Anot Lietuvos perdirbimo įmonių, lašišos kainą pakėlė visame pasaulyje augantis jos vartojimas ir pastaruoju metu šią žuvį užpuolę parazitai, tad susidarė žaliavos deficitas, o alternatyvų Norvegijai, iš kur kitur gauti nešaldytos lašišos, Europai nėra.
Lašiša galutiniam pirkėjui dabar bent ketvirtadaliu, o dalis gaminių ir trečdaliu, brangesnė nei prieš metus. Taip sako žuvies perdirbėjai. Anot jų, nėra ko slėpti – gaminių kainas teko kelti, nes žaliava per 2016-uosius pabrango maždaug 40 proc. Savo maržą dar pridėjo prekybininkai.
Perdirbėjai sako, nebranginti savos produkcijos jie gali tik tada, jeigu žaliavos kaina pakyla trumpam, o po to nukrenta. Bet praėję metai, anot kai kurių šaltinių, išsiskyrė ilgalaikiu žaliavos kainos pakilimu.
„Dar niekad tokių kainų nebuvo. Tokių aukštų kainų. Nes dabar kaina siekia iki 9 eurų, o tai yra labai labai brangu“, – teigė UAB „Norvelita“ komercijos direktorė Viktorija Kenstavičienė.
Anot perdirbėjų, reikalinga žaliava – šviežia lašiša ant ledo – perkama tik iš Norvegijos. Iš Čilės Europą pasiekia šaldyta žuvis, o tokia tinka tik daliai gaminių.
Pačioje Norvegijoje esą belikę keli stambūs žuvies augintojai, mažiukai bankrutavę. Tad konkurentų norvegams nėra nei Europoje, nei visame pasaulyje – jie pagrindiniai aprūpintojai žaliava. O po to, kai nusipirko Lenkijoje esančią, didžiausią perdirbimo įmonę Europoje, ėmė diktuoti ir pardavimo kainas.
„Šiandien yra susidariusi tokia situacija, kad didžiosios [lašišas auginančios – LRT.lt] kompanijos yra akcijų biržose ir tuo žaidžiama tarsi finansiniu instrumentu. Mes turim tokį įtarimą, kad kainos yra dirbtinai keliamos, siekiant gauti didesnį pelną.
Prieš naujus metus jie prognozavo, kad žaliavos kaina antram pusmečiui bus žemesnė apie 10-12 proc., bet pagal šiandieninius duomenimis, jau kalbama, jog kainos išliks tokiam lygmeny, kaip dabar. Jeigu taip nutiks, tuomet pardavimo kaina pakils 10-12 proc.“, – sakė V. Kenstavičienė.
Padėtį esą šiek tiek gerina tai, kad Norvegijos ūkininkai sugebėjo suvaldyti lašišas pastaruoju metu užpuolusių parazitų paplitimą. O Čilėje baigia žydėti jūros dumbliai.
Dėl abiejų šių priežasčių lašišos pasiūla, anot „Vičiūnų“ grupės atstovo, buvo sumažėjusi maždaug 7 proc. Tačiau abejojama, kad šiemet pasiūlos ūgtelėjimas sumažins kainas mažmeninėje prekyboje.
„Augintojai susitvarkė, todėl tikėtina, kad metų eigoje kaina stabilizuosis ir galbūt antroj metų pusėj būtų jau ir mažėjimo tendencija. Bet, jeigu kalbėtume apie vartojimą, apie kainą vartotojui, tai, žinoma, vartotojas to iš karto nepajaus, nes lašiša auginama, ją paskui veža apdoroti į tam tikras šalis, iš ten pakuojama, tiekiama į prekybos tinklus, ir natūralu, jog toks procesas užtrunka, todėl vartotojui kainos pasikeitimas pasimatys tik po kurio laiko“, – sakė Šarūnas Matijošaitis, „Vičiūnų“ įmonių grupės valdybos pirmininkas.
Perdirbėjų teigimu, numušti kainas galėtų nebent smukęs lašišos ir jos gaminių vartojimas. Taip atsitiko 2013-aisiais. Tiesa, tik trumpam – pirkėjams apsiprasti pakako maždaug mėnesio. Dabar lašišos vartojimas po truputį kasmet auga visame pasaulyje – ją perka ir gyventojai, ir maitinimo įstaigos.
Lietuvos žuvies perdirbėjai didžiąją dalį savo produkcijos eksportuoja į ten, kur, anot jų, pirkėjai turtingesni. Lietuvoje „Norvelita“ parduoda mažiau nei dešimtadalį, „Vičiūnai“ – apie trečdalį visų savo gaminių.
Šiuo metu kilogramas atšaldytos atlantinės lašišos elektroninėje parduotuvėje „Barbora“ kainuoja 9,95 euro už kilogramą.
