Nerado bendrovės
Lietuvos primabalerina Eglė Špokaitė L.T. pasakojo, kad domėjosi draudimo paslaugomis. Tačiau Lietuvoje nerado tokios, galinčios teikti paslaugas balerinoms.
„Šokėjų problema – trūkę kelio raiščiai. Pavyzdžiui, trūkus kryžminiams raiščiams balerina gali nešokti visus metus. Lietuvoje nė viena bendrovė nuo tokių traumų nedraudžia“, – teigė ji. Balerina tvirtino neieškojusi tokio draudimo paslaugų užsienyje. „Man tai nelabai rūpėjo“, – santūriai paaiškino E.Špokaitė.
Medikai tvirtina, kad trūkę raiščiai sukelia begalinį skausmą, o po tokių traumų koja tampa nestabili. Rimtiems šokėjams tenka įdėti daug pastangų, kad galėtų grįžti į sceną, dar daugiau – kad išlaikytų tikros žvaigždės titulą.
Dar neišprotėjo
Tuo tarpu grupės YVA lyderė Natalija Zvonkė pasakojo „nesanti tiek išprotėjusi“, kad draustų savo kūną ar balsą kaip darbo priemonę. Vienas internautas yra pareiškęs, esą YVA „dainuoja papais“. Tačiau N.Zvonkė atkirto, kad jos krūtinė nesanti tokia didelė, jog būtų galima siūlyti ją apdrausti.
„Manau, tokie draudimai yra reklaminiai triukai. Galiu apsidrausti gyvybę. Tačiau visa kita – nesąmonė. Žinoma, būna visokių uždegimų, tačiau balsą reikia saugoti“, – L.T. kalbėjo Natalija.
Balso nedraudžia
Operos solistas Vytautas Juozapaitis teigė negirdėjęs, kad kuris nors Lietuvos operos solistas būtų apdraudęs savo balsą. Jis neslėpė, kad tokia paslauga jį sudomintų. „Jeigu negali apdrausti balso, telieka rimtai jį saugoti“, – užsiminė solistas. Jis atsisakė nurodyti sumą, kuria įvertintų savo „darbo įrankį“.
„Kiek vertas mano balsas, reikia paklausti tautos. O kiek valstybė vertina Lietuvoje rimtų menininkų „darbo priemones“ ar apskritai rimtą meną, jei kalbėtume apie mūsų atlyginimus ir pasaulyje mokamus honorarus? Manau, būtų labai gražu, jei valstybė imtųsi tokios akcijos ir bent jau apdraustų tuos žmones, kad jiems tiesiog būtų saugiau“, – svarstė V.Juozapaitis.
Jo nuomone, draudimo kompanijos tolimos nuo akademinio meno. Dainininkas nuogąstavo, kad solistas, norintis apdrausti balsą, galbūt sulauktų ir patyčių.
Skulptorius nesidraustų
Robertas Antinis sakė, kad jam nepriimtina draudimo idėja. „Menininkui svarbus visas kūnas. Matyti galima ne tik akimis, bet ir prisiglaudus. Prisimenu savo tėvą, kuris sakydavo: neteksiu rankų – lipdysiu kojomis“, – pasakojo skulptorius.
Jis teigė nesureikšminąs galimų (neduokdie) netekčių, tačiau stengiasi galvoti apie kompensaciją. Juk kai ko nors netenki, ką nors ir atrandi.
Apdraudė gyvybę
„Pasaulyje normalu apsidrausti kūną ar jo dalis kaip darbo įrankius. Žmonės draudžia ne tik balsus ar kojas, bet ir sėdynes. Tačiau nemanau, kad tai būtina“, – sakė estrados dainininkas Rytis Cicinas.
Jis apsidraudęs savo gyvybę, automobilį. Tačiau nebandė drausti balso, nors duoną valgo tik iš dainavimo. „Žinoma, negali dėl nieko būti tikras. Todėl balsą saugau“, – teigė dainininkas.
Apsidrausti nepavyks
„Sampo“ gyvybės draudimo Vilniaus atstovybės vadovo Mariaus Kairio teigimu, Lietuvoje menininkams vargiai pavyktų apdrausti balsą, rankas, kojas ar net krūtis.
Kaip aiškino M.Kairys, apsidraudus gyvybę galima tikėtis išmokų ir patyrus traumas, ir susirgus sunkiomis ligomis. Tačiau šiuo atveju draudimo kompanijos moka tam tikrą sumą (draudimo išmoką) už draudžiamąjį įvykį (patirtą traumą), bet nekomentuoja tokio pobūdžio patiriamos finansinės žalos dėl prarasto darbingumo.
Rizikuoja kasdien
Specialisto teigimu, draudimo kompanijos nesudaro suasmenintų vienetinių sutarčių. Kalbant apie specialų operos solistų ar balerinų draudimą, reikėtų sukurti naują draudimo paslaugą su naujomis taisyklėmis. Kiekviena draudimo kompanija pasitvirtina taisykles, kas yra draudžiamasis įvykis, ir neįtraukia papildomų, asmeninių atskirų klientų pasirinktų draudžiamųjų įvykių, neatitinkančių draudimo taisyklių.
„Balso stygų uždegimas sunkiai taptų draudžiamuoju įvykiu, jei reikėtų kompensuoti negautus honorarus“, – sakė M.Kairys.
Anot jo, draudikai visuomet įvertina riziką. Dėl šios priežasties dainininkų, balerinų ar muzikantų draudimas dėl galimų traumų kainuotų nemažai, nes jie kasdien rizikuoja netekti balso ar susilaužyti koją.
Be to, draudžiant vadinamąsias scenos žmonių „darbo priemones“ būtų svarbu atsižvelgti į jų gaunamas pajamas, kad būtų galima nustatyti jų dėl traumos patirtą žalą.
