, ką daryti gavus melagingą žinutę ar kam nors pareikalavus elektroninės bankininkystės duomenų, patiklūs gyventojai vis vien dažnai pakliūva ant sukčių kabliukų. Pastaruoju metu policija fiksuoja augantį apgavysčių skaičių.
Mat sukčiai darosi vis išradingesni ir dabar bando elektronininės bankininkystės duomenis išvilioti iš labiausiai pažeidžiamų žmonių – senyvo amžiaus ar darbo ieškančių.
„Tai gali būti darbo pasiūlymas, o būtina sąlyga norint gauti darbą – turėti elektroninę bankininkystę ir atskleisti prisijungimo duomenis telefonu. Arba gali [apsimesti] teisėsaugos atstovu, sakykime, skambina, prisistato FNTT vardu, sako, kad kažkokios keistos operacijos yra pastebėtos sąskaitoje“, – sako Audrius Šapola, Lietuvos bankų asociacijos Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas.
Bankininkai perspėja, kad patys bankai jokių elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų niekada neprašo – bet koks prašymas juos atskleisti yra galimo sukčiavimo požymis. O sužinoję tuos duomenis sukčiai pinigus dažniausiai perveda į kitą sąskaitą ar vartotojo vardu ima greituosius kreditus.
Vartotojų teisių gynėjai pastebi, kad Lietuvos gyventojai iš viso per mažai vertina grėsmes, kylančias atsiskaitant negrynaisias pinigais, per siaurai suvokia asmens duomenis, neatsargiai su jais elgiasi.
„Dažniausiai atsitinka taip, kad žmonės yra patys kalti – jie laiko PIN kodus piniginėje ar siunčia elektroniniu paštu savo slaptažodžius, PIN kodus“, – teigia Zita Čeponytė, Vartotojų teisių instituto direktorė.
Anot Z. Čeponytės, instituto atliktas tyrimas rodo, kad retas vartotojas pirkdamas ar atsiskaitydamas internetu tikrina svetainės saugumą, dažnas internete atskleidžia per daug asmens duomenų ir dėl to tampa sukčių taikiniu.
Mokytis, kaip saugiai atsiskaityti negrynaisiais pinigais, esą reikėtų lygiai taip pat, kaip ir kompiuterinio raštingumo.
