M.Dubnikovas: reikėtų numatyti privalomą kaupimą pensijų fonduose

Šiuo metu Lietuvoje yra gerokai mažiau jaunimo nei vyresnių žmonių, kuriuos reikės išlaikyti pensijoje, todėl sprendžiant šią problemą reikėtų numatyti visuotinį ir privalomą lėšų pervedimą į privačius pensijų fondus, yra įsitikinęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidiumo narys, Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas. Jo nuomone, pinigus į pensijų fondus reikėtų pervesti aplenkiant „Sodrą“.

„Šiandien Lietuvoje gyvena apie 50 tūkst. penkiasdešimtmečių, pensijoje juos turės išlaikyti 6-7 klasėje sėdintys vaikai. Tokių vaikų yra perpus mažiau – 25 tūkst. Tai reiškia, kad po 10-20 metų pensijos gali sumažėti du kartus, nes sumažės mokesčių mokėtojų arba juos reikės apkrauti papildomais mokesčiais“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo M. Dubnikovas.

Tačiau papildoma mokesčių našta naudos neduotų, nes mažėtų verslo konkurencingumas, vartojimas.

„Jeigu iki šiol mūsų ekonomika atsigavo dėl eksporto, o dabar atsiranda antras variklis – vartojimas, tai mes tą vartojimą po truputį turėsime smaugti, kad išlaikytume savo socialinę sistemą“, – teigė jis.

Mokesčių specialisto nuomone, didesnes pensijas gyventojams padėtų sukaupti visuotinis ir privalomas dirbančiųjų dalyvavimas privačiuose pensijų fonduose.

„Galbūt, atlikus studiją, reikia reformuoti šią sistemą ir labiau įtraukti žmones pačius kaupti ir įdėti savo pinigus, tačiau tai daryti visuotinai – privalomai. Tada galėtume sukaupti didesnes pensijas. (...) Pačios Danijos profsąjungos išsireikalavo iš Vyriausybės, kad įstatymiškai būtų numatyta, jog, pavyzdžiui, 5 proc. atlyginimo nekeliautų per „Sodrą“, o tiesiai į pensinius fondus“, – teigė M. Dubnikovas.

Jo nuomone, valstybei iš biudžeto tuomet liktų mokėti tik bazinę pensiją, kuri garantuotų minimalų pragyvenimą.

„Tuomet iš biudžeto būtų mokama bazinė pensija, kuri užtikrintų minimalų pragyvenimą, o visa kita pensija, kuri užtikrintų gerovę, būtų iš privataus sektoriaus. Tačiau visuomenė nėra pasiruošusi pati nešti dalį pajamų, o savo pensiją prisimena tada, kai ji ateina arba artėja“, – DELFI vėliau sakė jis.

Taip pat reikėtų numatyti, kad pervedimai nuo algos keliautų tiesiai į pensijų fondus, o ne per „Sodrą“, kaip yra dabar.

„Dabar yra užprogramuota problema, nes kai politikas mato, kad į „Sodrą“ ateina pinigai, o po to iš jos keliauja į pensinį fondą, jam iškart kyla klausimas, kodėl jo nenukreipus (kitoms reikmėms – DELFI)“, – tvirtino M. Dubnikovas.

Jo teigimu, dabar daug kalbama apie perėjimą prie gyvenimo ciklo fondų, kurie investavimo riziką renkasi pagal dalyvio amžių. Apsistojus ties tokiu investavimo būdu, mažėtų privačių pensijų fondų rizika.

Panašią „Sodros“ pertvarką siūlė ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Tačiau dalis politikų tvirtina, kad privatūs pensijų fondai negarantuoja pakankamos investicijų grąžos ir būsimos pensijos, todėl ragina dar mažinti pervedimus privačiai pensijai.

Šiuo metu valdančioji koalicija yra sutarusi, kad nuo kitų metų pervedimai į privačius pensijų fondus mažės nuo 2 proc. iki 1,5 proc. Tai jau ne pirmas mažinimas – nuo savo darbo pradžios 2008 m. pabaigoje ši Vyriausybė pervedimus į privačius pensijų fondus mažino keliskart. Anksčiau jie sudarė 5,5 proc.

Privačiuose pensijų fonduose pinigus savo pensijai kaupia daugiau nei 1 mln. Lietuvos dirbančiųjų.